Landsbergio kelias: Sodybos ir lankytinos vietos Lietuvoje

Leiskitės į kelionę po Lietuvą, aplankydami įdomiausius istorijos ir gamtos objektus. Nuo Jono Basanavičiaus gimtinės iki Vištyčio regioninio parko - čia rasite įvairių maršrutų, praturtinančių jūsų kelionę.

Lietuvos apskritys

Kelionės maršrutai ir lankytinos vietos

Kelionę galite pradėti nuo J. Basanavičiaus sodybos - muziejaus, esančio Ožkabalių kaime.

1. Jono Basanavičiaus gimtinė

Dr. Jono Basanavičiaus gimtuosiuose Ožkabaliuose atstatyta Basanavičių sodyba, jos gyvenamajame name įrengta memorialinė ekspozicija, šalia sodybos yra pasodintas Lietuvos Tautinio Atgimimo ąžuolynas.

Jono Basanavičiaus gimtinė

2. Bartninkų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsiai

Bartninkuose negalima pravažiuoti nesustojus prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių. Bažnyčia pastatyta 1790 m. XVIII a. pabaigoje prie jos veikė parapinė mokykla. Po 1831 m. sukilimo buvo sudarytas Bartninkų majoratas, kurį 1835 m. Rusijos caras padovanojo generolui G. Nestcui. 1944 m. bažnyčia buvo labai apgriauta, bet ypatinga aura išliko iki šių dienų.

3. Piliakalnių piliakalnis

Būnant Bartninkų apylinkėse, tikrai verta užsukti prie vieno gražiausių Sūduvos krašte Piliakalnių piliakalnio. Tai buvusi V - XII a. gyvenvietė ir pilis su priešpiliu. Manoma, kad čia galėjo būti legendinė kunigaikščio Margirio pilis. Išskirtinio piliakalnio pylimo paviršius grįstas akmenimis. Ant jo stovėjusi medinė užtvara. Jai sudegus antrą kartą pylimas paaukštintas iki dabartinės jo formos užpilant molio sluoksnį.

4. Vinkšnupių dvaras

Greta - Vinkšnupių dvaras. Praeityje Vinkšnupiai garsėjo čia gyvenusiais totoriais, turėjusiais net ir savo mečetę (totorių kapinės su išlikusiais originaliais antkapiais - visai netoli dvaro).

5. Paežerių dvaras

Keli kilometrai nuo Vilkaviškio, važiuojant link Kybartų, siūlome aplankyti puikiai sutvarkytus Paežerių dvaro rūmus. Paežerių dvaro pradžia turėtų siekti seniausių Sūduvos dvarų kūrimosi laikus - XVI-XVII a., rūmai perpinti barokinės ir klasicistinės formos. Prieš rūmus yra ovalinė apvažiuojamoji veja, kurios dešinėje stovi dvaro oficina su prie jos prisišliejusiu neogotikinio stiliaus Belvederio bokštu. Rūmus juosia mišraus tipo parkas. Nuo 2004 m. dvaro rūmuose įsikūręs ir Sūduvos regioninis kultūros centras.

6. Salomėjos Nėries tėviškė

Toliau važiuojant link Kybartų galite aplankyti poetės S. Nėries tėviškę. Kiršai priklauso Alvito miesteliui. Alvito pradinėje mokykloje mokėsi Salomėja Nėris. Karas sunaikino gyvenamąjį namą, tačiau daug kas čia mena S. Nėrį: keroja vešlūs alyvų krūmai, žaliuoja diemedis, auga senos obelys. Prie paminklinio akmens rasime padėta gėlių.

Salomėjos Nėries gimtinė

7. Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia

Nuvažiavus į Kybartus verta apžiūrėti neorenesansinio stiliaus Eucharistinio Išganytojo bažnyčią. Bažnyčia stovi miesto pietvakarinėje dalyje prie gatvių sankryžos, pagrindiniu fasadu atgręžta į šiaurę. Klebono S. Čepulio rūpesčiu pagal architekto V. Landsbergio - Žemkalnio projektą 1928 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčios didysis altorius su skulptūrine grupe buvo pastatytas 1929 m. Altorių sukūrė Bronius Pundzius.

8. Kybartų miesto sodas

Šalia bažnyčios yra miesto parkelis, kuriame stovi paminklas garsiam rusų tapytojui Isakui Levitanui. Nedidelis taisyklingo geometrinio plano želdynas tarpukariu įkurtas šalia J.Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių. Pagrindinis miesto sodo akcentas - paminklas garsiam dailininkui peizažų meistrui Isaakui Levitanui.

Kybartų miesto sodas

9. Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

Kitoje gatvės pusėje, priešais bažnyčią stovi Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės pastatų kompleksas. 1870 m. geležinkeliečiams statytas, už caro skirtas lėšas ir žemę, Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvės pastatų kompleksas susideda iš dviejų dalių - cerkvės ir popo namo.

Kybartų Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

10. Vištyčio akmuo

Neprivažiavus miestelio, prie kelio Kybartai - Vištytis guli trečias pagal dydį Lietuvoje Vištyčio akmuo, dar vadinamas Pėduotuoju.

11. Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia

Vištyčio miestelį puošia Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia. Nuo pat pastatymo 1829 m. pradžios bažnyčia kartu su mūrine mokykla sudarė pagrindinius miestelio architektūros akcentus ir suformavo jo centro erdvinę kompoziciją, kuri nedaug pakitusi iki šiandienos. Bažnyčia stovi miestelio centre, netoli aikštės, pagrindiniu fasadu atgręžta į pietryčius. Šventorius aptvertas akmens mūro tvora su originaliais plytų mūro vartais. Vienbokštė bažnyčia statyta iš akmens ir raudonų plytų, netinkuota.

Vištyčio Švč. Trejybės bažnyčia

12. Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia

Kitas svarbus objektas - Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia. Vištyčio evangelikų liuteronų parapija įkurta 1842 metais. 1844 metais buvo pastatyta akmeninė bažnyčia.

Vištyčio evangelikų liuteronų bažnyčia

13. Vištyčio skulptūrų parkas

Naujas lankytinas objektas puošiantis Vištyčio miestelį - skulptūrų parkas.

14. Vištyčio regioninio parko lankytojų centras

Negalite neaplankyti Vištyčio regioninio parko, tai pats gražiausias Vilkaviškio krašto gamtos kampelis. Dėl ekskursijos po parką galima kreiptis į Regioninio parko direkciją, įsikūrusią pačiame miestelyje. Arba užbaigti maršrutą tiesiog pasivaikščiojant parke įrengtais Šilelio pažintiniais takais.

Tarpukario Kauno verslai Laisvės alėjoje

Kauno gatvių karalienė - Laisvės alėja - jau nuo XIX amžiaus laikoma viena svarbiausių miesto arterijų. Tarpukariu čia iškilo dviaukščiai ir triaukščiai pastatai, o pirmuosius jų aukštus puošė didelės vitrinos. Laisvės alėjoje netruko išdygti ir penkių-šešių aukštų statiniai, tokie kaip Centrinis paštas, „Pažangos“ bendrovės pastatas, „Pienocentras“, „Romuvos“ kino teatras. Nenuostabu, kad tarpukariu ši gatvė buvo ne tik kauniečių gyvenimo židinys, bet ir komercinis miesto centras, kuriame telkėsi bankai, parduotuvės, kavinės, restoranai, viešbučiai, kino teatrai - pastarųjų šiuo laikotarpiu gatvėje buvo net 17.

Tuometėje sostinėje XX a. 4 dešimtmečio viduryje iš tiesų virė gyvenimas - čia buvo įsikūrę apie 2000 prekybos įmonių, 265 maitinimo įstaigos, 54 siuvyklos, radijo stotis, 10 policijos nuovadų, mieste dirbo ir šimtai įvairių specialybių atstovų. 1933 metais Kaune buvo galima suskaičiuoti net 300 kirpyklų.

J. Muralio kirpykla

J. Muralio kirpykla buvo įsikūrusi dviejų aukštų „Pienocentro“ pastate, pačioje Kauno mieste širdyje - Laisvės alėjoje. „Tai - 1932 m. su Karolio Reisono pagalba Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti rūmai. 1937 metais šis pastatas susilaukė pripažinimo ir užsienyje - Paryžiaus moderniosios architektūros parodoje „Exposition Internationale des Arts et des Techniques“ buvo apdovanotas bronzos medaliu. Tuomet čia glaudėsi ne vienas svarbus kauniečių verslas, pavyzdžiui - Juozo Muralio kirpykla, užėmusi net du pastato aukštus. Kalbėta, kad šioje tarpukariu kauniečių pamėgtoje kirpykloje, buvo švaru tarsi geriausioje ligoninėje. Tuo pačiu ji nenusileido ir savo modernumu - netgi priminė šiuolaikinius salonus: salone, skirtame moterims, buvo įrengtas laukiamasis kambarys, dekoruotas gyvomis gėlėmis, veidrodžiais, foteliais. Vienuose kambariuose plaukai buvo kerpami, šukuojami, kituose - plaunami ir džiovinami.

Įstabios modernistinės architektūros pastate buvo įsikūrusi ir pačios „Pienocentro“ bendrovės valgykla, kurioje visi kauniečiai, palyginus su priešais stūksojusiu elitiniu, prabangiu „Metropolio“ restoranu, galėjo daug greičiau ir pigiau pavalgyti. „Pačioje „Pienocentro“ kavinėje buvo galima paskanauti pieno kokteilių ir, be abejo, - ledų. Bendrovės šaldytuvai buvo įrengti rūsyje, tiesiai po valgykla, tad šių skanėstų niekad nepritrūkdavo“, - apie tai, ką šioje maisto įstaigoje valgydavo tuomečiai Kauno gyventojai, užsimena S. Čia veikė ir pieno perdirbimo bendrovių sąjungos administracija, o viršutiniuose rūmų aukštuose, iš kurių atsivėrė įspūdingi vaizdai, buvo įrengti butai.

„Pažangos“ bendrovė

Šio pastato statyboms negailėta pinigų - joms išleisti daugiau nei pusė milijono litų - 600 tūkstančių. „Pažangos“ bendrovė Kaune veikė 1928-1940 m. Ji buvo susijusi su tautininkų partijos atėjimu į valdžią. Ši politinė jėga įsigalėjo po 1926 m. gruodžio perversmo, o gruodžio 19 d. perversmininkai prezidentu vėl išrinko 1919-1920 m. šias pareigas ėjusį Antaną Smetoną. Netrukus šalia šio garsaus politiko ėmė spiestis daugiau jam prijaučiančių, tad ėmė gausėti ir pati partija.

Dar 1926 m. J. Lapėnas tapo vienos didžiausių lietuviško verslo bendrovių - „Maisto“ generaliniu direktoriumi. Jis taip sėkmingai plėtojo verslą, kad ilgainiui atsirado net 5 skerdyklos, ,,Maistas“ turėjo savo laivus-šaldytuvus. Pasirodė ir kitas svarbus, nuosaikesnis, daugiau oficialią valstybės ir partijos liniją atitinkantis leidinys „Vairas“, - apie tai, ką spausdino „Pažangos“ bendrovėje pasakoja S.

Kalbėta, kad tai - ištaigingiausi laiptai visoje tuometėje sostinėje. Šis namas turėjo ir gausybę nuomojamų butų, o 1938 m. atvykus Lenkijos diplomatams, pasiuntinybė patalpas taip pat nuomavosi šiame pastate.

Šis projektas kviečia leistis į kelionę laiku ir aplankyti įdomiausius anų laikų simbolius Lietuvoje. Keliaudamas su telefonu rankose, objektus pažinsi interaktyviai - nuvykęs į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysi, kaip vieta atrodė anksčiau. Taip pat gali parsisiųsti ir specialius žaidimus, kuriuos žaisdamas „užtvirtinsi“ kelionių metu įgytas žinias - galėsi skaityti komiksus, atsakyti į klausimus apie žymius Lietuvos tarpukario pastatus ar nuspalvinti šį laikotarpį menančius miestus.

Lankytinų vietų sąrašas

tags: #landsbergis #kelias #sodybos