Statant namą dažnai atsiranda minčių pakeisti jau suprojektuotus sprendinius. Keičiami tiek namo išplanavimo sprendiniai, tiek namo vieta sklype, komunikacijų vieta ir t.t. Pastačius „ne visai” pagal projektą kyla natūralus klausimas - „Ar tokį namą bus galima priduoti?”. Pabandysim trumpai aprašyti kokie nukrypimai nuo projekto yra leistini, o kokie yra rimti ir esminiai.
Jeigu namas buvo projektuotas ir statytas kaip B klasės, gavus leidimą A+, labai tikėtina, kad tokio namo apskritai nebus įmanoma įteisinti. Pakeitus esminius statinio projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Tai reiškia - naujas projektas, nauji derinimai, išlaidos. Netgi nauji reikalavimai (kaip pvz. energinė klasė - A+). Jei jau pakeitimai tikrai būtini - reikėtų „taikyti” į leistinus pakeitimus, kuriems užtenka supaprastintos projekto korektūros. Tokiu atveju užtenka „pataisyti” projektą, t.y. padaryti jo naują versiją. Naujo statybos leidimo gauti nereikia. Keičiama statinio vieta sklype (jei nepažeidžiami kiti reikalavimai, kaip pvz. Keičiamos statybinės medžiagos (kaip pvz.
Energinio naudingumo klasės ir reikalavimai
Netylant kalboms apie jau įsigaliojusį reikalavimą statyti ne žemesnės nei A+ klasės gyvenamuosius būstus, planuojantieji statybas tai padaryti turi suskubti per ateinančius trejus metus. Pagal statybos techninį reglamentą, jau nuo 2021 metų statyti bus galima tik A++ klasės namus, o šiems keliami kur kas griežtesni reikalavimai. Vienas tokių - pastato energinis naudingumas. Šis rodiklis išreiškia energijos kiekį, reikalingą su įprastu pastato naudojimu siejamam energijos poreikiui patenkinti. Tai apima šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms sunaudojamą energijos kiekį. Taigi naujieji pastatai turės būti sandaresni, geriau vėdinami ir naudoti dar mažiau energijos nei, tarkim, A klasės būstai.
Langų pasirinkimas ir jų svarba
Gyvenamojo namo statyba - daug žinių reikalaujantis procesas, kurio metu būtina laikytis daugybės reikalavimų. Vien tik didžiulis langų gamintojų siūlomas asortimentas gali tapti tikru galvos skausmu kokybiškų langų ieškantiems žmonėms. O tai - tik vienas iš daugelio (tiesa, vienas svarbiausių) statinio elementų, dėl kurių reikia apsispręsti. Nustatyta, jog būtent per langus gali būti netenkama 35-40 proc. visos namo šilumos!
Svarbiausi kriterijai ir savybės
Šilumos perdavimo koeficientas (Uw) yra pagrindinis langų energinio efektyvumo kriterijus, griežtai reglamentuojamas ES norminių dokumentų. Nepaisant pastato orientacijos, aplinkos ar kitų veiksnių, to paties ploto langų Uw vertė nustatyta ta pati visame pasaulyje. Daugelyje Europos šalių langai ir durys yra reitinguojami pagal energinio efektyvumo skalę - prasčiausių savybių langai, kurių Uw yra 1,5 W/(m2K) ir didesnis, yra priskiriami G klasei, o energiškai efektyviausi langai, kurių Uw yra iki 0,7 W/(m2K), yra aukščiausios - A++ klasės.
Langų energinio efektyvumo reitingo (klasės) nereikėtų painioti su pastato energinio naudingumo klase, nes tai - skirtingi rodikliai. Konkretūs namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientų reikalavimai yra nustatomi pastato projekto techniniame apraše, projektuotojui įvertinus visų pastato išorinių atitvarų plotų bei šalčio tiltelių termoizoliacingumo ir kitų veiksnių įtaką bendrosioms pastato charakteristikoms.
Statybos techninis reglamentas STR 2.01.02:2016 nurodo tik šiuos minimaliuosius reikalavimus:
- A+ energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų ir durų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 0,85 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A+ iki A;
- A energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo langų šilumos perdavimo koeficientas neturėtų būti didesnis nei 1,0 W/(m2K); langų energinio efektyvumo skalėje tai atitiktų reitingą nuo A iki B.
Statant A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasių pastatus, ne mažiau svarbiu langų kokybiniu rodikliu laikytinas jų laidumas orui. Kuo didesnį oro slėgį atlaiko langas, tuo aukštesne klase jis klasifikuojamas. Pažymėtina, kad langų laidumas orui nustatomas tik laboratoriniais tyrimais. Pastačius A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasės pastatą, prieš atliekant jo energinio naudingumo sertifikavimą, turi būti išmatuojamas viso pastato sandarumas, todėl langų laidumo orui reikalavimas neturėtų būti pamirštas.
Taip pat reikėtų nepamiršti ne tik techninių langų charakteristikų, bet ir langų dydžio bei jų išdėstymo. Mūsų geografinėse platumose yra tikslinga kuo daugiau langų įrengti pietų pusėje, šiauriniuose fasaduose didelių langų reikėtų vengti. Taip yra todėl, kad natūrali saulės šviesa gali tapti puikiu namų energijos šaltiniu ir taip sumažinti būtinos pagaminti energijos kiekį.
Kaip ir kokius langus rinktis?
Idealiai šiltais galima vadinti tuos langus, kurie energinio efektyvumo skalėje reitinguojami A++ ir A+ klasėmis. Statybos pramonėje šie langai dažnai vadinami tiesiog „pasyviaisiais“. Sandariausi priskiriami 4 klasei ir pasižymi mažiausiu oro laidumu, kol kas jie specialaus pavadinimo neturi.
Langų gamintojų, siūlančių A, A+ ir A++ klasės langus, apstu. Sakysite, koks skirtumas, iš ko pirkti, jei visi pardavėjai deklaruoja puikias langų savybes, ilgalaikes garantijas, o kai kurie jų ir gerokai žemesnes kainas. Tačiau nepatyrusiam pirkėjui įvertinti siūlomų langų kokybę gali tapti sunkia našta. Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad langai toli gražu ne vienadienis pirkinys, todėl pirkti pažadus už žemą kainą yra pavojinga.
Paprasčiausias būdas neapsigauti - langus ir duris įsigyti iš seniai rinkoje žinomo gamintojo ar jo įgaliotojo partnerio, priešingu atveju galima susidurti su nemaloniais netikėtumais. Nereti atvejai, kai statytojai, susigundę itin mažomis kainomis, įsigyja netinkamų charakteristikų gaminius, o prireikus negauna nei žadėtos garantijos, nei kitų techninės priežiūros paslaugų.
Langų montavimas
Iš patikimo langų gamintojo išsirinkus tinkamus ir kokybiškus langus, dar nereikėtų „džiaugtis pergale“ ir manyti, kad jau viskas - šilumos nuostolius sumažinote iki minimumo. Net ir patys šilčiausi langai bei durys patys savaime neužtikrina gamintojo deklaruojamų savybių, jei nėra tinkamai sumontuoti. Laikantis A+ klasės namui taikomų reikalavimų, turi būti montuojama šiltinamajame sluoksnyje, deramai naudojant kokybiškas sandarinimo ir izoliavimo medžiagas. Lango montavimo vietoje susidaro daugiausia šilumos tiltelių, todėl šį darbą turi atlikti tik kvalifikuoti specialistai.
Taigi, jei norite, kad jūsų namas būtų priskirtas A+ ar bent A energinio naudingumo klasei ir gautų tai įrodantį sertifikatą, būtina užtikrinti geras pastato konstrukcijų šilumines savybes, sandarumą, pasirinkti kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, užsandarinti visus šalčio tiltelius. Be abejo, yra ir daugiau pastato konstrukcijų, užtikrinančių būsto sandarumą, tačiau tikrai nemažą dėmesį reikėtų skirti būtent langams.
Langu montavimas i angas ir garo juostos klijavimas. Kokius langus rinktis A klasei. Kaina ?
Informacija yra orientacinio pobūdžio.
STR 2.01.02:2016 pakeitimų chronologija
2024-10-23PakeistaD1-353
2024-07-10PakeistaD1-231
2024-02-01PakeistaD1-44
2023-12-14PakeistaD1-411
2023-11-06PakeistaD1-364
2023-04-28PakeistaD1-126
2022-04-22PakeistaD1-106
2021-10-29PakeistaD1-637
2020-09-21PakeistaD1-559
2020-04-10PakeistaD1-210
2020-03-31PakeistaD1-179
2018-12-27PakeistaD1-1120
2018-07-12PakeistaD1-675
2018-03-29PakeistaD1-244
Įsigalioja 2017-01-01 (Įsakymo 2 punktas įsigalioja 2016 m. lapkričio 12 d.)
tags: #langu #aukstis #techniniame #projekte