Seime priimtas Turto civilinio konfiskavimo įstatymas ir toliau kelia aistras. Teisininkai perspėja, kad turto konfiskavimo mechanizmas primena vilką avelės kailyje, mat valstybė įgaus itin stiprius svertus prieš piliečius, nors anksčiau buvo deklaruota, kad įstatymas bus nukreiptas kovai su stambiąja korupcija ir organizuotu nusikalstamumu.
Šių metų sausio viduryje Seimas priėmė Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, kuriuo leista asmens turtą konfiskuoti, jei asmuo buvo įtariamas, kaltinamas, nuteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų. Prieš pradedant konfiskavimą, būtų atliktas turto tyrimas. Sprendimą dėl to priimtų prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu ar 100 tūkst. eurų viršija asmens teisėtas pajamas.
Turto civilinio konfiskavimo procesas
Turto civilinio konfiskavimo procesas susidėtų iš dviejų etapų. Pirmiausia asmuo būtų įpareigojamas deklaruoti ir pagrįsti turimą turtą bei pajamas. Seimo priimtame įstatyme numatyta, kad civilinio proceso tvarka gali būti konfiskuotas ir turtas, įgytas iki įstatymo įsigaliojimo, bet ne anksčiau nei 2010 m.
Liberalų sąjūdžio, kurio atstovai Seime nepalaikė Turto civilinio konfiskavimo įstatymo, lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen LRT.lt pabrėžė, kad minėtu įstatymu siekta kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau spektras nusikaltimų, dėl kurių asmenų turtas gali būti tikrinamas, anot jos, esąs per platus. V. Liberalės manimu, platus nusikaltimų, kuriais įtariami asmenys, spektras teisėsaugos pareigūnus gali įklampinti į mažareikšmius tyrimus.
„Pavyzdžiui, įstatymas būtų taikomas nuteistiems, įtariamiems asmenims dėl neteisėtos įmonės veiklos, dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Paimama patranka, sunkioji artilerija, kuri skirta kovai su sunkiais nusikaltimais, su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, bet nusitaikoma ir į ganėtinai tipinius nusižengimus, kurie Baudžiamajame kodekse egzistuoja, su jais pakankamai efektyviai kovojama. Iš esmės įstatymas būtų taikomas ypač plačiai. Šiaip civilinio turto konfiskavimo institutas taikomas daugelyje valstybių. Pati idėja nėra bloga, bet įstatymo nuostatos kelia abejonių. Pavyzdžiui, jei asmuo buvo įtariamas nusikalstama veika, jo atžvilgiu gali būti pradėtas turto tyrimas, nors tie įtarimai jau yra panaikinti. Šiuo atveju nebelieka nekaltumo prezumpcijos, kitaip tariant, užtenka apkaltinti žmogų, jeigu kaltinimų nepavyksta paneigti, tai mechanizmas įsijungia“, - tikino V.
Diskusijas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Seime stebėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Laurynas Didžiulis teigė iki šiol nesupratęs, kodėl Lietuvai prireikė turto konfiskavimo mechanizmo. Jis tikino suprantantis, kad Lietuvoje siekiama aktyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, tačiau, kelia klausimą L.
Teisininko nuomonė
L. Didžiulio įsitikinimu, Turto civilinio konfiskavimo įstatymas iš tikrųjų yra valstybės vykdomos baudžiamosios politikos dalis, kurią siekiama perkelti į civilinę teisę, tokiu būdu tarsi parodant, kad baudžiamoji politika nėra efektyvi. Nors Seime Turto civilinio konfiskavimo įstatymas buvo ne kartą tobulintas, advokato manymu, jame išliko ne viena abejonių kelianti nuostata.
„Rašoma, kad turtą reikia konfiskuoti, nes iš jo gauta turtinė nauda. Atsiprašau, bet šita formuluotė reiškia, kad rinkos santykiuose apskritai viską reikia konfiskuoti, nes iš turto ir siekiama turtinę naudą“, - stebėjosi L. „Jeigu būtų taip, kad asmuo turi atiduoti tai, kas jam nepriklauso, tai būtų viskas tvarkoje. Bet kaip tai vyksta? Pavyzdžiui, valdote turtą, kurį įsigijote neteisėtai. Atsiranda tikrasis turto savininkas, jis paduoda jus į teismą ir nuginčija jūsų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą - sutartis, kurią jūs įsigijote, yra neteisėta, pažeistas įstatymas. Tai reiškia, kad yra pašalinamas jūsų nuosavybės teisių pagrindas. Šiuo atveju niekas to pagrindo nepašalina, jis lieka galioti. Nuosavybė paimama neatlygintinai valstybės naudai, o ne to asmens, kuris nukentėjo. Jeigu mes tai sprendžiama per civilinę teisę, tai turėtų atsirasti nukentėjusysis ir jam turi būti grąžintas turtas, o ne valstybei. Kuo čia dėta valstybė?“ - komentavo L.
„Įsivaizduokite, kas nors melagingai apskundžia asmenį, pradedamas ikiteisminis tyrimas, jis nutraukiamas, paaiškėjus, kad tai buvo bandymas pakenkti asmeniui, kad buvo šmeižtas. Bet, nepaisant to, tokio asmens atžvilgiu gali būti pradėtas jo turto tyrimas. „Įsivaizduokite, niekas net nepradeda jokio ikiteisminio tyrimo, o nutaria, kad esate kažkoks visuomenei pavojingas asmuo, jus įtraukia į tą sąrašą ir tada jūs turite teisintis, iš kur turite 100 tūkstančių eurų vertės turto, jeigu neturite dokumentų“, - pridūrė L.
Analizuodamas Turto civilinio konfiskavimo įstatymą, teisininkas L. Didžiulis tikino, kad viena didžiausių šio įstatymo spragų - asmenų, kurių atžvilgiu būtų pradėtas turto tyrimas, gynybos teisės. Jos, pasak pašnekovo, nėra užtikrintos. Anot advokato, šiuo metu baudžiamojoje teisėje numatyta, kad, jei asmeniui valstybė savo veiksmais padaro žalą, jos atlyginimas yra garantuojamas. Šio aspekto L. „Niekur įstatyme nėra paaiškinama, kad turto turėjimo sąžiningumas yra preziumuojamas. Kitaip tariant, preziumuojama, kad turtas gali būti įgytas neteisėtai, jeigu neįrodyta kitaip. Vadinasi, valstybė yra labai save apsisaugojusi. Taip neturėtų būti, kalbant apie žmogaus teises.
Kalbėdamas apie Seimo palaimintą turto konfiskavimo mechanizmą, L. „Įsivaizduokime, kad valstybė konfiskuoja turtą, kuris yra įkeistas, arba tuo metu jame gyvena koks nors asmuo, turintis kokias nors teises į turtą. Kai valstybė nuosavybės teise sau tokį turtą paima, tai buvusio savininko nuosavybės teisės pasibaigia, pasibaigia ir visų kitų asmenų teisės. Čia nėra apsaugoti tretieji asmenys. Pavyzdžiui, bankas turi hipotekos teises, išdavęs paskolą piliečiui, kuris laikomas įtartinu. „Tokios priemonės netaikomos civilinėse bylose - kad prokuroras užsimanė ir savo nutarimu pritaikė turto areštą, o to turto savininkas nieko negali su tuo turtu daryti. Tam yra teismas. Jeigu reikia, į teismą kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir teismas turi per tris dienas tą klausimą išspręsti“, - komentavo L.
„Tai vilkas avelės kailyje. Kur visa tai veda? Kas nutinka, kai teisėsauga yra nevaldoma? Valstybė tampa iš tiesų policinė, nes galbūt keliami tikslai yra gražūs, galbūt reikia kovoti su nusikaltėliais, bet kai teisėsaugai suteikiama neproporcingai daug teisių, kyla pavojus. Kiekvienas iš tokių instrumentų gal ir turi teisę gyvuoti, bet klausimas - kokiomis sąlygomis ir kada? Ar tikrai pas mus dabar tokios sąlygos, kad reikia tokio intervencinio instrumento?
Vienas iš Turto civilinio konfiskavimo įstatymo rengėjų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V. „Tai labiau politinio apsisprendimo klausimas - ar vis dėlto valstybė pasiryš po keliasdešimties metų sukurti mechanizmus, kuriais susigrąžintų turtą, kuris buvo neteisėtai arba nepagrįstai pasisavintas iš mūsų?“ - teigė V. Parlamentaras ramino, kad teisėsaugos pareigūnų akiratyje eiliniai piliečiai neatsidurs.
„Ne bet kuris pilietis dalyvauja kyšininkavimo schemose, dalyvauja prekyboje žmonėmis, išnaudoja žmones vergovei, organizuoja prostitucijos verslą. Mes kalbame apie pačias sudėtingiausias, pavojingiausias veikas, kurios susijusios su dviem dalykais. Pirma, susiję su korupcija, ir antra - susiję su organizuotu nusikalstamumu. Tai žmonės, darantys labai didelį verslą iš korupcijos, iš organizuoto nusikalstamumo, turintys didžiulę įtaką ir politinei sistemai, siekiantys į ją įsiskverbti, kurie daro didžiulę įtaką ir teisinei sistemai“, - komentavo V.
„Pats klausimas apie griežtumą, kai mes kalbame apie turtą, kurio žmogus negali pagrįsti, atrodo keistai. Jeigu iš bet kurio Lietuvos piliečio yra pavagiamas turtas, pavyzdžiui, automobilis, apvagiami namai, ir pas kitą pilietį atrandamas šis turtas, tai, matyt, nekils klausimas, kad tą turtą reikia grąžinti? V. Bakas akcentavo, kad galutinį sprendimą dėl turto konfiskavimo, kaip numatyta įstatyme, priims teismas, tad nerimauti dėl neproporcingų teisėsaugos veiksmų esą nėra pagrindo.
„Aš manau, kad teisė, kuri suteikta prokurorui [...], garantuoja, kad tyrimai nebus atliekami nepagrįstai, nes įstatymas numato pagrindus, kada gali būti pradėtas turto tyrimas. V. Bakas, reaguodamas į kritiką, kad Turto civilinio konfiskavimo įstatyme numatytų nusikaltimų, dėl kurių turtas gali būti konfiskuotas, ratas per platus, pabrėžė, kad kai kurios nusikalstamos veikos tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažareikšmės.
„Organizuotas nusikalstamumas yra susijęs su korupcija, Gaujos nėra tokios, kokias mes dažniausiai įsivaizduojame, - apsiginklavę asmenys, vairuojantys juodus BMW. Kalbu apie „baltųjų apykaklių“ gaujas. Iš konteksto ištraukus apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, galėtumėme pasakyti, kad „pradėsime turgaus prekeivius gaudyti“. Bet nieko panašaus. Jeigu prisiminsite vienos partijos juodosios buhalterijos bylą, turbūt sutiksite, kad, panaudojant buhalterinės apskaitos procedūras, yra plaunami pinigai, jie gali būti legalizuojami, jais gali būti finansuojamos partijos, politikai. Tuos straipsnius įtraukėme į įstatymą būtent tiems atvejams, kai buhalterinės apskaitos pažeidimai, įvairios machinacijos yra tiesiogiai susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas dažnai tampa korupcijos, organizuoto nusikalstamumo priemone“, - pabrėžė V.
Turto civilinio konfiskavimo įstatymui pritaria ir dabartinis NSGK pirmininkas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas. „Abejonių dėl turto pagrįstumo gali kilti, jei padarei nusikaltimą, jei buvai nuteistas, jei įtariamas, jei buvai išteisintas. Pavyzdžiui, buvo tokia byla: kelių policininkas pareikalavo kyšio iš vairuotojo, jis duoda kyšį, vėliau pats vairuotojas apie tai praneša, jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet liudijama vienas prieš vieną. Jei surandi tą kyšį, žmogus sako: „čia mano pinigai“. Naujas įstatymas leistų prisiminti tokias bylas. Žmogaus kaltės neįrodai, bet gali pradėti tikrinti jo turtą. Tarkime, policijos patrulis gauna 700 eurų, jo žmona nedirba, vienas važinėja su nauju „Mercedes“, o žmona vairuoja naują BMW, abu gyvena name, paskolų nepasiėmę. Gali kilti įtarimų. Marijampolėje taip yra buvę. Tokiu atveju galima pradėti turto tyrimą.
Prezidentas G. „Kitų valstybių pavyzdys rodo, kad griežtos prevencijos priemonės yra efektyvios. Kaip pranešė prezidentūra, G. „Konstitucinis Teismas yra išsakęs aiškią poziciją, kad teisės aktų galiojimas negali būti nukreiptas į praeitį. Tai yra esminis teisinės valstybės principas, į kurį būtina atsižvelgti teisėkūros procese“, - prezidentūros pranešime cituojamas G.
Vienas iš civilinio turto konfiskavimo instituto tikslų yra pašalinti pranašumą, kurį įgyja asmuo, nusikalstamu būdu įgijęs tam tikrą turtinę naudą. Tokiu būdu prevenciškai galima užkirsti kelią kitų nusikaltimų darymui, kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tačiau civilinio proceso metu asmens kaltumo dėl nusikaltimo padarymo klausimas nėra sprendžiamas. Civilinio turto konfiskavimo procedūra pradedama, kai baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui išlieka įstatyme numatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai.
Dar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo priėmimo metu visuomenėje kilo diskusijos ir abejonės, ar įstatymo nuostatos nesudaro pagrindo valstybei konfiskuoti turtą, kuris, nors ir neatitinka asmens teisėtų pajamų, tačiau nėra įgytas visuomenei pavojingu, nusikalstamu būdu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradeda formuoti teismų praktiką dėl civilinio turto konfiskavimo bylų nagrinėjimo, pagal kurią pašalinamos galimybės netinkamai aiškinti ir taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą.
Apibrėžtos sąlygos
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad viešąjį interesą ginančiam prokurorui civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla. Tokį išaiškinimą kasacinis teismas priėmė atsižvelgdamas į Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tikslą - organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija, kuriam pasiekti valstybė ir taiko tokią asmens nuosavybės ribojimo priemonę - turto konfiskavimą.
Taip pat kasacinis teismas rėmėsi ir aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje suformuluotas reikalavimas turto konfiskavimo procese įrodyti priežastinį ryšį tarp konfiskuotino turto ir neteisėtos (nusikalstamos) veiklos, tokiu būdu išlaikant pagrįstą proporcingumą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų.
Kada taikomas įstatymas?
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatyta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. vidurio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas klausimą dėl įstatymo taikymo, kai ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu buvo pradėtas iki civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo, o nutrauktas - jau galiojant įstatymui, motyvavo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra viena iš civilinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų ir jos atsiradimas po civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo atitinka įstatymo taikymo kriterijus.
Civilinio turto konfiskavimas gali būti taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio vidurio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymas, nustačius tam tikrų sąlygų visumą, gali būti taikomas ir sprendžiant turto, įsigyto dar iki įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimus, o jo taikymas yra suderinamas su pamatiniais teisės principais. Tokia teismo išvada pagrįsta motyvacija, kad reikalavimas pagrįsti įgyto turto teisėtą kilmę buvo įtvirtintas dar iki įsigaliojant civilinio turto konfiskavimo įstatymui - nuo 2010 m. Lietuvoje galioja išplėstinio turto konfiskavimas baudžiamajame procese.
Visgi, manytina, kad praktikoje gali susiklostyti tokių situacijų, kai asmenys negalėtų pagrįsti turto įsigijimui panaudotų pajamų teisėtumo vien dėl to, kad tokių įrodymų neišsaugojo, nesurinko pajamų įgijimo metu. Civilinio turto konfiskavimo įstatyme nustatyta tvarka įgaliotoms institucijoms atliekant turto tyrimą, tiriamas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis iki šio turto įsigijimo. Jeigu turtas buvo įgytas už pajamas, gautas iki šio laikotarpio, tuomet pats asmuo turi pateikti informaciją, pagrindžiančią šio turto teisėtumą.
Tikėtina, kad už anksčiau gautas pajamas įsigiję turtą asmenys nėra sukaupę ir išsaugoję visas savo pajamas ir turto įgijimą pagrindžiančius dokumentus. Tačiau atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad siekiant konfiskuoti turtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tvarka, būtina nustatyti ryšį su neteisėta (nusikalstama) veikla, turto konfiskavimo procedūra neturėtų būti pradėta prieš asmenis, kurie su nusikalstamomis veikomis niekaip nesusiję, net jeigu tokie asmenys neturi išsisaugoję visų turto įgijimą teisėtomis pajamomis pagrindžiančių įrodymų.
Administracinis Lietuvos žemėlapis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis
Gruodžio 12 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija priėmė svarbią nutartį, skirtą daugiausiai išplėstinio turto konfiskavimui aiškinimui. Byloje teismai atsisakė taikyti išplėstinio turto konfiskavimo nuteistosios A. M. LAT teisėjų kolegija pasisakė dėl nagrinėjamų klausimų, aptardama tarptautinius teisės aktus ir aktualią EŽTT praktiką. Pabrėžė, kad demokratinės teisinės visuomenės vertybės ir principai, įtvirtinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kelia tam tikrus reikalavimus nusikaltimų kontrolės mechanizmams, taip pat ir tokiems, kuriuos taikant gali būti paimamas turtas iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų.
Įvertinusi tarptautinį teisinį reguliavimą ir EŽTT suformuotus principus bei nacionalinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad dėl nuosavybės teisių apribojimo BK nuostatos neapsiriboja konkrečių nusikalstamų veikų sąrašu ar gresiančios bausmės už jas minimumu, o nustato platesnį nusikaltimų sąrašą (apysunkiai ir sunkesni tyčiniai nusikaltimai). Atkreiptas dėmesys, kad BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles.
Kaip matyti iš BK 72(3) straipsnio formuluotės ir taikymo sąlygų, jame nurodyta galimybė konfiskuoti ir kitą turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, o ne tiesiogiai iš inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi taikant šį straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad šioms aplinkybėms pagrįsti nepakanka fakto, kad asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti, kas gali išaiškėti atlikus patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens ūkinės finansinės veiklos tyrimą, tai buvo atlikta šioje byloje.
Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas tik pinigų kiekis, kuris nebuvo pagrįstas teisėtomis nuteistosios ir jos sutuoktinio pajamomis, t. y. A. M. ir jos sutuoktinio S. M. ūkinės finansinės veiklos tyrimu nustatyta, kad jie dokumentinėmis pajamomis iš viso nepagrindė 637 574,09 Lt (184 654,30 Eur), todėl kratos metu iš A. M. paimti pinigai - 173 540,91 Eur, anot prokuroro, turėjo būti konfiskuoti.
Tačiau nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose prokuroro kalbose, nei apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nepateikiami papildomi argumentai, išskyrus dėl jiems inkriminuotų veikų, kurie suteiktų pagrindą manyti (įrodymų persvaros principu), kad visa kratos metu paimta suma buvo gauta neteisėtai, t. y. Kita būtinoji išplėstinio turto konfiskavimo sąlyga, kuri privalo būti nustatyta, norint pritaikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, yra kaltininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumo. Ši BK 72(3) straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata konfiskuotino turto teisėtumo įrodinėjimą perkelti kaltininkui taip pat yra aptinkama ir tarptautiniuose teisės aktuose.
Šios nuostatos reglamentavimas baudžiamajame įstatyme kaltininkui suteikia galimybę pagrįsti turto teisėtumą, net jei kaltinimo šalis pateikia įrodymų, kad šis kaltininko turimas turtas laikytinas konfiskuotinu. Toks saugiklis yra būtinas asmenims, kurie turtą įgijo iš esmės teisėtomis pajamomis, tačiau šios nebuvo tinkamai apskaitytos dėl asmens kaltės ar kitų priežasčių (pvz., asmenys, gavę neapskaitytą darbo užmokestį, vertęsi verslu neturėdami verslo liudijimo ar pan.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme kaltinamoji ir jos gynėjas tokios galimybės neturėjo, nes išplėstinio turto konfiskavimo buvo paprašyta prokuroro baigiamosiose kalbose.
Pasisakyti dėl išplėstinio turto konfiskavimo nuteistoji ir jos gynėjas galėjo tik 2017 m. lapkričio 27 d. pateiktame atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą ir baigiamosiose kalbose apeliacinės instancijos teisme. Atsikirtime gynėjas kėlė įstatymo galiojimo laike klausimą, šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, teismai galėtų konfiskuoti turtą, turimą ir po nusikalstamos veikos padarymo, skaičiuojant jį nuo straipsnio įsigaliojimo pradžios, tačiau šie klausimai nei ikiteisminio tyrimo, nei teismų plačiau nebuvo nagrinėti. Kitas klausimas, kurį kėlė gynėjas, - tai paimto turto ir galimos turtinės naudos adekvatumo klausimas, kuris byloje vėlgi atskirai nebuvo svarstomas.
Turto konfiskavimo apibrėžimas
Turto konfiskavimo apibrėžimas pateikiamas ANK 29 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad turto konfiskavimas - tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
Konfiskuotas gali būti tik turtas (administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas), kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
ANK 29 straipsnio 4 dalies taikymas
ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant tam tikras administracinių nusižengimų bylas (į kurių sąrašą, be kita ko, patenka ir ANK 208 straipsnyje numatyti administraciniai nusižengimai) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:
- perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;
- turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
- turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;
- turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;
- įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamos pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
tags: #lat #del #turto #konfiskavimo