Statybos leidimų išdavimo tvarka Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nuėjo ilgą ir sudėtingą kelią. Nuo primityvių būstų statybos be jokių leidimų iki griežtai reglamentuojamo proceso, kuriuo siekiama užtikrinti saugumą, kokybę ir atitiktį teritorijų planavimo reikalavimams. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip keitėsi statybos leidimų išdavimo tvarka Lietuvoje nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Seniausi laikai: pirmieji būstai be leidimų
Lietuvos teritorijoje statyba siejama su pirmųjų gyventojų atsiradimu (dešimtas-devintas tūkstantmetis pr. Kr.). Tuo metu statyti nesudėtingi antžeminiai ovalūs, apskriti, vėliau ir keturkampiai būstai su atvirais iš akmenų sukrautais židiniais. Sienos iš nuožulniai sudėtų rąstelių būdavo apkreikiamos lapais, kartais velėnomis. Didesni būstai statyti retai, jiems naudota karkasinė konstrukcija: mediniai stulpai laikė stogą, sienos būdavo išpintos žabais ir krėstos moliu.
Rekonstruotas senovinis būstas
Pirmo tūkstantmečio po Kristaus pradžioje atsirado sienų iš 10-12 cm storio kampuose sukirstų rąstelių. Pirmo tūkstantmečio antroje pusėje pradėtos statyti medinės pilys su aukšta aptvara ir bokštais. Nuo 13 a. pilių sienos mūrytos iš lauko akmenų ir lygaus paviršiaus arba brauktinių (su grioveliais viename šone) molio plytų, surištų degtų kalkių skiediniu. Ankstyvieji ir gotikos laikotarpio pastatai yra kiautinio mūro konstrukcijos. Nuo 14 a. pilių, vėliau ir namų, mūrinės sienos stiprintos mediniais strypais.
Nuo tradicinės architektūros iki reglamentavimo poreikio
15 a. kaime vyravo du gyvenamųjų pastatų tipai: namas (numas, nomas) su ugniaviete ir tradicinis gyvenamasis pastatas (aukštaičių pirkia, žemaičių troba, suvalkiečių stuba) su moline krosnimi. 11 a. pradžioje sodybose jau buvo statomos jaujos, kluonai, svirnai (klėtys), pirtys. Kaimo statinių pagrindinės medžiagos buvo natūrali mediena, molis, akmenys, kaltinė geležis. Iki 19 a. rąstus tašydavo kirviu, 19 a. 14-16 a. miestiečių vieno arba dviejų aukštų mūriniai namai buvo gotikos stiliaus, 16-17 a. - renesanso, 17-18 a. - dviaukščiai su uždarais kiemais - baroko, 19 a. 2-4 aukštų su fligeliais - klasicizmo stiliaus.
Mažosios Lietuvos architektūra
Ankstyvuosiuose mediniuose pastatuose lubos buvo daromos iš medinių kartelių ir aplipdomos moliu, vėliau - iš skeltinių lentų. Pjautų ir obliuotų lentų lubos pradėtos dėti 18 amžiuje. Rūmuose (kartais ir bažnyčiose) nuo 16 a. darytos kesoninės lubos. Kaime nuo senovės laikų buvo paplitusios plūkto molio grindys (asla; kai kur išliko ir 20 a.). Iki 14 a. skeltinių lentų grindys būdavo įrengiamos tik kai kurių pilių gyvenamosiose patalpose. Nuo 13 a. bažnyčiose ir Vilniaus pilyse, Trakų pilyse grindims naudotos keraminės plytelės, statybinės plytos. 18-19 a. senųjų gyvenamųjų namų langai buvo nedideli atviri arba aptraukti gyvulio pūsle. 13-14 a. pilių ir bažnyčių, vėliau ir gyvenamųjų namų statybose pradėtas naudoti stiklas. 20 a. pradžioje statybose (daugiausia tvartų) pradėtas naudoti molbetonis.
Pirmieji reglamentavimo žingsniai nepriklausomoje Lietuvoje
Per Pirmąjį pasaulinį karą ir nepriklausomybės kovas Lietuvos ūkis buvo labai nuniokotas. 1919 Lietuvoje neveikė nė viena plytinė, trūko visų rūšių statybinių medžiagų. Nepriklausomos Lietuvos statybos, kaip sistemos, organizavimo pradžia laikoma 1921, kai prie Vidaus reikalų ministerijos buvo įsteigtas Lietuvos atstatymo komisariatas. Jis rūpinosi sugriautų miestų ir miestelių atstatymu, kelių tiesimu, statybos planų ir projektų rengimu bei tvirtinimu, leidimų statyti išdavimu, visuomeninių pastatų statybos technine priežiūra, statybinių medžiagų pramonės plėtojimu ir atstatymo darbų finansavimu.
Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune
1925 Lietuvos atstatymo komisariatas pertvarkytas į Statybos inspekciją (nuo 1935 Statybos ir sauskelių inspekcija, vėliau komitetas), kuri priklausė Susisiekimo ministerijai. Apskrityse ir miestuose veikusios atstatymo komisijos pertvarkytos į apskričių, miestų statybos inspekcijas. Valstybinio statybos komiteto (veikė iki 1940) funkcijos buvo priimti bendrą valstybės statybų planą, t. p. svarbesnius statybos projektus ir parinkti jiems vietą, spręsti su miestų planavimu ir atstatymu susijusius klausimus (atsižvelgiant į susisiekimo, higienos ir bendrus modernios urbanizacijos reikalavimus). Statybų mastas kasmet plėtėsi, bet daugiausia buvo statoma (apie 70 % visų statinių) kaimo vietovėse, nes po 1922 pradėtos žemės reformos valstiečiai kėlėsi į vienkiemius. Kaime kasmet buvo pastatoma apie 6000 gyvenamųjų namų. 1922-38 kaimo vietovėse iš viso pastatyta apie 248 000 statinių, iš jų - apie 91 500 gyvenamųjų namų.
Statybos sovietmečiu: centralizuotas valdymas
1940 SSRS okupavus Lietuvą buvo nacionalizuoti bankai ir didžiosios pramonės įmonės. Didelių statybos ir statybinių medžiagų bendrovių Lietuvoje nebuvo, todėl statybos ūkio suvalstybinimas pradėtas tik 1940 rugsėjį. Nacionalizuotas statybos organizacijas perėmė įkurtas Pramoninės statybos trestas. Jo žemutinės grandies gamybos padaliniai - sektoriai (vėliau pervadinti kontoromis) - perėmė statybas Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, pradėta darbų specializacija.
Lazdynų mikrorajonas Vilniuje
1941 pradžioje Pramoninės statybos trestą sudarė Centrinė įstaiga ir kontoros - Elektrotechnikos, Santechnikos, keturios Kauno statybos, dvi Vilniaus statybos, dvi Šiaulių statybos, Panevėžio statybos, Skirsnemunės statybos, Statybos mašinų nuomojimo, Tiekimo ir transporto. Įvedus pamaininį darbą pramonės ir statybos įmonėse padidėjo darbininkų skaičius ir buvo likviduotas nedarbas. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir kitur pradėta gyvenamųjų namų darbininkams statyba. Iki 1941 balandžio Kaune jiems pastatyti 784 butai.
Statybos leidimai atkūrus nepriklausomybę
Atkūrus nepriklausomybę, Lietuva perėmė Vakarų šalių patirtį statybos srityje. Buvo priimti nauji įstatymai ir reglamentai, kuriais siekiama užtikrinti statybos proceso skaidrumą, saugumą ir kokybę. Atsirado prievolė gauti statybos leidimus, kurie yra būtini norint pradėti bet kokius didesnius statybos darbus.
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus naujajam Statybos įstatymui ir jo nuostatas detalizuojantiems statybos techniniams reglamentams, atsirado nauja prievolė. „Norint statyti II grupės nesudėtingą gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatą bet kokioje teritorijoje, reikės parengti statinio projektą ir kreiptis į rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybas leidžiantį dokumentą. Norint gauti leidimą, be prašymo, dar reikės pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, žemės sklypo bendraturčių rašytinį sutikimą bei kitus dokumentus, nurodytus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje“, - teigia E.
Jei gyventojams kyla neaiškumų, visada galima kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorinius padalinius. Šios inspekcijos specialistai dirba ir Kėdainių rajono savivaldybėje 604 kabinete. Atsakymus į rūpimus klausimus galite gauti ir paskambinę bendruoju konsultacijų telefonu (8 5) 207 3333. Konsultacijos šiuo telefonu teikiamos darbo dienomis 8-12 val., 12.45-17 val.
Savavališkos statybos: problemos ir sprendimai
Statybos inspektorių pastangos priversti pažeidėjus nugriauti nelegaliai pastatytus statinius - bergždžios. Net prieš dvejus metus įsigaliojusios Statybų įstatymo pataisos, numatančios, kad neteisėtai iškilęs namas turi būti sulygintas su žeme, o teritorija sutvarkyta, yra neveiksmingos.
Nuo šių metų spalio 1 d., įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, atsirado galimybė įteisinti savavališkas statybas. Savavališka statyba laikoma statyba neturint statybą leidžiančio dokumento (jei jį turėti privaloma) arba statyba turint tokį dokumentą, tačiau statant nesilaikant esminių projekto sprendinių: ne projekte nustatytoje vietoje, nesilaikant projekte nustatytų statinio matmenų reikalavimų ir pan.
Pažymėtina, kad savavališkos statybos gali būti įteisinamos laikantis principo „gali būti tik tai, kas gali būti”. Kitaip sakant, savavališką statybą galima įteisinti tik tuo atveju, jei savavališkai pastatytas statinys apskritai gali būti toje vietoje pagal galiojančius teisės aktus, t. y. kai tokia statyba neprieštarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
Savavališkos statybos įteisinimo būdai
Statybos įstatyme aprašyta keletas savavališkos statybos įteisinimo būdų. Pirmasis, itin palankus statytojui, - tai galimybė nelaukiant, kol bus surašytas savavališkos statybos aktas, pačiam kreiptis į savivaldybės administraciją, prašant išduoti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą ir pateikiant visus reikalingus kitus dokumentus - projektą, bendraturčių sutikimus ir pan. Savivaldybės administracija, nustačiusi, kad tokio statinio statyba yra galima, turi išduoti minėtą dokumentą.
Šiuo atveju statytojas naudojasi „švelniausiu” savavališkos statybos įteisinimo būdu - jis tik gali būti nubaustas administracine tvarka ir tik tuo atveju, jei nėra pasibaigęs tokios nuobaudos skyrimo senaties terminas. Tačiau net ir skiriant administracinę nuobaudą, šiuo atveju taikomos mažiausios baudos, kadangi savanoriškas kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas švelninančia aplinkybe. Šia itin palankia savavališkos statybos įteisinimo galimybe asmenys, savavališkai vykdę statybos darbus, gali pasinaudoti iki 2012 m. gruodžio 31 d., nelaukdami, kol savavališką statybą nustatys ir savavališkos statybos aktą surašys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Net ir tuo atveju, jei nebus pasinaudota „švelniuoju” savavališkos statybos įteisinimo būdu ir bus surašytas savavališkos statybos aktas, statytojui bus taikomos tam tikros lengvatos: jis per 6 ar net 9 mėnesius, jei esama ne nuo jo priklausančių trukdžių, turi teisę kreiptis su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.
Jei, kaip minėta, toks statinys gali būti toje vietoje, statytojui gavus statybą leidžiantį dokumentą, reikalavimai nugriauti bus panaikinti ir savavališka statyba bus laikoma įteisinta. Šis būdas irgi bus taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d. Jei vis dėlto nebus pasinaudota minėtomis savavališkos statybos įteisinimo lengvatomis, nuo 2013 m. sausio 1 d. nebebus galimybės pasinaudoti pirmuoju, „švelniuoju”, įteisinimo būdu.
Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą
Įmokos dydis priklausys nuo savavališkai atliktų darbų masto. Pavyzdžiui, jei pagal Statybos įstatyme nurodytą formulę bus apskaičiuota, kad savavališkos statybos darbų ir panaudotų medžiagų vertė yra 10 000 Lt, teks mokėti 1000 Lt įmoką, o jei 20 000 Lt - jau net 4000 Lt.
Taigi, pvz., už dvigubai didesnės nei 10 000 Lt vertės atliktus minėtus darbus (įskaitant medžiagas) teks mokėti keturgubai. Mažiausios įmokos dydis - 300 Lt, o didžiausios - 500 000 Lt.
| Darbų ir medžiagų vertė (Lt) | Įmoka (Lt) |
|---|---|
| 10 000 | 1 000 |
| 20 000 | 4 000 |
Architektų etika ir autorystės ginčai
Profesinės etikos taryba (PET) išnagrinėjo kreipimąsi dėl profesinės etikos pažeidimo ir pripažino, kad architektūros paslaugų teikėjas visais atvejais, kada naudojasi kito architektūros paslaugų teikėjo intelektine nuosavybe ar idėjomis, privalo gauti aiškų nuosavybės teisės turėtojo sutikimą. Architektūros paslaugų teikėjams rekomenduojama visais atvejais, nepaisant to, jog projektinius pasiūlymus ketinama naudoti tik teisės aktuose įtvirtintais tikslais, susisiekti su projektinius pasiūlymus rengusiu architektūros paslaugų teikėju.
Kaip pavyzdį galime pateikti konfliktą dėl autorystės Lvovo gatvėje. Architektai Robertas Mažeika ir Rita Mažeikaitė-Petraitienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą bei policiją ir siekia Viliją ir Algirdą Kaušpėdus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Istorija su šiais dviem daugiabučiais, statomais Lvovo gatvėje, prasidėjo 2007 metais, kai tarp jos įmonės „Mažasis atriumas“ ir bendrovės „Progresyvios investicijos“ buvo pasirašyta sutartis parengti projektą ir gauti statybos leidimą.
Ateities perspektyvos
Statybos sektorius nuolat kinta, todėl būtina nuolat tobulinti statybos leidimų išdavimo tvarką, siekiant užtikrinti efektyvumą, skaidrumą ir atitiktį naujausioms technologijoms bei aplinkosaugos reikalavimams.