Dėl sienų šiltinimo iš vidaus kyla daug diskusijų, specialistų nuomonės šiuo klausimu dažnai skiriasi. Vieni teigia, kad toks šiltinimas kenkia namo konstrukcijoms, kiti - kad viskas gerai. Vis dėlto, sienas apšiltinti iš vidaus labiausiai apsimoka senos statybos namuose, ypač jei namas yra paveldo zonoje, kur gauti leidimą apšiltinti iš išorės yra sudėtinga. Taip pat panaši situacija būna, kai name daug kaimynų, kurie nepritaria namo renovacijai.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai apšiltinti laukines buto sienas su SPu Anselmi, atsižvelgiant į galimas rizikas ir privalumus.
Kodėl Verta Šiltinti Sienas Iš Vidaus?
- Paveldo apsaugos zonos: Gauti leidimą apšiltinti tokį namą iš išorės pakankamai sudėtinga.
- Kaimynų nesutarimai: Kai name daug kaimynų, kurie nepritaria namo renovacijai.
- Ekonominė nauda: Paskaičiavus buto sienų apdailos išlaidas, su apšiltinimu gali būti netgi pigiau.
Apšiltinus iš vidaus šildymo sąskaitų sumažinti nepavyks, tačiau patalpose temperatūra pakils keliais laipsniais. Man svarbiausia priežastis šiltinimui iš vidaus buvo ta, kad namas yra paveldo apsaugos zonoje, papildoma šiluma atpigino padidėjusio buto šildymo išlaidas. Darydamas remontą įrengiau palėpę, padidinusią buto plotą du kartus.
Naudinga suderinti apšiltinimą su dideliu remontu. Daugybėje tokių butų reikia keisti laidus, kuriuos galima paslėpti sienose, grindyse ar po lubomis. Manau, kad šiltinimas iš vidaus bus naudingas ir senos statybos mūriniams privatiems namams, nes šiltinti iš išorės tokius namus brangu ir sudėtinga.
Šiltinimo Medžiagos ir Technologijos
Jei atliekame sienų apdailą galimi keli jos variantai. Mano atveju galėjau sienas išlyginti tinkuojant. Svarbios plokščių šilumos izoliacinės savybės, kurias rodo medžiagos liambda skaičius. Daug yra svarstymų, ar šiltinimo plokštės turi būti laidžios garams. Daugiau specialistų teigia, kad garų migracija neturi didelės reikšmės. Daug kur kalbama apie atsirandantį rasos tašką. Rasos taškas žiemą visada bus sienoje. Jis tik šiek tiek pasislenka link vidinės sienos. Kad kažkur sienoje kauptųsi kondensatas, neįtikėtina.
Ant šiltinimo plokščių klijuojamos gipskartonio plokštės. Būna plokščių su iš karto užklijuotu gipskartoniu. Aš sienas šiltinau Neoporu. Sienas greičiausia šiltinti naudojant klijuojančias putas. Vidinės sienos yra bendra šiltinimo sistemos dalis ir geriausias rezultatas bus gautas šiltinant lubas, sienas, grindis ir angokraščius.
Sienos gali būti nelygios prieš klijuojant plokštes jas reikės išlyginti. Lyginimui visai tiks tos pačios klijuojančios putos. Purškiau tankų sluoksnį, laukiau apie 10 -12 minučių, kol paviršius sukietėja, bet viduje dar minkšta ir prie sienos prispausdavau lygią EPS plokšte. Stingimo laikas priklauso nuo temperatūros ir drėgmės sąlygų. Paruošus sieną klijuojamos šiltinimo plokštės. Gerai laikys, jei bus padengta ne mažiau 40 procentų plokštės ploto. Tai yra juosta palei kraštus ir "gyvatukas" viduryje. Suklijuotos plokštės dar gali būti kiek nelygios. Lazerinis nivelyras padeda pamatyti visus nelygumus. Galima kiek palyginti klijuojančiomis putomis. Klijuojama nuo apačios į viršų. Polistireninio putplasčio pjaustymui naudojau pjaustymo stakles.
Plokštės klijuojamos taip, kad viršuje prie lubų ir apačioje prie grindų liktų apie 1 centimetro tarpas. Tarpui padaryti apačioje dažniausiai naudojama gipskartonio plokštės atraiža. Gana dažnai tenka papildomai apeiti vamzdžius. Gali tekti padirbėti su elektros instaliacija. Apdailai tenka daug darbų. Vidinės sienos apšiltinimas ir apdaila. Dažymas - vienas malonumas.
Kęstutis ilgus metus gyveno būtent taip - šaltame būste (nors iš sąskaitų už šildymą to nepasakytum), name, kurio renovuoti kaimynai nesutiko. Pirmiausia jis užklijavo blizgią plėvelę (foliją) už visų namų radiatorių. Tuomet Kęstutis nutarė imtis rimtesnių būsto atnaujinimo darbų - pasikeitė buto langus, kadangi pro nesandarius plyšiu ties jais išsivėdindavo daug šilumos. Galiausiai Kęstutis atrado „Finnfoam“ sienų šiltinimo iš vidaus sprendimą su FF-PIR GYL plokštėmis, kuriomis galima patalpą apšiltinti iš vidaus.
Iš poliuretano pagamintos plokštės FF-PIR GYL iš abiejų pusių padengtos aliuminio folija, o ta pusė, kuri lieka kambario viduje - dar ir gipso kartonu. „Nesu nei statybininkas, nei inžinierius - tačiau paskaitęs instrukcijas nusprendžiau, kad apsišiltinti kambarius nebus labai sudėtinga. Tereikia FF-PIR GYL plokščių ir poliuretaninių klijų.
Šiltinimo etapai:
- Atsimatavę išpjaukite ertmes langams ar radiatoriams.
- Baigę šiltinti visą kambarį, plokščių sandūrų vietas užtinkuokite.
Apsišiltinus sienas su šia plokšte pagerėja gyvenimo kokybė, jaukiau būti sename name ir mokestis už šildymą nebėra toks skausmingas, nes šiluma, už kurią sumokate, iš tiesų laikosi jūsų būste. Plokštės FF-PIR GYL taip pat itin nesumažina kambarių vidaus ploto, yra lengvos, neapsunkina konstrukcijos.
Nors pastatų apšiltinimas iš vidaus populiarus Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau tai daroma ne dėl optimalaus rezultato, o dėl to, kad norint išsaugoti architektūrinių paminklų išvaizdą, šiltinimas iš lauko yra draudžiamas“, - pasakojo polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas Tomas Čerauskas.
Sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kuomet tankesni sienos sluoksniai (pavyzdžiui, mūras) įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams (pavyzdžiui, polistireninis putplastis) - iš išorės.
„Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui“, - pasakojo specialistas.
Problemą galima išspręsti: tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos (pavyzdžiui, gipskartonio plokštės) dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tada drėgmė kaupiasi ne ant sienos, o ant plėvelės. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti - tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą. Lieka kita problema - tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų.
„Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai“, - patarė T. Čerauskas.
Jei neturite pasirinkimo - jei šiltinimas iš vidaus yra vienintelė galimybė, tuomet tai reikėtų daryti itin kruopščiai ir pašalinant dalį rizikų. Pirmiausiai reikėtų paruošti sieną: nuplauti ją, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti.
Specialistas siūlė atkreipti dėmesį į patalpų kampus. „Dažniausiai pasitaikanti problema - rasoja kambario kampai, ypač sandūroje su perdanga. Viena iš galimų priežasčių - tarpblokinės siūlės praranda savo izoliacines savybes, pro čia smelkiasi drėgmė ir šaltis, todėl būtina atnaujinti siūlę iš pastato išorės. Kita priežastis - patalpų kampai yra šalčiausia vieta, todėl čia kondensuojasi gyventojų ir prietaisų „pagaminta“ drėgmė“, - sako specialistas. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai patariama šiltinti ir dalį vidinių sienų.
Šiltinant iš vidaus ir renkantis polistireninio putplasčio plokštes, jos prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią. Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais.
„Kai darbai bus baigti, rekomenduojame atlikti vidinių apšiltintų sienų temperatūros ir drėgmės skaičiavimus.
Yra medžio plaušo plokštės, kurios atlieka tas pačias funkcijas kaip ir plėvelė, tačiau taip pat prisideda savo šiluminėmis savybėmis. Žinoma, norint apšiltinti namus iš vidaus, vien jų nepakaks, bet kuriuo atveju reikėtų pirmiausia dėti tam tikrą termoizoliacinę medžiagą.
Esminis skirtumas tarp stiklo ir akmens vatos.
Šiltinimo Sistemos Palyginimas
Fasado apšiltinimas tinkuojama sistema leidžia sutaupyti apie 30-40 proc. šilumos. Tai labai efektyvus ir rekomenduojamas energinio naudingumo sprendimas. Itin svarbu pasirinkti racionaliausią šiltinimo sluoksnio storį, tinkamiausią tinką. Pastaruoju metu vis dažniau termoizoliacinės sistemos išorinis apdailinis sluoksnis keičiamas klinkerio apdailos plytelėmis. Nors tai kiek brangesnis renovacijos pasirinkimas, nei tiesiog tinkuojamas fasadas, bet klinkerio plytelės atrodo estetiškai, yra ilgaamžės, beveik nereikalauja priežiūros. Kaip tai daryti? Individualių namų renovacijoje, be tinkuojamos termoizoliacinės sistemos galima rinktis ir vėdinamą sistemą.
1996 - 2006 m. laikotarpiu statytų namų 5-10 cm storio polistireninio putplasčio plokštėmis apšiltinti fasadai, dabar netenkina net B klasės reikalavimų. Šiltinimas geriausias ir rekomenduotinas yra iš pastato išorinės pusės, taip sutaupant vidinę erdvę pastate, išvengiama rasos taško susidarymo, peršalusios sienos. Bet ką daryti, jei šiltinti iš išorės nėra galimybių? Ar senas šiltinimo sluoksnis nebeatlieka savo funkcijos? Yra labai daug šalčio tiltų? Kaip išeitis, šiltinimas iš vidaus yra galimas.
Šiltinimo sluoksnis turi “palikti” įšalą sienoje, arba įšalas turi atkeliauti į šiltinimo sluoksnį. T.y. arba šiltinimo sluoksnis turi būti ne per storas, arba jau storesnis. Pvz. įprasto blokinio daugiabučio šiltinimui iš vidaus turėtų būti naudojama 5 cm EPS arba 2,3 ar 4 cm PIR medžiagų.
Garo izoliacijai reikia skirti tikrai nemažą dėmesį, nes kokybiškas jos įrengimas užtikrins drėgmės nepatekimą į konstrukciją, taip neleidžiant jai sudrėkti, susidaryti pelėsiui. Šiltinimo medžiagos turi būti sandariai priklijuotos, nepaliekant tarpų orui cirkuliuoti tarp šiltinimo medžiagos ir šiltinamos sienos. Taip pat kuo didesnės plokštės, mažiau sujungimų - tuo sandarumas yra užtikrintesnis.
Šiltinimo medžiagų gamintojai, suprasdami tokių medžiagų naudą, pateikia kombinuotas šiltinimo plokštes kartu su gipso kartono apdaila. Jose kokybiškai įrengta garo izoliacija, suspausta tarp medžiagų ir taip pilnai atliekanti savo funkciją, sumažinama tikimybė jai suplyšti.
Rinkdamiesi poliuretano plokštes, jūs dar labiau sutaupysite vidinės erdvės dėl šių plokščių gerų termoizoliacinių savybių. Prastai įrengtas gipso kartonas karkasiniame name, šiltinimas vata jau buvo nesandarus.
| Šiltinimo būdas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Išorinis | Efektyvus, sumažina šilumos nuostolius, apsaugo nuo rasos taško | Sudėtingas paveldo zonose, reikalingas kaimynų sutikimas |
| Vidinis | Galimas paveldo zonose, nereikalauja kaimynų sutikimo, paprastesnis montavimas | Gali sukelti drėgmės kaupimąsi, sumažina patalpos plotą |
