Lietuvos kaimuose ir sodybose vis dar galima rasti lauko tualetų, kurie kelia didelį susirūpinimą aplinkosaugininkams. Manoma, kad jie teršia aplinką. Tačiau, gerėjant gyvenimo kokybei, lauko tualetai tampa retenybe.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi lauko tualetų ir nuotekų valymo įrenginių statybai šalia kaimyninio sklypo, kokie atstumai turi būti išlaikomi ir ką daryti, jei kyla ginčų su kaimynais.
Nenorintiems atsisakyti lauko tualetų – baudos
Lauko Tualetų Statybos Reikalavimai
Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas pripažino, kad griežti reikalavimai lauko tualetams nėra taikomi. Lietuvoje nėra draudimo įrengti tokius statinius. Tačiau galioja esminė taisyklė: lauko tualetas legalus, jei talpa, į kurią patenka nuotekos, yra sandari ir turinys nepatenka į aplinką. Nuotekos turi būti specialiai išsiurbiamos ir išvežamos. Priešingu atveju traktuojama, kad statinys nelegalus.
Nors konkrečių reikalavimų lauko tualetams nėra, svarbu laikytis apsaugos zonų nuo geriamojo vandens šaltinių (šulinių, gręžinių) ir statybinių atstumų nuo kitos infrastruktūros, kaimyninio sklypo, gyvenamojo namo.
Lauko tualetas be nuotekų šalinimo sistemos statomas ne arčiau kaip 8 m atstumu nuo ūkinio ir gretimų pastatų.
Tualetą rekomenduojama statyti kuo toliau (bent 20 m atstumu) nuo šulinio arba vandens gręžinio. Vyraujantys vėjai turėtų pūsti nuo namo ir poilsio zonos tualeto link, o ne atvirkščiai. Lauko tualetuose dažniausiai nebūna nei vandentiekio, nei kanalizacijos.
Sodininkų bendrijų įstatyme nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje esančiame sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Jei tai gamykloje pagamintas gaminys (biotualetas), pagal gamyklos pateiktus dokumentus (techninį pasą, atitikties deklaraciją ir pan.) yra įrenginys ir atitinka Civiliniame kodekse apibrėžtą kilnojamojo daikto sąvoką. Pagal Statybos įstatymą tai nėra statinys ir tokių gaminių (biotualetų) įrengimui Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai netaikomi.
Nuotekų Valymo Įrenginių Atstumai
Statybos techniniai reglamentai nurodo, kad individualiam nuotekų valymo įrenginiui būtinas minimalus leistinas sanitarinis atstumas iki kaimyninio sklypo ribos - 5 metrai. STR leidžiamas sanitarinis atstumas iki kaimynų gyvenamojo namo - 8 metrai. Iki kitų inžinerinių statinių (nuo 3 m. iki geriamojo vandens šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio turi būti išlaikytas 15 m atstumas nuo nuotekų valymo įrenginio.
Statant valymo įrenginį, privalu laikytis numatytų mažiausių leistinų atstumų. Atstumas nuo kaimynų tvoros būtų - ne mažiau kaip 3 m.
Nuotekų valymo įrenginys - inžinerinis statinys. Minimalus atstumas iki ribos - 1m, bet nuotekų valymo įrenginys turi minimalius sanitarinius atstumus: 8m iki pastato (savo namui netaikoma, taikoma iki kaimyno namo) ir 15m iki šachtinio šulinio (taikoma ir savo šuliniui ir kaimyno). Jei minimalus sanitarinis atstumas užeina už sklypo ribos, reikalingas kaimyninio sklypo savininko sutikimas, kad jie neprieštarauja dėl minimalių sanitarinių atstumų, kurie patenka į jo sklypo ribas ir apribos jo galimybes statyti pastatus, kasti šulinius.
Buitinių nuotekų individualių namų valymo įrenginio sanitarinė apsaugos zona - 10 metrų. Jei tokia zona patenka į kaimyno sklypą, reikia gauti kaimyno sutikimą.
Atstumų pavyzdys
Jeigu kaimyno namas stovi 2 m atstumu nuo tvoros, ribojančios jūsų sklypus, tuomet jūs turėsite savo nuotekų valymo įrenginį įsirengti, išlaikant 6 m atstumą nuo tvoros. Taip bus išsaugota 8 m sanitarinė zona.
Jei gausite kaimyno raštišką sutikimą (laisva forma), jog jis neprieštarauja, kad įrenginys stovės arčiau jo ribos, galite montuoti ir arčiau.
Teismų Praktika
Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja mėgėjų sodo teritorijos tvarkymo bendruosius reikalavimus, šio straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtinti statinių sodo žemės sklype statybai keliami reikalavimai, tarp šių reikalavimų - ir tas, kad pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui; mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad šio įstatymo nuostatos pažeidimas lemia atitinkamo statinio statybos neteisėtumą ir gretimo sodo žemės sklypo savininko teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija vertino, kad gretimo sodo žemės sklypo savininko teisėms teismine tvarka apginti pakanka įrodyti, kad ginčo statinys be jo sutikimo gretimame sodo žemės sklype yra pastatytas mažesniu atstumu, negu reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas.
Kasacinis teismas konstatavo, kad infiltravimo laukas, kaip vietinio inžinerinio nuotekų valymo ir šalinimo tinklo dalis, turėjo būti įrengtas laikantis inžinerinių statinių sodo žemės sklype statybai keliamo atstumo reikalavimo ir turėjo būti įrengtas ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti.
Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
Ką Daryti, Jei Kyla Ginčų?
Konkrečiu atveju, jei kaimynas nereaguoja į prašymus ir manote, kad pažeistos Jūsų gyvenimo ir veiklos sąlygos, reikėtų kreiptis į teismą.
Jei kaimynams nepavyksta susitarti, reikėtų kreiptis į teismą.
Nuotekų valymo įrenginiai gali būti įvairių tipų ir dydžių. Svarbu pasirinkti tinkamą įrenginį, atsižvelgiant į sklypo dydį ir nuotekų kiekį bei laikytis atstumų iki kaimyninio sklypo.
Valstybinės Teritorijų Planavimo ir Statybos Inspekcijos Informacija
Augant individualių namų statybai ir modernių nuotekų tvarkymo sistemų paklausai, vis dažniau kyla klausimų, kada vietinei nuotekų valyklai ar kaupimo rezervuarui būtinas statybos leidimas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija primena, kad leidimų ir pranešimų tvarka priklauso nuo konkrečios situacijos.
Planuojate nugriauti seną namą ar kitą statinį? Prieš imantis darbų, verta pasitikrinti, ar tam reikės statybą leidžiančio dokumento (SLD).
Statybos darbų pradžia yra aiškiai reglamentuota - statytojas gali pradėti statybos darbus tik tuomet, kai pranešimas apie statybos pradžią yra užregistruotas informacinėje sistemoje „Infostatyba“.