Trumpalaikio Turto Valdymo Rizikos Veiksniai

Šiandieninėje visuomenėje asmeninių finansų valdymo sprendimai tampa vis svarbesni. Nuo mūsų veiksmų, o ypač nuo neveikimo, priklauso mūsų finansinė ateitis. Esame išlaikę įsitikinimą, kad reikia taupyti juodai dienai, tačiau kartais priimami sprendimai yra neracionalūs: nesuprantame, kuo rizikuojame neinvestuodami, kokią riziką galime prisiimti investuodami.

Savarankiško darbo tikslas - surinkti reikalingus duomenis apie įmonės pinigų panaudojimą, galimus atsiskaitymo būdus ir aptarti jų analizę.

Kapitalas - tai lėšos, naudojamos įmonės turtui ir jos veiklai finansuoti. Įmonės turtas ir jos nuosavybės struktūra, turimo nuosavybės turto šaltiniai ir įsipareigojimai pateikiami įmonės balanse. Kad įmonė galėtų pradėti savo veiklą, ji turi turėti tam tikrą kapitalą: nuosavą ir skolintą. Kapitalas - tai gamybos veiksnys. Rinkos ekonomikos sąlygomis reikia daug kapitalo ir jo savininkų.

Realusis (fizinis) kapitalas nėra pritaikytas žmonių poreikiams tenkinti. Finansinis kapitalas - tai tik finansinės vertybės - akcijos, obligacijos ar banko indėliai. Finansinis kapitalas - tai suma visų debitorių sąskaitų arba piniginių pretenzijų. Kapitalo sąvoka vartojama ir tada, kai kalbama apie rizikos kapitalą. Jis suprantamas kaip kapitalas, investuojamas į rizikingas technologijas, atradimus, patentus, projektus.

Suformavus kapitalą, įgyjamas turtas. Turtas - tai visuma vertybių, kuriomis disponuodama įmonė gauna arba tikisi gauti ateityje tam tikrą naudą. Jį panaudojant uždirbamas pelnas. Turtas gali būti klasifikuojamas įvairiai: pagal jo paskirtį, pobūdį, vertę ir pan., tačiau apskaitoje ypač svarbią reikšmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

Trumpalaikio Turto Apibūdinimas

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Be trumpalaikio turto negali funkcionuoti nė viena įmonė: didelė ar maža, gamybos ar paslaugų, tik ką įkurta ar seniai veikianti. Nuo įmonės turimo trumpalaikio turto dydžio sudėties, struktūros, techninės būklės ir veiklos rezultatai, todėl trumpalaikio turto analizei turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.

Trumpalaikio turto svarbiausiomis savybėmis laikomos:

• sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį;
• jo vertė į gaminamos produkcijos savikainą perkeliama visa iš karto;
• keičiama jo fizinė forma.

Visi ištekliai turi konkretų savininką. Finansų struktūra - tai įmonės nuosavybės elementai, kuriuos sudaro skolintojų ir akcininkų nuosavybės.

Trumpalaikio turto analizę tikslinga pradėti nuo jo sudėties ir analizės. Trumpalaikio turto sudėtį sudaro šios šešios grupės:

1. atsargos;
2. išankstiniai apmokėjimai;
3. nebaigtos vykdyti sutartys;
4. per vienerius metus gautinos sumos;
5. pinigai ir pinigų ekvivalentai;
6. kitas trumpalaikis turtas.

Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar užtikrindama normalų įmonės darbą.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai - Tai Lietuvos Respublikos pinigai, užsienio valiuta, laikomi įmonės kasoje arba banke, piniginės prielaidos, indėliai iki pareikalavimo ir kiti dokumentai, kuriuos pripažįsta bankas, ir jais remdamasis daro įrašus indėlininkų sąskaitose.

Gautinos sumos - tai pinigai, kurių įmonė dar negavo už kitoms įmonėms parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba anksčiau suteiktas ir dar negrąžintas paskolas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuos laikinai ji nedisponuoja.

Trumpalaikis turtas, palyginti su ilgalaikiu turtu, turi vieną išskirtinę savybę - jį galima greitai paversti pinigais pardavus, o po to už gautus pinigus įsigyti kitą turtą. Taigi trumpalaikis turtas, dalyvaudamas apyvartos procese, keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos pavidalą, o pardavus produkciją, vėl gaunami pinigai. Tačiau konkrečių trumpalaikio turto elementų apyvartos viklas yra nevienodas.

Trumpalaikio turto valdymas apima trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsiskolinimų valdymą. Didžiausia finansų skyriaus viršininko laiko dalis skiriama kasdieninėms vidinėms operacijoms, t.y trumpalaikio turto, sudarančio apie 40 % viso įmonės turto, valdymui.

Tiek investuojant į trumpalaikį, tiek į ilgalaikį turtą, visada tikimasi padidinti savininkų turto vertę. Galima išskirti šias svarbiausias trumpalaikio turto valdymo problemas:

1. optimalaus investicijų į trumpalaikį turtą nustatymas;
2. tinkamo trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo, reikalingo turto investicijoms, pasirinkimas.

Nagrinėjant apytaką vartojami tokie terminai:

1. Atsargų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas medžiagoms arba gamybinėms atsargoms paversti pagaminta produkcija ir ją realizuoti. Jis apskaičiuojamas:

   Atsargų apytakos laikotarpis (dienomis) = 365 (90) dienų / atsargų apyvartumas.

   Atsargų apyvartumas apskaičiuojamas = realizacijos apimtis (Lt) / vidutinės atsargos (Lt).

2. Debitorinių įsiskolinimų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas debitorinį įsiskolinimą paversti grynais pinigais. Jis dar gali būti vadinamas neapmokėta realizacija dienomis.

Įmonės gali naudotis labai didele finansavimo metodų ir šaltinių įvairove. Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Tai savaiminis finansavimas, priklausantis nuo esamos atsiskaitymų tvarkos ir gamybos apimties.

Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalaikiui turtui, nes, naudojantis ilgalaikėmis paskolomis, tektų mokėti palūkanas ir tada, kai paskolos yra nereikalingos. Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidėja pardavimai. Padidėjus pardavimams, padidėja ir pirkėjų įsiskolinimas, o renkant pinigus iš pirkėjų yra grąžinamos ir trumpalaikės paskolos.

Paprastai įmonė finansuojama tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais įsiskolinimais, tarp kurių turi būti balansas. Kaip ir investicinių sprendimų atveju, pasirinkimą lems rizikos ir reikalaujamo pelningumo santykis bei akcijos kaina. Trumpalaikiai įsiskolinimai padidėja dėl ilgalaikių įsiskolinimų ir paprastai didina įmonės pelningumą, nes trumpalaikis finansavimas pigesnis. Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė rizika ir reikalaujamas pelningumas.

Finansavimo poreikis yra bendra reikalingo finansavimo suma tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam turtui.

Yra trys finansavimo rūšys:

1. Ilgalaikis finansavimas.
2. Suderėtas trumpalaikis finansavimas. Įmonė iš anksto derina ir tariasi dėl trumpalaikio kredito gavimo.
3. Savaiminis trumpalaikis finansavimas. Atsiranda beveik savaime kaip normalaus verslo veiklos dalis. Tai susikaupę atlyginimai, mokesčiai, pirkėjų įsiskolinimai. Šis šaltinis naudojamas, nes yra pigiausias.

Pagrindiniai rodikliai

Trumpalaikio turto valdymui įmonėje apskaičiuoti yra naudojama daugybė rodiklių:

1. Įsiskolinimo koeficientas = Visi įsipareigojimai / turtas*100proc.

   Rodiklis rodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis. Jis naudojamas ilgalaikiam mokumui įvertinti, norint nustatyti, kokį augimą įmonė gali finansuoti skolindamasi. Optimali riba - 70 procentų. Jeigu dydis viršija 100 procentų, pagal LR bankroto įstatymą įmonė yra nemoki. Vertinama labai gerai, jei koeficiento dydis ura 30 procentų.

2. Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas = Trumpalaikiai įsipareigojimai / turtas*100proc.

   Rodiklis rodo, kokia įmonės turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis. Jis yra trumpalaikio mokumo stebėjimo dydis. Vertinama gerai, jei rodiklio dydis yra 20 - 40 procentų.

3. Turto struktūros koeficientas = Trumpalaikis turtas / turtas*100proc.

   Rodiklis rodo, kokia viso trumpalaikio turto dalis priklauso įmonei. Jei jis yra gerokai didesnis negu ankstesnį ataskaitinį laikotarpį arba kitose atitinkamose ekonominės veiklos rūšies įmonėse, reikia aiškintis priežastis.

4. Grynasis apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas - trumpalaikiai įsipareigojimai.

   Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, kuri lieka įmonėje, kai įvykdomi trumpalaikiai įsipareigojimai. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, kiekviena įmonė turi pakankamai nuosavo trumpalaikio turto. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Didesnė šio rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį.

5. Einamojo likvidumo koeficientas = Trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.

   Rodiklis rodo, kiek trumpalaikis turtas padengia trumpalaikių įsipareigojimų ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Mažesnė už vienetą rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas didesnis už vienetą, įmonės mokumas rizikingas. Saugi riba yra už 1,5, o labai aukštas dydis gali reikšti, kad įmonėje nesugebama efektyviai panaudoti kapitalo.

6. Kritinio (greitojo) likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas - atsargos / trumpalaikiai įsipareigojimai.

   Kritinio likvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti paverstos į pinigus. Kritinio likvidumo rodiklis lygus vienetui laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. Šis likvidumo rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 0,5. Jei einamojo likvidumo rodiklis yra didelis, o kritinio mažas, galima teigti, kad įmonė turi daug gamybinių atsargų, kurios atitraukia apyvartines lėšas ir jos yra užšaldytos atsargose. Optimalus koeficientas yra tarp 1,2 ir 2.

7. Bendrojo likvidumo koeficientas = Nuosavas kapitalas / visi įsipareigojimai.

   Pagal rodiklius nustatoma, kiek kartų savininkų nuosavybė viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis likvidumo lygis, mažesnė finansinė rizika ir bankroto grėsmė. Reikalavimas, kad savininkų nuosavas kapitalas būtų didesnis už įsipareigojimus, vadinamas auksine rizikos taisykle. Koeficientas 2,0 yra normalus.

8. Manevringumo koeficientas = Trumpalaikis turtas / nuosavas kapitalas.

   Koeficientas rodo, kokią savininkų nuosavybės dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti, kokia apimtimi įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Optimali šio koeficiento reikšmė yra 0,4 - 0,6. Reikalavimas, kad nuosavas kapitalas būtų didesnis už ilgalaikį turtą, vadinamas auksine turo taisykle ir reiškia, kad tam tikra nuosavo kapitalo dalis turi būti skirta trumpalaikiam turtui finansuoti.

Kiekviena įmonė, siekiant išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje, toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti pinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąja prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui. Grynųjų pinigų, reikalingų įmonei, kiekis priklauso nuo jos veiklos ypatybių, turimo ir reikalingo kapitalo dydžio, išlaidų, paskolų ir kitų veiksnių. O pinigų srautų lygis priklauso nuo to, ar efektyviai valdomos gamybos atsargos, debitorinis ir kreditorinis įsiskolinimai.

Pinigų srautai patenka į įmonę pirkėjams apmokant už parduotas prekes ar atliktas paslaugas, o išplaukia iš įmonės mokant atlyginimus, už žaliavas, medžiagas, paslaugas, nuomą, energiją, vandenį ir padengiant kitas bendras, įmonės, valdymo ir administracines išlaidas. Taigi pinigai įmonėje ūkinėje-finansinėje veikloje atlieka svarbiausią vaidmenį.

Nuo amžiaus pradžios finansinei būklei vertinti taikoma palyginamoji balanso analizė. Pagal šį metodą reikia turėti įmonės balansą (laikotarpio pradžiai ir pabaigai) ir papildyti jį struktūros bei dinamikos rodikliais (prieaugio koeficientais), kad būtų galima apskaičiuoti:

• Atskirų balanso straipsnių lyginamąjį svorį, t.y. balanso struktūrą;
• Atskirų straipsnių pasikeitimus absoliutine išraiška ir prieaugio (sumažėjimo) procentus;
• Struktūrinius pokyčius atsižvelgiant į balanso sumos pasikeitimus.

Balanso struktūrai įvertinti užtenka pasinaudoti analitine balanso lentele, t.y. sugrupuotais balanso duomenimis. Greta esantys struktūros rodikliai leidžia lengvai pastebėti turto dalių pokyčius. Analizuojant struktūros dinamiką būtina atkreipti dėmesį ne tik į procentinį vienos ar kitos turto dalies pasikeitimą, bet ir į absoliučią rodiklio reikšmę. Detaliai analizuojant finansinę įmonės būklę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip kinta atskiros turto dalys, t.y. jų lyginamasis svoris bendroje aktyvų apimtyje, ir kokie veiksniai tai nulėmė. Norint nustatyti trumpalaikio turto, tai yra pinigų, debitorinių įsiskolinimų ir kt.

Iš horizontaliosios trumpalaikio turto analizės matome, kad įmonės trumpalaikio turto suma per 3 nagrinėjamus metus (2004 ...

Trumpalaikio turto finansavimas

Trumpalaikis turtas gali būti finansuojamas įvairiais būdais, įskaitant:

• Pinigai banko sąskaitoje ir įmonės kasoje
• Vertybiniai popieriai
• Pirkėjų įsiskolinimai
• Išankstiniai apmokėjimai
• Materialinės atsargos

Trumpalaikis įmonės turtas gali būti skirstomas į:

• Pastovusis
• Kintamasis

Trumpalaikio turto valdymas apima:

• Pinigų valdymas
• Atsargų valdymas
• Pirkėjų skolų valdymas

Trumpalaikio turto likvidumas yra svarbus rodiklis, parodantis įmonės gebėjimą greitai paversti turtą pinigais. Trumpalaikio turto dydžio pasirinkimas priklauso nuo įmonės veiklos specifikos ir finansinių galimybių.

Pagrindinės trumpalaikio turto rizikos rūšys:

• Kairioji rizika
• Dešinioji rizika

Rizikos valdymo būdai apima įvairias strategijas ir priemones, skirtas sumažinti galimus nuostolius. Turto perskirstymo problemos gali kilti dėl netinkamo planavimo ir valdymo.

Apibendrinant, trumpalaikio turto valdymas yra svarbus įmonės finansinės veiklos aspektas, reikalaujantis atidžios analizės ir strateginio planavimo.

tags: #trumpalaikio #turto #valdymo #rizikos