Lazdynų mikrorajono istorija ir "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika"

Lazdynai - vienas didžiausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs Neries dešiniajame krante, pietvakarinėje miesto dalyje. Vietovė tokį vardą gavo dėl čia gausiai augusių lazdynų. Lietuviški vietovardžiai Vilniaus krašte keletą šimtmečių buvo lenkinami, aiškesni verčiami į lenkų kalbą, o vėliau - atgal į lietuvių. Lazdynų vietovardis yra vertinys iš lenkų kalbos žodžio leszczyna (lazdynas).

Šiuo mikrorajonu iš esmės prasidėjo naujas Vilniaus raidos etapas. Pagal pirminį sumanymą, Lazdynai turėjo būti kaip šiaurės vakarų gyvenamasis masyvas, didelė teritorija, kurioje dabar išsitenka Lazdynai, Viršuliškės ir Karoliniškės.

Šiame kontekste svarbu prisiminti ir "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką" ("Kronika"), kuri laikytina ryškiausiu katalikiškojo pasipriešinimo simboliu ir svarbiausiu veiksniu, kūrusiu sovietinėje Lietuvoje tikėjimui palankesnę atmosferą, reikšmingai prisidėjusiu prie religinės bei tautinės sąmonės atgimimo.

„Kronikos“ rengėjai siekė paskleisti faktus apie tikinčiųjų diskriminavimą tiek Lietuvoje, tiek ir Vakaruose. Lietuvoje „Kronika“ pasklisdavo dviem būdais: spausdinta ir radijo bangomis. Atsižvelgiant į tai, galima įžvelgti keletą „Kronikos“ kelio pas Lietuvos ir Vakarų skaitytojus bei radijo klausytojus etapų: informacijos perdavimas „Kronikos“ redakcijai, „Kronikos“ leidimas, platinimas ir perdavimas į Vakarus bei grįžimas iš ten į Lietuvą radijo bangomis.

Lazdynų mikrorajono panorama. Šaltinis: Wikipedia

"Kronikos" leidimas ir platinimas Vilniuje

Reguliariai „Kronikos“ dauginimu Vilniuje užsiėmė nedaug asmenų: vienuolės Nijolė Sadūnaitė, Bronė Kibickaitė, Bronė Šostakaitė ir Vladas Lapienis. Išspausdintą „Kronikos“ tekstą koreguodavo K.J.Matulionis ir V.Lapienis (pastarasis buvo atsakingas ir už „Kronikos“ įrišimą (apiforminimą) - atlikdavo tai pats arba pavesdavo šį darbą kitiems).

Vilniuje „Kronikos“ buvo spausdinamos rašomosiomis mašinėlėmis, nors esama duomenų, kad galėjo būti naudojamas ir elektrografinis dauginimo aparatas (Era). Taip pat įtikėtina, kad V.Lapienis palaikė ryšius su J.Stašaičiu, kuris Salininkuose (Vilniaus r.

N.Sadūnaitė į šį darbą kartu su B.Kibickaite, kun. J.Zdebskiui pasiūlius, įsitraukė dar 1973 metų pavasarį. Iš karto buvo įtraukta į redakcijos sudėtį, kur prisidėjo rengiant pirminius egzempliorius, vėliau juos fotografuodavo, daugindavo rašomosiomis mašinėlėmis, veždavo „Kroniką“ į Vakarus. Iki savo suėmimo 1974 m. rugpjūčio 27 d. spausdindavo kartu su B.Kibickaite pagyvenusių žmonių butuose (pavyzdžiui, dab. Šv. Ignoto g., dominikonų vienuolyno pastatuose, Žėručio g. Lazdynuose, Gudų g. Naujininkuose).

Grįžusi iš tremties 1980 m. liepos 9 d. vėl atnaujino spausdinimą, taip pat ėmėsi ir „Kronikos“ gabenimo į Maskvą. Labai suintensyvėjus KGB sekimui, siekiant jai iškelti naują bylą, N.Sadūnaitė 1982 metų pabaigoje buvo priversta persikelti gyventi į Maskvą (penkerius metus gyveno Pamaskvėje).

V.Lapienis „Kroniką“ tiesiogiai gaudavo iš redakcijos bendradarbių - jis užmezgė kontaktus su kun. S.Tamkevičiumi vos pasirodžius pirmiesiems „Kronikos“ numeriams. Redakcijai teikdavo informaciją, organizavo maldaknygių spausdinimą, prisidėjo prie „Kronikos“ vertimo į rusų kalbą, subūrė mašininkių tinklą, kuriam Vilniaus mieste priklausė B.Kibickaitė, B.Šostakaitė (galimas daiktas, jog ji dirbo per visą 1973- 1989 metų laikotarpį) ir dar viena s.Gerardos minėta moteris.

V.Lapienis jas aprūpindavo iš redakcijos gautais egzemplioriais. Jis pats taip pat ir spausdino bei platino. Išspausdintus tekstus Lapienis nešdavo J.K.Matulioniui ir kartu su juo koreguodavo išspausdintą tekstą (ištaisydavo klaidas, surūšiuodavo lapus, literatūriškai padailindavo). Kaip jau minėta, jis atsakė ir už „Kronikos“ sąsiuvinėlių įrišimą ar polietileninių viršelių uždėjimą.

„Kronikos“ leidimas Vilniuje apima visus leidimo etapus ir daugelį veiksmų: „Kronika“ čia buvo maketuojama, koreguojamas jos tekstas, dauginama, įrišama.

Butai-slėptuvės Vilniuje

Prie „Kronikos“ leidimo materialaus palikimo Vilniuje taip pat priskirtinos ir kai kurios artimiausių bendradarbių susitikimų su redaktoriais vietos (pavyzdžiui, kun. S.Tamkevičiaus su N.Sadūnaite jos bute Architektų g.). Tam pačiam paminklų tipui priskirtini ir Vilniuje gyvenančių (ar gyvenusiųjų) „Kronikos“ redakcijos bendradarbių butai - tokių buvo keli: N.Sadūnaitės, vyskupo J.Borutos (pavadavusio suimtą kun. S.Tamkevičių), s.Gerardos (E.Šuliauskaitės).

Beveik be išimties, „Kronika“ dauginta ir redaguota sovietmečiu statytų daugiabučių arba senamiesčio namų butuose (vienintelė išimtis - Gudų g. 10 - čia būta nedidelio seserims priklausiusio namelio). Paprastai stengtasi pasirinkti geriau izoliuotus, storesnėmis sienomis butus (tai ypač svarbu, nes neretai būdavo spausdinama naktimis), kuriuose gyveno seni ar vieniši žmonės, turintys patikimus kaimynus.

Mus dominantys butai gana tolygiai pasiskirstę visame Vilniaus mieste: keturi Senamiestyje (Pilies, Maironio, Odminių, Šv.Ignoto g.), du kitoje centro dalyje (Naujamiestyje ir Naujininkuose), kiti - naujuosiuose rajonuose (Lazdynuose, Šeškinėje, Žirmūnuose ir Antakalnyje). Beveik be išimties, visi šie butai parduoti nieko bendra su „Kronikos“ leidimu neturintiems asmenims arba atiteko giminaičiams.

Šeimininkų pasikeitimas ir nemažas laiko tarpas, skiriantis mus nuo minėtų įvykių, buvo nepalankios aplinkybės „Kronikos“ redagavimo ir dauginimo laikų interjerui išsaugoti, todėl vienintelė vertybė ir tėra pačios butų erdvės.

Žėručio g.

Butas įrengtas standartiniame Lazdynų mikrorajono blokiniame name. N.Sadūnaitė (matyt, kartu su B.Kibickaite) šiame bute spausdino „Kroniką“, ko gero, nuo savo įsitraukimo į „Kronikos“ leidimą pradžios (1973 m. pavasario). Su buto šeimininke N.N. susipažino dalyvaudama Šv. Teresės bažnyčios choro veikloje.

Architektų g.

Vienos „Kronikos“ redakcijos narės - N.Sadūnaitės - gyvenamoji, susitikimų su redaktoriumi kun. Butas įrengtas viename Lazdynų gyvenamojo rajono (pastatyto 1967 - 1973) daugiaaukščių blokinių namų. Būta bent dviejų kambarių ir koridoriaus, kurio sienos nudažytos balta spalva („Kronika“ spausdinta kampiniame - N.Sadūnaitės - kambarėlyje). N.Sadūnaitė nuo 1969 metų čia gyveno su savo broliu Jonu A.Sadūnu. 1985 m. liepos 8 d. N.Sadūnaitė čia buvo susitikusi su kun. J.Zdebskiu, kuris jai pasiūlė įsitraukti į „Kronikos“ leidimą. Du kartus pas N.Sadūnaitę buvo atvykęs ir pirmasis „Kronikos“ redaktorius kun. S.Tamkevičius (1974 metų rugpjūtį ir rugsėjį). Vienintelį kartą „Kronika“ šiame bute dauginta 1974 m. rugpjūčio 27 d. Tą dieną, nesulaukusios šeimininkės savo įprastinėje spausdinimo vietoje Žėručio g., N.Sadūnaitė su B.Kibickaite parsinešė rašomąją mašinėlę „Olimpija“ į savo butą.

Kiti butai Vilniuje

Be jau minėtų butų Lazdynuose, „Kronika“ taip pat buvo redaguojama ir dauginama kitose Vilniaus vietose:

• Maironio g. 11-38: B.Kibickaitės butas, kuriame ji spausdino „Kroniką“ nuo 1974 m. iki 1987 m.
• A.Vivulskio g. 21/8-23: B. Šostakaitės butas, kuriame ji daugino „Kronikos“ egzempliorius, gautus iš V.Lapienio.
• Antakalnio g.: A.Jakuntavičiūtės butas, kuriame N.Sadūnaitė spausdino „Kroniką“ 1980-1982 ir 1987-1989 metais.
• Šv.Ignoto g.: Butas dominikonų vienuolyno rytiniame korpuse, kuriame N.Sadūnaitė dirbo kartu su Brone Kibickaite iki suėmimo 1974 metais.
• Dūkštų g.: Vyskupo Jono Borutos butas Šeškinės gyvenamajame rajone.
• Gudų g.: Seserų (Aldonos Matusevičiūtės, Vincentos Vertelkaitės ir galbūt kitų) butas nedideliame vienaaukščiame name.
• Kalvarijų g. 160 - 92: S.Gerardos ir kitų Eucharistinio Jėzaus seserų butas devyniaaukščiame name.
• Odminių g. 5 - 11: Butas, kuriame kratos metu rasta spausdinimo įrangos ir medžiagų.
• Pilies g.: Kun.J.K.Matulionio butas, kuriame jis kartu su Lapieniu koreguodavo „Kronikos“ egzempliorių tekstus.

Šie butai, išsislapstę po visą Vilnių, tapo svarbiais pogrindinės veiklos centrais, kuriuose rizikuodami savo laisve ir saugumu, žmonės prisidėjo prie "Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos" leidimo ir platinimo, taip stiprindami pasipriešinimą sovietinei valdžiai.

Šv. Jono Bosko bažnyčia Lazdynuose. Šaltinis: Wikipedia

tags: #lazdynuose #butas #zerucio #21