Gyvūnų Laikymas Nuomojamame Būste: Nuomininko Teisės ir Nuomotojo Pareigos

Didelė Lietuvos gyventojų dalis susiduria su būsto nuoma. Vieni - kaip nuomotojai, kiti - kaip nuomininkai. Gali atrodyti, kad būsto nuoma yra gan paprastas procesas, tačiau dažnai kyla klausimų dėl gyvūnų laikymo. Aptarsime, kokios yra nuomininkų ir nuomotojų teisės bei pareigos šiuo klausimu, į ką atkreipti dėmesį sudarant nuomos sutartį ir kaip išvengti galimų konfliktų.

Nuotrauka iš aruodas.lt

Nuomos sutartis: ką svarbu žinoti?

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti rašytinė, nepaisant, kas yra jos šalis. Nors susitarimas tarp fizinių asmenų dažnai sudaromas žodžiu, įstatymai numato, kad terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti rašytinė. Net kai yra pasirašomos sutartys, dažniausiai jos būna šabloninės, nenumato jokių papildomų konkretaus nuomininko ar nuomotojo poreikių. Todėl rekomenduojama įtraukti papildomas sąlygas, dėl kurių norima susitarti. Kuo aiškesnis ir paprastesnis sutarties formulavimas, tuo lengviau apginamos ją pasirašiusių asmenų teisės. Todėl sudarant sutartį reikėtų galvoti apie kuo didesnę nuomotojo teisių apsaugą, kuri tuo pačiu neapsunkintų nuomininko gyvenimo ir nepažeistų galiojančių teisės aktų. Praktikoje sutartį dažniausiai rengia nuomotojas arba jo atstovas, tačiau būtina ją derinti su nuomininku ir siūlyti pateikti jo manymu reikalingas pataisas.

Pagrindiniai elementai

Kai kurie sutarties elementai yra esminiai, jų būtinumas nurodytas Civiliniame kodekse, o be jų sutartis būtų niekinė. Tai yra būsto adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti inžinerinė (techninė) įranga, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Civilinis kodeksas taip pat numato nuomininko pareigą perduoti nuomininkui gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatų kopiją arba kopiją kitokio dokumento, kuriame yra nustatytos bendro naudojimo patalpų priežiūros, naudojimo, išlaikymo ir kitos taisyklės.

Subnuoma

Sutartyje visada reikia atkreipti dėmesį į leidimą nuomininkui subnuomoti ar leisti naudoti patalpas tretiesiems asmenims. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai savininkas, atvykęs apžiūrėti būsto, ten randa nepažįstamus asmenis. Norint to išvengti, sudarant sutartį, reikėtų aiškiai apibrėžti subnuomos galimybę ar jos nebuvimą, taip pat nustatyti asmenis, kurie gyvens nuomojamame būste.

Sutarties registracija

Suradus nuomininkus ir pasirašius būsto nuomos sutartį, reikėtų viešajame registre įregistruoti juridinį faktą apie sutarties sudarymą. Teisinė nuomos sutarties registracija yra tik juridinio fakto registracija, išviešinant informaciją apie nuomą. Ji neturi jokios įtakos nuomos santykiams, kurie atsiranda ar gali būti keičiami tik nuomos sutarties pagrindu. Tik įregistravus sutartį nuomotojas gali remtis, kad nuomininkas pats atsako už padarytą žalą prieš trečiuosius asmenis ir už komunalinių mokesčių mokėjimą ar pasekmes, kylančias dėl jų nemokėjimo. Taigi, nuomos sutartis tikslinga registruoti, nes taip sustiprinama nuomotojo teisių apsauga. Registracija yra nesudėtingas procesas, kurį gali atlikti kiekviena iš šalių, pateikusi nuomos sutartį VĮ Registrų centrui ir sumokėjusi 2,90 euro mokestį.

Svarbu žinoti ir tai, kaip tinkamai sumokėti mokesčius. Egzistuoja du skirtingi būdai, kuriais valstybei sumokami mokesčiai už vertimąsi būsto nuoma. Tai verslo liudijimas ir pajamų deklaravimas. Verslo liudijimas - fiksuotą kainą ir teritoriją turintis leidimas verstis būsto nuoma. Jis gali būti išduodamas verstis būsto nuoma visoje Lietuvoje arba konkrečioje savivaldybėje, o jo kaina, priklausomai nuo teritorijos, gali skirtis iki kelių kartų. Pažymėtina, kad jo kaina nepriklauso nuo nuomojamų būstų kiekio. Pajamų deklaravimas yra paprastesnis būdas, nes tam užtenka metams pasibaigus deklaruoti iš nuomos gautas faktines pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Mokesčiai už būsto nuomą

Būsto draudimas

Aktualus klausimas, susijęs su nuomos sutartimis, yra atsakomybė, kilus nelaimėms. Prieš trečiuosius asmenis nuomininkas tiesiogiai atsako įregistravus sutartį viešajame registre, tačiau sutarties išviešinimas nesukelia tiesioginės atsakomybės už nelaimės metu padarytą žalą išnuomotam būstui ir jame esantiems daiktams. Nuomos santykiuose teisiškai nuomotojas laikomas stipresniąja puse, dėl to jam reikėtų ypatingai rūpintis, kad jo turtas teisiškai būtų apsaugotas. Praktikoje geriausias sprendimas yra būsto draudimas, todėl nereikėtų vengti aptarti šios galimybės su nuomininku, apsaugant abiejų šalių interesus bei ramybę.

Gyvenamosios vietos deklaravimas

Jau kelerius metus galioja nauja Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, kai nuomininko gyvenamosios vietos deklaravimui nebereikia atskiro nuomotojo sutikimo. Dėl to nerimauti nereikėtų, nes nuomininkas, deklaruodamas savo gyvenamąją vietą, neįgyja jokių turtinių teisių į būstą, todėl deklaravimas neapsunkintų ir galimo nuomininko iškraustymo proceso. Pažymėtina, kad deklaravimas automatiškai panaikinamas pasibaigus sutarties terminui ar esant būsto savininko prašymui. Nuomininkas gali prašyti savininko sutikimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, jeigu to reikalautų atsakingos institucijos.

Gyvūnai nuomojamame būste: teisiniai aspektai

Vienas iš dažniausiai kylančių klausimų nuomojantis būstą - ar galima laikyti gyvūnus. Nuomininko teisė laikyti naminius gyvūnus nuomojamame būste priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų. Sutartyje gali būti numatyta, kad gyvūnai draudžiami, leidžiami tik gavus nuomotojo sutikimą, arba leidžiami be jokių apribojimų.

Jei sutartyje nėra jokios informacijos apie gyvūnus?

Teisininkas Silvestras Sušickis nurodo, kad civilinėje teisėje galioja principas: "viskas yra draudžiama, kas nėra leidžiama". Todėl, jei sutartyje nėra numatyta galimybė gyventi su gyvūnu, tai traktuotina kaip sutarties pažeidimas. Advokatas Karolis Rugys paminėjo, kad svarbus yra visas nuomos sutarties tekstas, nes jame gali būti numatyti šalių susitarimai dėl gyvūno laikymo, kylantys iš bendrųjų sąlygų ar sutarties vykdymo principų.

Ar nuomotojas gali keisti sutarties sąlygas?

Jei sutartyje yra aiški sąlyga dėl galimybės gyventi su gyvūnu, nuomotojas neturėtų teisinio pagrindo be rimtų priežasčių to neleisti. Sutarties sąlygos gali būti keičiamos tik šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Draudimas gyventi su gyvūnu, kai sutartis tai leidžia, yra sutarties sąlygų pakeitimas, su kuriuo nuomininkas turi teisę nesutikti ir reikalauti nuomos sutartį tęsti tokiomis pačiomis sąlygomis.

Kada sąlygos dėl gyvūnų gali būti keičiamos?

Gyvūno laikymo uždraudimas ar leidimo panaikinimas dažniausiai yra susijęs su gyvūno keliamu triukšmu, higienos pažeidimais, kaimynų skundais ir pan. Jeigu pagal sutartį gyvūnui yra leidžiama gyventi nuomos objekte ir nebuvo jokių pažeidimų, draudimas laikyti naminį gyvūną vėlgi būtų laikomas nuomos sutarties sąlygų pakeitimu.

Priežastys, dėl kurių galima neleisti gyventi su gyvūnu, nors tai yra leista sutartyje:

• Nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį.
• Nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę.
• Nuomininkas nemoka nuomos mokesčio.
• Nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti.
• Kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

Nuomininkas yra atsakingas už savo gyvūną, tad bet kokios gyvūno veiksmų pasekmės, atitinkančios išvardintus kriterijus, gali būti priežastimi nutraukti būsto nuomos sutartį.

Ar pavyktų atgauti depozitą, jei nuomotojas uždraudė laikyti gyvūną?

Reikėtų analizuoti sutartį ir įvertinti, kam yra skirtas depozitas, kokie yra numatyti jo grąžinimo atvejai, kas yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu ir pan.

Nuomininko teisės ir pareigos

Svarbu žinoti ne tik apie gyvūnų laikymą, bet ir apie kitas nuomininko teises bei pareigas:

• Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.
• Jei nuomojamas būstas įsigytas su kreditu, reikalingas kreditoriaus, t. y. banko, sutikimas.
• Nuomininkas privalo atlikti smulkų remontą, o kapitalinį remontą turi atlikti savininkas.
• Jei buitinė technika sugedo dėl senumo, išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - kompensuoja nuomininkas.

Svarbūs aspektai nuomos sutartyje

Ieškant naujos gyvenamosios vietos, daugumai akys pirmiausia krypsta į interjerą, būsto lokaciją, dydį. Deja, tačiau graži būsto išvaizda dar negarantuoja sklandaus gyvenimo jame, o pirmoji nuomos patirtis neretai tampa ir pirmąja rimta pamoka. Būtent todėl dar prieš pasirašant nuomos sutartį svarbu užfiksuoti būsto faktinę būklę.

Būsto būklės dokumentavimas

Labai atidžiai apžiūrėkite būstą ir padarykite nuotraukų ar nufilmuokite, o medžiagą pridėkite prie sutarties. Jei nuomotojas siūlo pasirašyti savo nuomos sutarties projektą, būtina patikrinti šalių patvirtinimus ir įsitikinti, kad jie yra teisingi - pavyzdžiui, pasirašydami sutartį nepatvirtinkite, kad būsto sienos yra naujai nudažytos, jei matomi apibraižymai. Būsto būklės dokumentavimas - ne šiaip formalumas. Nuotraukos ar vaizdo įrašas tampa įrodymu, kaip atrodė būstas jūsų įsikraustymo dieną, o vėliau tai gali būti argumentu, apsaugančiu nuo nepagrįstų reikalavimų padengti žalą, kurios nesukėlėte.

Nuomotojo teisė

Prieš pasirašant nuomos sutartį, o juo labiau - prieš mokant depozitą, būtina įsitikinti, kad sutartyje nurodytas nuomotojas yra būsto savininkas arba turintis teisę būstą išnuomoti. Galima paprašyti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, iš kurio matysite, kas yra būsto savininkas, ir nuomos sutarties su į ją įtraukta sąlyga apie subnuomos galimumą kopijos ar savininko sutikimo, jei būstą nuomotojas pernuomoja.

Nelaimingi nutikimai

Net jei butas naujai įrengtas, jaukus ir tvarkingas, tai dar neapsaugo nuo jame galinčių įvykti nelaimingų nutikimų - pavyzdžiui, sugedusios skalbimo mašinos, sprogusio vamzdžio ir užlietų kaimynų ar vagystės. Būtent todėl dar prieš įsikeliant verta išsiaiškinti, ar būstas apdraustas turto ir civilinės atsakomybės draudimu.

Rašytinė sutartis

Ginčai tarp nuomininko ir nuomotojo dažnai kyla dėl to, kad tam tikri klausimai buvo aptarti žodžiu, tačiau neužfiksuoti raštu. Įvykus nesusipratimui, kiekviena pusė prisimena savaip, o tiksliau - taip, kaip naudinga jai. Pagal galiojantį reglamentavimą, jei nuomos sutartis sudaroma fiksuotam terminui, privaloma rašytinė forma.

Atsakomybės aiškumas

Tiek nuomotojas, tiek nuomininkas privalo iš anksto apgalvoti potencialias žalų situacijas. Prieš pasirašant būsto nuomos sutartį, abi šalys turėtų išsamiai aptarti ir susitarti dėl aiškių saugiklių, padėsiančių kompensuoti galimus nuostolius. Išnuomojus būstą, rizika patirti įvairių nuostolių yra didelė. Todėl itin svarbu detaliai apibrėžti, kas ir už kokią žalą bus atsakingas.

Pagrindiniai nuomotojo įsipareigojimai:

• Būsto būklė nuomos pradžioje.
• Nuomotojo įsipareigojimai atlikti remonto darbus.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokia yra didžiausia galima būsto nuomos kaina?

Nėra nustatyta. Būsto nuomos kaina nėra reguliuojama valstybės. Ji priklauso nuo rinkos pasiūlos ir paklausos. Būsto nuomos kainos gali smarkiai skirtis priklausomai nuo būsto dydžio, būklės, vietos, įrengimo ir kitų faktorių.

Kokia yra didžiausia galima būsto nuomos sutarties trukmė Lietuvoje?

100 metų. Pagal LR Civilinio kodekso 6.479 straipsnį, nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota.

Ką nuomininkas privalo padaryti prieš išsikraustydamas iš nuomojamo būsto?

Visi atsakymai teisingi. Prieš išsikraustydamas iš nuomojamo būsto nuomininkas privalo:

• Atlikti kosmetinį remontą, t.y. pašalinti smulkius sienų įbrėžimus, dėmes ir kt.
• Apmokėti visas komunalines paslaugas, sunaudotas iki išsikraustymo dienos.
• Grąžinti būstą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.

Ką daryti, jei nuomininkas vėluoja mokėti nuomą?

Pranešti nuomininkui apie vėlavimą ir raginti sumokėti. Pirmiausia reikėtų pabandyti taikiai išspręsti problemą su nuomininku: išsiaiškinti mokėjimo vėlavimo priežastis, įspėti, kad tai nesikartotų. Jei nuomininkas vėluoja mokėti nuomą reguliariai, galima imtis atitinkamų veiksmų, kurie aprašyti nuomos sutartyje. LR Civilinio kodekso 6.487 straipsnyje nurodyta, jog jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis ir nuomininkas iš esmės pažeidė nuomos mokesčio mokėjimo terminus, tai nuomotojas turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas per nuomotojo nustatytą terminą iš anksto sumokėtų nuomos mokestį, tačiau ne didesnį kaip už du mokėjimo terminus iš eilės.

Kas turi mokėti už nuomojamo būsto komunalines paslaugas?

Gali būti susitarta nuomos sutartyje. Dažniausiai nuomos sutartyje nurodoma, kad už komunalines paslaugas moka nuomininkas. Tačiau kartais būsto savininkas gali prisiimti dalį komunalinių paslaugų išlaidų sau. Svarbu viską tiksliai aprašyti nuomos sutartyje.

Ką daryti, jei nuomininkas sugadina nuomojamo būsto turtą?

Reikalauti iš nuomininko atlyginti nuostolius. Nuomininkas privalo atlyginti būsto savininkui nuostolius, padarytus tyčia ar netyčia sugadinus nuomojamo būsto turtą. Nuostolių atlyginimo dydis priklauso nuo sugadinimo pobūdžio ir padarytos žalos. Nuostolių atlyginimo tvarka turi būti numatyta nuomos sutartyje. Dažnai nuostoliams padengti yra naudojamas nuomininko nuomos termino pradžioje sumokėtas užstatas. Jei užstato dydžio neužtenka padarytiems nuostoliams padengti, nuomininkas privalo nuomotojui sumokėti trūkstamą sumą. Taip pat nuomininkas, suderinus su būsto savininku, gali sugadintą turtą savo lėšomis suremontuoti ar pakeisti nauju.

Ar nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį anksčiau laiko?

Teisingi b) ir c) atsakymai. Nuomininko teisė atsisakyti nuomos sutarties anksčiau laiko priklauso nuo nuomos sutarties sąlygų ir nuo tam tikrų objektyvių aplinkybių. Sutartyje gali būti numatytos tam tikros sąlygos, kurioms esant nuomininkas gali atsisakyti sutarties be nuobaudų. Be to, Civilinis kodeksas numato tam tikras objektyvias aplinkybes, kurioms esant nuomininkas gali nutraukti sutartį anksčiau laiko, pavyzdžiui, jei nuomotojas nesilaiko savo įsipareigojimų.

Pavyzdinė nuomos sutartis

Žemiau pateikta lentelė iliustruoja pagrindinius punktus, kuriuos reikėtų įtraukti į nuomos sutartį:

tags: #leidimas #nuomininkui #laikyti #gyvuna