Gražiausios Lenkijos sodybos: atgaiva sielai ir kūnui

Kaimo turizmas Lietuvoje vystomas toli gražu jau ne pirmus metus. Per penkiolika tokio verslo metų vis daugiau verslininkų savo sodybas pakeitė viena ar kita kryptimi, kitaip tariant, ėmė specializuotis. Ryškiausiai jų specializacija buvo pastebima 2004-2006 metais. Specializuotis pradėjusios sodybos iš tiesų buvo geras posūkis, kadangi šiuo būdu buvo pradėta orientuotis ne į paslaugų kiekybę, bet kaip kokybiškai jose yra teikiamos paslaugos.

Jei anksčiau visų sodybų savininkai save vadino „kaimo turizmo sodybomis“, tai dabar situacija pasikeitė. Dabar, priešingai nei anksčiau, labai mažai kur rasime tokio plataus spektro sodybų paslaugas kaip demostruojamas kulinarinis paveldas, tautiniai motyvai, įvairios papildomos pramogos, pavyzdžiui, jodinėjimas ar teniso kortai. Paskutiniu metu galima pastebėti tris pagrindines kaimo turizmo kryptis.

Tačiau nepriekaištingą aplinką galime išvysti ne tik komercinę veiklą vykdančiose sodybose. Konkurse-apžiūroje gali dalyvauti Savivaldybės vienkiemių, kaimų, miestelių, miestų sodybų savininkai, turintys sodybas, kurioms jau 50 metų ir daugiau. Norą dalyvauti konkurse gali išreikšti patys sodybų šeimininkai.

„Tam, kad sodyba būtų pripažinta gražiausia, nereikia didelių investicijų ar išskirtinės prabangos. Svarbiausia, kad sodybą puoselėtumėte, aplinką gražintumėte su meile. Galbūt jūsų darželiai, sodeliai, tradiciniai želdynai, gėlynai, šuliniai, varteliai, langinės ir visi kiti elementai kuria ypatingą sodybos vaizdą, aplinką, kurią malonu ne tik aplankyti, bet ir į ją grįžti. Dalinkitės sodybų ir jų aplinkos nuotraukomis, siūlykite konkursui savo kaimynus ir kitus žmones, kurie puoselėja savo sodybas.

Ką galima rasti Lenkijos sodybose?

Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudaryta komisija, pasiūlius gyvenviečių seniūnams, iš viso aplankė 19 apskrities sodybų.

„Gražių sodybų tiek daug, net nežinau, už ką mus taip išskyrė“, - kuklinosi G. ir V.Skinkiai. Tačiau šiai porai tikrai nėra ko kuklintis - jų sodybą dėmesį patraukia jau iš tolo. Į akį krenta baltutėlė tvora, tvenkinyje žydinčios lelijos, fontanas su rymančia moters skulptūra ir visame kieme marguojančios gėlės. „Jei būtumėte atvykę birželį, būtumėt pamatę, kaip čia viskas žydi. Žmonės pro šalį važiuodami sustoja“, - džiaugėsi Genovaitė.

„Štai ten plačiais blizgiais lapais moja kamelija, ši magnolija žydi rožiniais žiedais, ten už obelaitės auganti magnolija žydi taip ryškiai, kaip moteriški lūpdažiai ir intensyviai kvepia. Ilgainiui ji turėtų pasiekti trijų metrų aukštį, bet auga pamažu. Jos žiedai labai dideli - kaip lelijų“, - iš savo namo balkono žvelgdamas į 15 arų sklypą pasakojo buvęs jūrininkas, dabar jau pensinio amžiaus sulaukęs Vytautas. Kai kuriuos šeimininkai įsigijo Lenkijoje, Vengrijoje.

„Žiūrėkite, šis dygus augalas pirktas Vokietijoje, net nežinau, kuo jis vardu“, - rodė Genovaitė. Visą sodą šeimininkai kūrė ir puoselėja patys. „Mes patys sau architektai - kūrėme ir namą, ir sodą. Vaikščiojant po išpuoselėtą sodą galima pasidžiaugti ir krūminėmis sakuromis, kėniais, kalnapušėmis, daugybe įvairiaspalvių putinų. Genovaitė prisipažino, kad darbo čia netrūksta - nuolat reikia kažką sodinti, išrauti, persodinti.

„Pas mus ir laumžirgiai skraido, antys atskrenda į tvenkinį. Vasarą jame užaugo ančiukas, čia ir gyveno, kol pradėjo skraidyti. Būdavo, ateina prie durų ir beldžia, kad duotume valgyti. 7-ą ryto išnešdavau kokių gardėsių, jis palesdavo. Vaišindami arbata ir skanėstais svetingi šeimininkai prisiminė, kaip prieš 15 metų iš santaupų nusipirko šį žemės sklypelį. Pasak Genovaitės, anksčiau šioje vietoje buvo baisus šiukšlynas - priversta akmenų, blokų, pilna duobių, prižėlę žolių.

Kruopščiai darbuojantis, padedant keturiems šeimininkų sūnums, sodyba tapo pavyzdine. Šiandien čia telpa įvairiausios Genovaitės mėgstamos gėlės, kurios viena kitai trukdė porai gyvenant uostamiestyje, Zembrickio gatvėje, netoli stoties. Ten Skinkių šeima taip pat turėjo mažą darželį, tačiau ir jame stengėsi sutalpinti širdžiai mielus augalus.

Visą savo laisvalaikį didelei sodybai skiria ir Milda bei Juozas Viluckai. Jų sodyba Kretingos rajone kasmet įvertinama jau dešimtmetį. „Ir kaimynai užsikrėtė. Visa Rūdaičių gyvenvietė susirgo šia liga. Net senukai turi gėlynėlius, pjauna veją“, - džiaugėsi Milda. Šios moters sodas - įspūdingo dydžio ir apima net 30 arų. Didelę jo dalį užima veja. „Pas mus daug medelių, gėlių, krūmų.

Anot sodybas vertinusio Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų ir melioracijos skyriaus viršininko Alfonso Paulausko, gražiausių sodybų rinkimai po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vyksta jau daugiau kaip dešimtmetį. „Pradėjome rinkti maždaug 1996 metais, vėliau buvo kelių metų pertrauka, bet prieš kelis metus vėl atgaivinta tokia tradicija. Norime skatinti gyventojus puoselėti sodybas, kaimus, gražinti savo kraštą“, - sakė A.Paulauskas.

Gražiausios sodybos buvo renkamos ir sovietmečiu - jas vertindavo iš kolūkių pirmininkų ir kitų bendruomenės narių sudaryta komisija. Gražiausių sodybų šeimininkams būdavo didelė garbė ant namo sienos iškabinti lentelę su užrašu, kad šios sodybos aplinka yra pavyzdinga.

Kauno miesto savivaldybėje apdovanoti gražiausiai besitvarkančių sodybų ir daugiabučių namų bendrijų savininkai. Nugalėtojams atiteko konkurso rėmėjo - UAB “Husqvarna” prizai. Savivaldybės vertinimo komisija nutarė skirti pirmąją vietą Romualdo Deščero (Vilijampolės seniūnija), antrąją - Ramunės Ptakauskienės (Panemunės seniūnija) ir trečiąją vietą - Ramutės Povilaitienės bei Onos Rinkevičienės (Aleksoto seniūnija) sodyboms.

Daiva ir Romualdas Deščerai vis dar negali patikėti savo pergale. Statybos bendrovėje dirbantis vyriškis yra matęs daug itin gražiai tvarkomų sklypų, kuriuos prižiūri sodininkai, o reti augalai kainuoja tūkstančius litų. Nėra ką ir lygintis. Tačiau konkurso nuostatai sudaryti taip, kad balais vertinamas šeimininkų sugebėjimas suderinti estetiką ir ūkinę veiklą, o jei jos nėra, nėra ir balų.

“Patys užsiauginame agurkų ir pomidorų, svogūnų, braškių, gerai dera obelys ir vyšnios, trešnių medis nebetelpa jam skirtoje vietoje”, - vardija Daiva Deščerienė. Prieš keliolika metų Vilijampolės pakraštyje 7 arų sklype pasistatę namą žmonės beveik viską, ko reikia šeimai, augindavosi savame darže. Tada ir jų sūnus Algirdas tebuvo dvejų metų, Daiva vis bijodavo, kad laiptais nenuriedėtų. Dabar sūnus beveik suaugęs, neseniai pelnė rudąjį karatė diržą, yra buvęs Lietuvos jaunučių čempionas. Tad prabėgusius metus jie matuoja ne tik pagal sodo medžius.

“Aš norėjau gyventi bute, nes esu kilusi iš kaimo ir tikrai nesvajojau vėl daržų ravėti. Kai jau buvo pakloti namo pamatai, ketinome keisti juos ir sklypą į vieno kambario butą. Tačiau tada supuolė visa giminė, padėjo mums ir mes išgalėjome namą užbaigti. Tai buvo blokados metais”, - prisimena Daiva. Tada susidraugavo ir su kaimynais, visi jie statėsi vienu metu, padėdami ir patardami vienas kitam. Iki šiol visose tvorose įrengti varteliai, kad pas kaimynus nereikėtų eiti aplinkui.

Tik prieš penkerius metus Daiva ir Romualdas suvokė, kad visiškai nebeturi kada grožėtis savo sutvarkyta aplinka - didelis daržas reikalavo daug triūso. Jie pradėjo mažinti lysvių skaičių, o veją plėsti. “Tiek visko priaugindavom, kad nebebūdavo, kur dėti. Eidavau į darbą su didžiausiais maišais, o braškių net tėvams į kaimą veždavome”, - juokiasi Daiva. Dabar net sugrįžus po beveik dviejų savaičių atostogų sklype viską sutvarkyti pavyksta per vieną dieną. Šiaip užtenka ir pusdienio per savaitę.

“Kai viskas jau savo vietose, darbo yra palyginti nedaug. Pavasarį, kol genime medžius, purškiame, baltiname, atsėjame išplikusią žolę ir viską susodiname, gerokai padirbėti tenka. Vienas mano gėlynas yra iš daugiamečių augalų, o kitame sodinu vienmečius. Dabar nebesuprantu, kaip anksčiau mes suspėdavome, kai daržų buvo dvigubai daugiau. Bulves ir tas pasisodindavome”, - gūžteli pečiais buhaltere dirbanti Daiva.

Atsisakyti dalies daržų paskatino ne tik derliaus perteklius, bet ir tai, kad suskaičiavo, kiek jiems atsieina pačių išaugintos daržovės. Daug ko auginti tiesiog neapsimoka, todėl dabar sėja tik tai, ką nori valgyti itin šviežią. Sniegui dar nenutirpus šiltnamyje pasėja ridikėlių, o vėliau jų vietą užima pomidorai.

Antrąją ir trečiąją vietas konkurse užėmusių sodybų šeimininkai pasižymi pomėgiu auginti žuvis - Ramunė Ptakauskienė Panemunėje, tvenkinyje prie pirtelės, augina karpius, o Ramutė Povilaitienė bei Ona Rinkevičienė Aleksote - baltuosius amūrus. Dėl šių žuvų jų vandens telkinyje - nė žolelės, o rudeniop tenka vis dažniau įmesti salotų lapų. Pakrantėje įsitaisęs krokodilas žuvimis nesidomi, jis - išdrožtas iš medžio.

Šios sodybos šeimininkai, pernai paskatinti seniūnijos darbuotojų, gražiausios miesto sodybos konkurse dalyvavo pirmąkart, ta proga ir pasipuošė medžio skulptūromis. Komisija šią sodybą įvertino aukštais balais dar ir dėl to, kad jos aplinkos nesudarko ten vykstanti ūkinė veikla - viena savininkių joje turi įsirengusi mėsos perdirbimo įmonėlę, kuri, beje, atitinka europinius standartus. R.Ptakauskienės sodyba yra tokia, apie kokią svajoja šiuolaikiniai žmonės: mažas namelis - dideliame ir išpuoselėtame sklype. Joje suderinta viskas, tyčia ar ne, bet vandenyje atsispindinčio namo stogo kontūrą atkartoja ant kranto išdėlioti akmenys.

Gražiausios Lenkijos sodybos: TOP 10

Tarp geriausių pasaulyje sodybų kaime turi būti ir nameliai medžiuose. Vieni iš garsiausių yra „Treehotel“ nameliai Švedijoje, kur turite galimybę išsinuomoti nakvynę viename iš kotedžų miške netoli Harads kaimo. Kiekvienas namelis kaip ir sodybos kaime atrodo skirtingai. Sodybų nuoma jūsų pasirinkimui - galite užsisakyti NSO kapsulinį namelį, namą, primenantį didelį paukščio lizdą, ar Snøhetta sukurtą veidrodinį kubą. Šių namelių Švedijoje kainos svyruoja nuo 1 tūkst. „Treehotel“ galite atsipalaiduoti ir mėgautis gamta savo tempu, pasivaikščioti Lulės upės krantu, paplaukioti baidarėmis, pažvejoti ar patyrinėti mišką pėsčiomis arba dviračiu.

Keliaudami į Prancūziją galite apsvarstyti galimybę apsistoti „Les Hautes Roches“ - nedideliame viešbutyje, kuris buvo sukurtas ant Loire upės kranto (esančio ant kalvos). Prancūzijos viešbutis atrodo kaip paprastas kaimo namas. Jame yra tik 14 kambarių, iš kurių 2 yra pagrindiniame pastate, o likę 12 yra iškalti kalvoje. Anksčiau tai buvo urvai, kurie tarnavo kaip bendrabučiai, tačiau 1991 metais jie buvo atnaujinti ir paversti viešbučio kambariais.

Viešnagę „Mihir Garh“ galima apibūdinti kaip poilsį didžiulėje smėlio pilies tvirtovėje, pačiame Radžastano dykumos viduryje. Šis viešbutis yra tikras architektūrinis perlas, papuoštas bokštais ir arkomis. Šiame viešbutyje yra 9 didžiuliai apartamentai, kurių kiekvienas turi privačią erdvę lauke, o iš ten atsiveria gražiausi vaizdai. Kiekvienas iš apartamentų yra spalvingai apstatytas Radžastano antikvariniais daiktais ir papuoštas egzotiškais vietiniais siuvinėjimais ir raižiniais iš medžio.

„Hidden Haven“ sodybos kaime yra žavingame Hout Bay miestelyje, kuris garsėja savo kraštovaizdžiu ir daugybe retų paukščių rūšių.

Nameliai bei sodybos kaime, sodybų nuoma kaip teigia jų savininkai, šiame ramiame regione buvo išsaugoti specialiai, todėl gyventojai gali mėgautis kvapą gniaužiančia gamtos aplinka, kalnuotais kraštovaizdžiais ir izoliacijos jausmu. Kiekviename namelyje yra džiakuzi, šildoma vonia, židinys ir biliardo stalas.

1. XVIII amžiaus malūnas „Le Moulin Vert“ gali pasigirti nuosavu malūno tvenkiniu, privačiu upės ruožu ir didžiuliu baseinu. Ši graži vieta yra vos už 10 km nuo Saint Antonin Noble Val komunos ir nuostabių Aveyron tarpeklių. Jei Jums patinka ramybės ir nuostabių nuotykių derinys, ši vieta puikiai atitiks Jūsų sodybų nuomos pageidavimus. Aplankyti „Le Moulin Vert“ galite ne tik dėl ramaus ir jaudinančio pabėgimo norint pajusti žavingą Prancūzijos kaimo žavesį, bet ir dėl aplinkai draugiško gyvenimo būdo. Kadangi šio objekto savininkai yra ekologijos šalininkai.

„Grand Sal ****“ viešbutis Veličkoje yra išskirtinis dėl neįprastos vietos. Jis įsikūręs istorinėje Veličkos druskos kasykloje Šv. Kinga. Dėl to jis tampa puikia stotele kelionės į Veličkos kasyklą metu. Verta pridurti, kad lankytojai, kurie nori nakvynės požemiuose, čia turi tokią galimybę.

Jei pabodo tradicinės atostogų formos, galite papusryčiauti su žirafomis. „Giraffe Manor“ yra butiko stiliaus viešbutis, kuriame gyvena šie egzotiniai gyvūnai. „Giraffe Manor“ - viena unikaliausių vietų ar sodybos kaime apsistoti pasaulyje. Ši vieta sujungia laukinę gamtą su išskirtiniu svetingumu ir ilgalaikiu įsipareigojimu išsaugoti žirafas. Viešbučio pastatas sulaukia daug dėmesio iš architektūros mylėtojų. Pati viešbučio vieta yra nutolusi apie 20 km nuo Nairobio - Kenijos sostinės, ją supa sodas ir beveik 60 hektarų miškas.

2019 metais nematomą namą „Joshua Tree“ pastatė filmų prodiuseris Chris Hanley. Nuo tada jame jau spėjo apsilankyti tokios žvaigždės kaip Lizzo, Alicia Keys, Ariana Grande ir The Weeknd, taip pat jis pasirodė „Netflix“ seriale „Įspūdingiausios pasaulyje nuomos atostogoms“ (angl. „Joshua Tree“ nematomame name yra didžiulis 100 metrų baseinas, tris miegamieji, keturi vonios kambariai ir svečiai gali nesirūpinti dėl privatumo - juk namo net nesimato!

Kaimo sodyba „Alantos žirgai“ yra įsikūrusi nuostabios gamtos apsuptyjeAlantos apylinkėse, Molėtų rajone. Ši sodyba sukurta specialiai tiems, kurie nori pabėgti nuo miesto triukšmo ir kasdienės rutinos, ir pasimėgauti ramia, natūralia aplinka. Poilsio nameliai „Alantos žirgai“ bei sodybos kaime yra puikus pasirinkimas tiek trumpoms atostogoms, tiek ilgesniam poilsiui.

Nameliai įrengti jaukiai ir šiuolaikiškai, o taip pat juose rasite visusšiandieninės buities patogumus, kad Jūsų viešnagė būtų patogi ir nepakartojama. Kiekvienas namelis turi ne tik savo vardą, bet ir išskirtinį charakterį. Čia rasite visko, ko reikia: miegamąjį, virtuvę, vonią ir bendrą svetainę, kurioje galite bendrauti su artimaisiais arba tiesiog mėgautis poilsiu skaitydami knygą. Televizoriaus nameliuose nėra - aplink tiek gamtos garsų ir vaizdų bei ūkio kasdieninio gyvenimo, kad jo čia net ir nepasigestite.

Sodybos teritorijoje yra daugiau nei pakankamai erdvės lauko veikloms. Jūs galite mėgautis poilsiu terasoje, kurioje akį džiugins nuostabūs gamtos vaizdai arba čia pat galite organizuoti šeimynines vakarienes. Čia galite susipažinti su legendinės žemaitukų veislės žirgai, pabendrauti su jais ar net pavaišinti duonos rieke ar morka. Sodyboje auginama veislinė žemaitukų šeimyna - tėtis Papartis ir trys mamytės, tad dažnai šalia bus ir mažų kumeliukų. Ir kitas didelis sodybos privalumas - vandens telkiniai šalia.

Nesvarbu, ar ieškote romantiško savaitgalio su mylimuoju, šeimyninių atostogų su vaikais, ar tiesiog norite pabėgti nuo miesto ir atsipalaiduoti, „Alantos žirgai“ yra puikus pasirinkimas. Sodybos teritorijoje Jūsų lauks ramybė ir neapsakomas gamtos grožis. Lauksime Jūsų atvykstant!

tags: #lenkijos #graziausios #sodybos