Kaišiadorių rajono savivaldybė yra palanki vieta kurtis naujiems verslams, investuoti bei plėsti jau esamą verslą. Čia galima rasti sklypų ir pastatų, tinkamų įvairioms verslo reikmėms.
Investicijų pritraukimo sąlygos Kaišiadorių rajone
Investuojantiems Kaišiadorių rajone, savivaldybė teikia lengvatas žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčiui.
Investuotojų atleidimo nuo mokesčių sąlygos
Ūkio subjektai gali teikti rašytinį prašymą Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai dėl atleidimo nuo žemės, žemės nuomos mokesčio ir (ar) nekilnojamojo turto mokesčio:
- 1 metų laikotarpiui, jei investuota nuo 100 000 eurų iki 250 000 eurų ir sukuriama ne mažiau kaip 2 darbo vietos Kaišiadorių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams, sudarant neterminuotas darbo sutartis visai darbo dienai.
- 2 metų laikotarpiui, jei investuota nuo 250 000 eurų iki 500 000 eurų ir sukuriama ne mažiau kaip 3 darbo vietos Kaišiadorių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams, sudarant neterminuotas darbo sutartis visai darbo dienai.
- 3 metų laikotarpiui, jei investuota nuo 500 000 eurų iki 1 000 000 eurų ir sukuriama ne mažiau kaip 7 darbo vietos Kaišiadorių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams, sudarant neterminuotas darbo sutartis visai darbo dienai.
- 5 metų laikotarpiui, jei investuota nuo 1 000 000 eurų ir daugiau ir sukuriama ne mažiau kaip 15 darbo vietų Kaišiadorių rajono savivaldybėje registruotiems gyventojams, sudarant neterminuotas darbo sutartis visai darbo dienai.
Dėl ne mažesnių kaip 1 000 000 eurų kapitalo investicijų (jei sukuriama ne mažiau kaip 15 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus darbo vietų) arba jei sukuriama daugiau kaip 40 išlaikomų ne mažiau kaip trejus metus darbo vietų, Kaišiadorių rajono savivaldybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su Ūkio subjektais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir Ūkio sąlygos.
Kviečiame investuoti ir kurti verslą savivaldybės administracijai priklausančiose ir šiuo metu jos reikmėms nereikalingose patalpose.
Laisvosios ekonominės zonos (LEZ)
Ūkio ministerija yra parengusi įstatymo projektą steigti šešias laisvąsias ekonomines zonas Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių pramoniniuose parkuose. Savivaldybės spaudžiamos tam pritarti.
Pritarusios savivaldybės „nusikratytų“ rūpesčio ieškoti parkui valdytojo ir privačių investuotojų - LEZ-o valdytoją parinktų Vyriausybės nurodyta institucija. LEZ-o valdymo bendrovėse savivaldybės turėtų balsą - mažiausiai vieną.
LEZ įmonių lengvatos
LEZ-o įmonėms numatytos pelno mokesčio, nekilnojamojo turto lengvatos:
- Nuo pelno mokesčio visiškai būtų atleistos pirmuosius šešerius metus, kitus dešimt metų - 50 procentų.
- Nuo nekilnojamojo turto mokesčio - dešimt metų 100 procentų.
Joms numatomos rinkliavos, kurias mokėtų LEZ valdymo bendrovei. Valdymo bendrovės veiktų 49 metus.
Esą „lezais“ būtų sukurtos geresnės sąlygos investuotojams pritraukti ir aukštosioms technologijoms vystytis bei kurti naujas darbo vietas. Ūkio ministerijos klerkai aiškinamuosiuose raštuose tikina, jog per metus „lezuose“ po 10 įmonių kurtųsi ir po 70 darbo vietų įsteigtų.
Šiaulių miesto savivaldybė vieną kartą jau steigė LEZ-ą, bet jis žlugo. Į pramoninį parką dabar jau sukišta per 50 milijonų litų - europinių, valstybės ir Savivaldybės. Pastarosios dalis - 24 milijonai litų. Įrengta infrastruktūra 53 hektarų teritorijos, suformuota 18 sklypų.
Toliau planuojama parką plėsti dar 165 hektarais - iki 218 hektarų, ir dar per 34 milijonus litų investuoti. Dvi sutartys pasirašytos su vietos investuotojais - UAB „Saldos prekyba“ ir UAB „Lietmeta“. Pastaroji baigia statyti įmonę, ir tai kol kas vienintelė nauja įmonė parke. Dar tikimasi, jog parke naujas įmones statys „Neaustinių medžiagų fabrikas“, bet sutartis dar nėra pasirašyta.
Meras įžvelgia vienintelę problemą - kaip Savivaldybei atgauti 24 milijonus litų, kurie jau investuoti į pramoninį parką? „Sutiktume perduoti parką Vyriausybei, bet kokia bus galimybė atsiimti šias lėšas? - svarstė meras. - Šis turtas yra mūsų ir neketiname jo padovanoti.
Akmenės rajono savivaldybė į pramoninį parką, kuris sudaro apie 100 hektarų ir kuriame suformuoti 8 sklypai, yra investavusi 0,5 milijono litų. Su europine ir valstybės paramą Akmenės parko kūrimas kainavo apie 6 milijonus litų.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas įsitikinęs, jog „lezų“ steigimas - teisingas kelias. „Nutiestais keliais ir vamzdžiais nepritrauksime investicijų, - teigė V. Mitrofanovas. - Tokių vietų yra ne viena. Dirbti reikia Vyriausybės ir tarptautiniu lygmeniu.
Kas laukia įmonių, jau įžengusių pagal sutartis į pramoninį parką, jeigu jis virs „lezu“? Šiaulių miesto savivaldybė dabar yra įsipareigojusi joms suteikti mokesčių lengvatų - nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčių.
Žemė vienam investuotojui išnuomota 25 metams, kitam - 99 metams. Vyks derybos, bet šios įmonės pačios spręs, ar joms pereiti į LEZ-ą.
| Investicijų dydis (eurais) | Sukuriamos darbo vietos | Mokesčių lengvatos laikotarpis |
|---|---|---|
| 100 000 - 250 000 | Nemažiau kaip 2 | 1 metai |
| 250 000 - 500 000 | Nemažiau kaip 3 | 2 metai |
| 500 000 - 1 000 000 | Nemažiau kaip 7 | 3 metai |
| 1 000 000 ir daugiau | Nemažiau kaip 15 | 5 metai |