Lietuvos liaudies buities muziejus - vienas didžiausių etnografijos muziejų po atviru dangumi Europoje, užimantis net 195 ha plotą. Čia eksponuojami visų Lietuvos regionų statiniai, atkurta Lietuvos valstiečių ir miestelėnų buitis, darbas ir tradicijos.
Pagrindinis LLBM pastatas
Muziejaus Ekspozicijos
Muziejaus pagrindą sudaro iš skirtingų Lietuvos regionų (Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos) perkelti namai, klojimai ir kiti gyvenamieji bei ūkiniai pastatai, atspindintys kiekvieno krašto savitumą. Tai lyg sumažinta XVIII-XX amžių laikotarpį menanti Lietuva, kurioje išvysite šimtametes sodybas, malūnus, įvairias dirbtuves, žemdirbystės padargus, autentiškuose interjeruose pajusite laikmečio dvasią.
Muziejaus teritorijoje įsikūręs ir XVIII amžių menantys Aristavėlės dvaro rūmai.
Aristavėlės dvaras
Žemaitijos Kaimo Ekspozicija
Muziejaus teritorijoje išsidėstę autentiški XIX a. pabaigos - XX a. pradžios pastatai, kurių viduje eksponuojami autentiški baldai, buities apyvokos reikmenys, atskleidžiantys to meto valstiečių gyvenseną ir buitį.
Lankytojus čia pasitinka ir Lietuvos genofondiniai žemaitukų veislės arkliai.
Veiklos ir Pramogos
Be ekspozicijos muziejus siūlo ir daugybę šalies istoriją geriau pažinti padedančių pramogų.
- Amatų edukaciniai užsiėmimai.
- Jodinėjimas žirgais.
- Pabėgimo kambarys, kuriame įsijausite į caro kariuomenės išvengti bandančių jaunuolių kailį.
- Orientacinis žaidimas, kurio tikslas - pagauti kontrabandininką.
- Bulvinės bandos kepimas.
Istorija
Kaip gyveno mūsų bočiai, geriausiai parodo Lietuvos etnografijos muziejus Rumšiškėse, įkurtas prieš beveik 60 metų vaizdingoje Kauno marių pakrantėje.
Statant Aukštaitijos sektorių pasinaudota buvusiu Pievelių kaimo planavimu, t.y. suskirstymu rėžiais, į juos tiksliai patalpinant muziejaus sodybas. Pradžioje planuota palikti muziejuje vieną Pievelių kaimo sodybą, tačiau to atsisakyta, nes pastatai buvo neseni, muziejinės vertės neturėjo. Į muziejų pateko tik iš Stasio Dagilio įgytas tvartas (dangtis), statytas XX a. pradžioje. Jis nuo 1974 m.
1966 m. liepos mėnesį muziejaus fotografas Algirdas Kubilius fotografavo Pievelių kaimo kraštovaizdį ir kai kurias sodybas, jų detales. Užfiksuota ir vienintelė gyventoja - didžiule skara apsigaubusi Marytė Navickienė.
Nuomos Konkursas
Lietuvos liaudies buities muziejus skelbia informaciją apie vykdomą valstybės materialiojo turto objekto - etnografinio pastato (unik. Nr. Eil.) nuomos konkursą.
Objektas: Lietuvos liaudies buities muziejaus etnografinio pastato - Arbatinė iš Šeduvos, esančio L. Lekavičiaus g. 169, 53 kv. m ploto.
Nuomos konkurse gali dalyvauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
Dalyvis privalo turėti ne mažesnę nei 2 (dviejų) metų viešojo maitinimo veiklos vykdymo patirtį ir atitikti minimalius reikalavimus, kurie nurodyti Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso ir nuomos be konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše bei išsamiose viešojo nuomos konkurso sąlygose.
Šie dokumentai bei papildoma informacija apie nurodytą turto objektą teikiama adresu: J. Aisčio g.
Nuomos terminas - 5 (penkių) metų terminui (su galimybe nuomos terminą pratęsti, tačiau ne ilgesniam kaip 10 metų bendros nuomos terminui).
Turtas perduodamas įstatymų nustatyta tvarka. Nuomininkas pastatą privalo drausti turto draudimu.
Paraiškos ir kiti dokumentai dalyvauti konkurse turi būti teikiami nuo 2023 m. birželio 22 d. 9 val. 00 min. (registravimo pradžios terminas) iki 2023 m. liepos 3 d. 9 val. 00 min. (registravimo pabaigos terminas) adresu: J. Aisčio g. p.
Pradinis įnašas, lygus 3 (trijų) mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, t.y. 402,03 Eur (keturi šimtai du eurai, 3 euro ct.), turi būti sumokėtas prieš atvykstant registruotis konkurso dalyviu į sąskaitą Nr. LT747300010002229239, banke AB „Swedbank“.
Dėl turto apžiūros kreiptis darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. Komisijos posėdis, kuriame bus nustatytas konkurso laimėtojas, vyks 2023 m. liepos 3 d. 10 val. 00 min., adresu J. Aisčio g.
Darbo Laikas
I-VII: 10:00-18:00 Nuo spalio 16 d. iki kovo 31 d. L. Lekavičiaus g.
Centralizuota Muziejinių Vertybių Saugykla
Lietuvos etnografijos muziejaus teritorija pasirinkta kaip tinkamiausia vieta atviros centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos statybai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į didžiausią būtent šio muziejaus saugyklų poreikį, taip pat į galimybę spręsti ir kitų muziejų saugyklų klausimus.
Centralizuotos muziejinių vertybių saugyklos poreikis ir galimos jos statybos alternatyvos buvo nustatytos Kultūros ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje.
Kultūros ministerijai atlikus muziejinių vertybių saugojimo ir saugyklų poreikio vertinimo auditą, paaiškėjo, kad iš 16-ai ministerijos pavaldžių muziejų papildomo saugyklų ploto labiausiai reikia Lietuvos etnografijos muziejui, Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Nacionaliniam M. K.