Ar Lietuvai Apsimoka Laimėti Euroviziją?

Kasmet bene visas gegužės mėnuo įprastai būna dedikuotas tarptautiniam dainų konkursui - „Eurovizijai“. Tikriausiai būtų sunku paneigti, kad „Eurovizija“ yra vienas populiariausių konkursų, transliuojamų Lietuvoje, ir visada susilaukiantis itin didelio lietuvių dėmesio. Komentarai, nuomonės, pasipiktinimai ir prognozės - daugelio lietuvių dalia artėjant šiai tradicinei Europos muzikos šventei. Savo nuomonę, savo įžvalgas ir įsitikinimus turi ir muzikos mėgėjai, ir profesionalai.

Jau 18-ą kartą į dainų konkursą deleguojame savo atstovą ginti, reprezentuoti ir parodyti Lietuvos muziką Europai. Kaskart jį išlydėdami į dainų kovą dėl pirmos vietos, viltingai tikimės, kad gal šie metai mums bus sėkmingi ir atneš „aukso medalį". Tačiau visgi norisi paklausti, kodėl? Kodėl vykstant diskusijoms apie Lietuvos pirmosios vietos iškovojimo galimybes „Eurovizijoje“ vyrauja pesimistinis požiūris ar netgi, pavadinkime, „realistiškas“, jog tai yra neįmanoma? Galbūt dėl vyraujančio lietuvių pesimizmo, galbūt dėl per didelės savikritikos ir nepasitikėjimo, o galbūt dėl mažos ir naujos šalies statuso.

Šiais metais, gegužės 9 - 13 dienomis, vyksta jau 62-oji „muzikos olimpiada“, kurios šeimininke tapo Ukraina. Sceniniu vardu Jamala pasivadinusi atlikėja iškovojo šią teisę laimėdama 2016 metų „Eurovizijoje“ Stokholme, su autorine daina „1944". Lietuva į Ukrainą siunčia elektrorinės muzikos grupę Fusedmark su pačių narių sukurta daina „Rain of revolution".

Kad ir kaip naiviai beskambėtų, tačiau aš manau, jog Lietuva gali kada nors laimėti „Eurovizijos“ dainų konkursą. Tik šią mintį norėčiau labiau sukonkretinti: Lietuva laimėti gali teoriškai, tačiau praktiškai, dėl tam tikrų trukdžių, tai yra sunkiau įgyvendinamas uždavinys.

Todėl apžvelgsiu kliūtis, kurios trukdo mūsų šaliai, bei privalumus, kurie teoriškai turi leisti pasiekti iš pažiūros nepasiekiamą tikslą. Lietuva tikrai gali laimėti „Eurovizijos“ konkursą, nes:

Lietuvos stiprybės "Eurovizijoje"

1. Lietuviai padarė didelę muzikinę pažangą ir savo darbais lygiuojasi į pasaulinės muzikos rinką. Įvertinus lietuvių muzikinę raidą per pastaruosius dešimt metų, galima teigti, jog mes sparčiai judame į priekį. Šalyje atsiranda vis daugiau naujų, kūrybingų, meniškų muzikos kūrėjų, tekstų autorių bei kompozitorių.

   Visi Lietuvos pasirodymai Eurovizijoje 🇱🇹 (1994-2022)
   Lietuviai muzikai tikrai nestovi vietoje ir domisi, kas vyksta pasaulyje, tai atsispindi jų kuriamoje muzikoje - naujai pasirodančios dainos yra vis arčiau to vadinamojo „pasaulinio standarto“. Tai yra puikus Lietuvos muzikinį vystymąsi liudijantis ženklas ir daugiau šansų laimėti „Eurovizijoje“ teikiantis rodiklis.
2. Mes turime ypač talentingų atlikėjų, kurie drąsiai gali konkuruoti su bet kokiu konkurse dalyvaujančiu varžovu. Šiandien jau nebėra nieko keisto kalbėti apie sparčiai augantį profesionalių ir perspektyvių dainininkų kiekį Lietuvoje. Vykstantys įvairūs atlikėjų konkursai įrodė, kad mūsų kraštas turi ypatingai talentingų ir muziką mylinčių naujosios kartos dainininkų. Žinoma, nepamirškime ir jau ne vienus metus muzikinėje karjeroje skaičiuojančių atlikėjų, kurie šalia profesionalaus balso valdymo turi ir didelę sceninę patirtį. Tad viską susumavus, gauname nemažą atlikėjų, galinčių ginti Lietuvos vardą Europoje, bagažą. Bet. Kad ir kaip būtų gaila, „Eurovizija“ nėra tik dainų arba balso konkursas. Kad laimėtume, neužtenka galingiausio balso savininko bei geriausios kokybės įrašo su turtingu kompoziciniu turiniu.
3. Dalyvaujame jau aštuonioliktą kartą, todėl galime save vadinti patyrusia šalimi konkurso kontekste. „Eurovizijoje“, per visą jos istoriją, iš viso yra dalyvavusios 52 šalys. Pagal šalių pasirodymų skaičių konkurse, kartu su Latvija dalijamės 30 vieta. Tai leidžia sakyti, jog esame dalyvavę nemažai kartų, palyginus su kitomis šalimis, kad suprastume ir suvoktume, ko reikia, ir ko nereikia, šiam konkursui. Mes jau turime iš ko mokytis - savo klaidų. Taigi, esti galimybė pasitelkti turima medžiaga ir išsiaiškinti, kas lėmė sėkmingus bei nesėkmingus rezultatus praeityje. Kita vertus, nėra ko nerimauti, jog iki šios dienos dar nesame laimėję. Iš visų kada nors dalyvavusių 52 šalių, konkursą yra laimėjusios 25. Tad nesidžiaugusių pirmąja vieta šalių yra daugiau kaip pusė. Galima manyti, jog „mūsų laikas“ tiesiog dar nėra atėjęs. Todėl nėra ko panikuoti - šansų ateityje laimėti tikrai turime, galbūt reikia šiek tiek kantrybės ir palaukti „palankaus“ laiko.

Išsiaiškinus, kad Lietuva tikrai turi potencialo ir teoriškai yra pasiruošusi laimėti konkursą, verta paanalizuoti, kas vis dėlto trukdo to pasiekti. Nuo seno žinoma išmintis, jog vien talento rezultatui pasiekti neužtenka. Šis didžiulis dainų konkursas, tikriausiai, kaip ir visi, turi nerašytų taisyklių. Dėl jų egzistencijos arba neišsiaiškinimo, galime papulti į uždarą ratą ir niekada taip iš jo ir neištrūkti. Šį uždarą ratą aš ir pavadinčiau keblumais, kurie neleidžia Lietuvai laimėti.

Kliūtys Lietuvai "Eurovizijoje"

1. Geopolitinė situacija. Niekam nėra naujiena, kad „Eurovizijos“ konkursas daugiau ar mažiau yra subjektyvus - labiausiai patikusią dainą renka tos pačios šalys, kurios ir dalyvauja. Dėl šios priežasties neišvengiamai atsiranda ne itin skaidrus nugalėtojo rinkimo būdas - šalys pradeda balsuoti už savo „drauges“ kaimynes, taip išreikšdamos palaikymą bei draugiškumą, o tuo tarpu jos tikisi ir pačios gauti balsų iš jų. Tad grįžtant prie vyraujančios kaiminystės dilemos balsavime, pasiremkime statistikos duomenimis. Iš visų šalių, kada nors skyrusių balų Lietuvai, pirmoje vietoje yra mūsų „ištikimiausia“ kaimynė Latvija. Deja, bet kitos likusios kaimynės Lenkija, Rusija ir Baltarusija nepatenka į daugiausiai balų skyrusių valstybių penketuką. Šioje vietoje būtų galima arba eliminuoti kaiminyste paremtus balsavimus, arba nuliūsti dėl esamo tarpkaimyninio šalių nepalaikymo. Na, o savo ruožtu pati Lietuva daugiausiai balų yra skyrusi Rusijai, Latvijai, Ukrainai, Gruzijai ir Švedijai. Bet verta pastebėti, kad kitų šalių teikiamų balų kiekis, nors ir yra, tačiau yra mažas. Gaunami balsai nėra dideli, t.y. šalys „nesižarsto“ dvyliktukais arba dešimtukais, todėl tai, neabejotinai, apsunkina situaciją nugalėti - kad ir kaip gerai mūsų atstovas pasirodytų, aukštų įvertinimų, kurių užtektų laimėti, negauname.
2. Pinigų stygius pasirodymui. „Eurovizijoje“ labai svarbu, kaip vizualiai atrodys kiekvienos šalies pasirodymas. Norėdami, kad apie mūsų pasirodymą būtų kalbama ir po jo baigties ar bent jau, kad kitiems būtų įdomu jį stebėti ir laukti, kuo viskas pasibaigs, turime investuoti pinigų. Deja, bet esti didelė spraga šalyje - teikti finansavimą „Eurovizijos“ konkursui nėra valstybės prioritetas. Lietuvos kultūra nepasižymi klestėjimu. Vis dažniau kultūros klausimai nukeliami į antrą planą. Neišvengiamai tokia situacija apsunkina atlikėjo dalią ir verčia sugalvoti ir išmąstyti, kaip pigesnėmis priemonėmis išgauti norimą rezultatą.
3. Amžinai besitęsiantis lietuvių nepalaikymas savų atstovų atžvilgiu. Vyrauja tendencija: kad ir kas bevyktų atstovauti Lietuvai - bus trypiamas, peikiamas ir kritikuojamas iki pat pasirodymo pradžios konkurse. Visgi, reikėtų atkreipti dėmesį, kokią galią turi visuotinis susivienijimas, tikėjimas ir palaikymas - be viso šio rinkinio bus tik sunkiau žengti į sceną ir kovoti. Tačiau jau yra įprasta, jog dar net nespėjus siunčiamam atlikėjui ar grupei pasidžiaugti iškovota pergale nacionalinėje atrankoje, yra pradedama „buvo vertesnių laimėti“ ir „kaip visada liksime paskutinėje vietoje“ komentatorių išminčių banga.

Turime muzikinį potencialą, bet neturime tinkama linkme judėti padedančios situacijos šalyje. Valstybės ir piliečių požiūris šiam potencialui, lengvai tariant, neleidžia pasireikšti.

Štai keletas Lietuvos pasirodymų, kurie paliko įspūdį "Eurovizijos" istorijoje:

• Skamp - „You Got Style“ (2001) - 13 vieta.
• LT United - „We Are the Winners“ (2006) - 6 vieta.
• 4Fun - „Love or Leave“ (2007).
• Andrius Pojavis - „Something“ (2013) - 22 vieta.
• Monika Linkytė ir Vaidas Baumila - „This Time“ (2015) - 18 vieta.
• Donny Montell - „I’ve Been Waiting for This Night“ (2016) - 9 vieta.
• Ieva Zasimauskaitė - „When We’re Old“ (2018).
• The Roop - „Discoteque“ (2021) - 8 vieta.
• Monika Liu - „Sentimentai“ (2022).
• Monika Linkytė - „Stay“ (2023).
• Silvester Belt - „Luktelk“ (2024).

Remiantis įvairių Eurovizijos lažybų ir analizių platformų duomenimis, mūsų šalies šansai vertinami atsargiai. Nacionalinės atrankos dažnai skiriasi nuo finalinio pasirodymo „Eurovizijos“ scenoje, kas gali pakišti koją prognozuojant laimėtojus.

Apžvalgininkas taip pat sako, kad nors prieš pusfinalius ir finalus mėgstame sekti, kaip galimybes vertina lažybininkai, vis dėlto jais pernelyg pasitikėti nereikėtų. Paskutinius 10 metų lietuviai dažniausiai kaip tik labai nuvertinami. Spėjimai būna prasti, o galų gale pavyksta pasirodyti per vidurį.

Taigi, kuo unikalesnis pasirodymas, tuo daugiau šansų laimėti. Bet nepaisant visko, nereikia pamiršti, kad „Eurovizija“ - tai scena, kurioje viskas įmanoma. O kiekvienas pasirodymas - nauja proga sukurti istoriją iš naujo.

Štai lentelė su lažybininkų prognozėmis dėl galimų nugalėtojų:

Tad akivaizdu, jog tobulėti dar yra kur, todėl nereikia stebėtis, kodėl vis dar nepavyksta nuraškyti obuolio nuo per aukšto medžio.

tags: #lietuvai #nepelninga #butu #laimeti #eurovizijos