Kaimo turizmas Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai plečiasi, ypač vaizdingose vietovėse. Nors šis verslas mūsų krašte dar kūdikiško amžiaus, didelį postūmį jam suteikia didžiulė Europos Sąjungos teikiama finansinė parama. Didelis naujų sodybų kūrimosi bumas kelia ir naujus klausimus: ar tokių sodybų, dygstančių lyg grybai po šilto lietaus, tikisi poilsiautojai? Ar teisingai atkuriamos sodybos vienkiemiuose? Ar atsigręžiama į etnokultūrinius šalies regionus? Ar ateities sodybose rasime lietuviškos sodybos elementų?
Kaimo turizmo sodyba Rietavo savivaldybėje
Kaimo Turizmo Svarba ir Iššūkiai
Kongreso dalyvių pasisakymuose buvo akcentuojama kaimo turizmo - aktyviai besiformuojančios ir savitos turizmo sektoriaus dalies - reikšmė kaimo ekonominei ir socialinei plėtrai, alternatyvių verslų kaimuose propagavimui ir skatinimui. Niekam ne paslaptis, jog šiais laikais vis daugiau sodiečių jau nebegali išgyventi užsiiminėdami tradiciniais verslais - žemdirbyste, gyvulininkyste. Ir ypač - gyvendami nederlingose žemėse.
Kita vertus, kaimo turizmas kuo toliau, tuo labiau tampa ne tik paslaugų verslo objektu, teikiančiu apčiuopiamą naudą paslaugų tiekėjams, bet ir yra reikšmingas jų vartotojams - formuoja tam tikrą vartotojų rinką. Per palyginti trumpą laikotarpį kaimo turizmas įstengė sukurti savo įvaizdį ir aktyviai dalyvauja formuodamas kultūros židinius provincijoje. Dėl kaimo turizmo sodžiuje vėl atgyja amatai, tradicijos, kaimo gyvensenos dvasia tampa turistų traukos veiksniu - daugeliui miesto gyventojų, ypač jaunimui, tai ir gera galimybė susipažinti su etnokultūriniu palikimu.
Etnokultūrinio Paveldo Išsaugojimas
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vedėja Irena Seliukaitė, kalbėdama apie etninės kultūros panaudojimą kaimo turizmo versle, įžvelgė ir gresiančius pavojus. Anot jos, šio verslo atstovai privalo įsisąmoninti, kad ši paslauga neturi tapti mados, kičo, beskonybės tiražavimu. Pasak jos, jau šiuo metu pastebima akivaizdaus kičo pavyzdžių turizmo sodybose. Štai kad ir visiems jau pabodę vežimai kiemuose, padargai, kuriems labiau tiktų vieta jaujoje. Liaudies buities apyvokos daiktai kabinami lauke ant pastatų sienų, nors labiau jie tiktų pastato viduje ir pan. Kartais „saldumas” tiesiog trykšta per kraštus ir nėra natūralus.
Akcentuota, kad tik kokybiškos kaimo turizmo paslaugos, aukšti svetingumo standartai gali būti sėkmingos konkurencijos turizmo versle sąlyga. Pasiūlyta atitinkamoms valstybinėms institucijoms rengiant ir įgyvendinant kaimo turizmo ir amatų plėtros kaimo vietovėse programą numatyti teisines ir ekonomines šių veiklų rėmimo priemones; planuojant kelių renovavimo projektus prioritetą teikti kelių, susijusių su kaimo turizmo ir amatų sodybų pasiekiamumu, gerinimui, įgyvendinti kelių ženklinimo projektą; patvirtinti Kaimo turizmo paslaugų teikimo reikalavimus, nustatančius kriterijus etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų formavimui, rengti seminarus ir mokymus etninės kultūros puoselėjimo klausimais šalies etnografiniuose regionuose.
Pasak daugelio kongreso pranešėjų, mūsų kaimo turizmas bus įdomus tiek krašto, tiek užsienio šalių lankytojams tik tuomet, jeigu neperlenksime lazdos ir išliksime saviti, originalūs, išmoningi. Renginio metu apdovanoti konkurso „Lietuviška kaimo turizmo sodyba” laureatai, sėkmingiausios kaimo turizmo sodybos konkursą numatyta tęsti ir ateityje.
Sodybų Pirkimas ir Kainos: Pandemijos ir Karo Įtaka
Santaros klinikų vadovas: šiuo metu daugiau neurochirurgų, kurie norėtų palikti ligoninę, nėra
Pašnekovai patvirtino, kad Covid-19 ir su juo susiję ribojimai turėjo didelį poveikį sodybų užmiestyje pirkimui. „Dėl pandemijos padidėjo pirkimų skaičius ir pakilo sodybų kainos. Labai ryški tendencija, kad pirkėjai perka sodybas poilsiui, bet su galimybe ateityje ten gyventi nuolat, manau, tai - pandemijos įtaka“. Jei anksčiau sodybas pirkdavo bet kur, netgi be privažiavimo, tai dabar geras privažiavimas - labai aktualu: „Netgi jei yra privažiavimas žvyruotu keliu, iš pirkėjų sulaukiu komentarų, kad nusibodo važiuoti žvyrkeliu“. Taip pat visi sodybose nori komforto: didelis privalumas, jei name jau įvestas vanduo ir kanalizacija. Pasak brokerės, už tai žmonės gali ir daugiau sumokėti.
Dėl koronaviruso atsirado didesnis poreikis turėti savą kiemą, kuriame galima bet kada išeiti į lauką: „Viena vertus, didesnis nuosavo kiemo poreikis, iš kitos pusės - tam įtakos turi ir nuotolinis darbas. Nemaža dalis sodybų užmiestyje pirkėjų yra būtent tie, kuriems nereikia važiuoti į biurą, o turi galimybę dirbti iš bet kurio Lietuvos ar pasaulio kampelio“. Anot jo, dėl šių priežasčių pandemija turėjo teigiamą įtaką sodybų pirkimui. Pašnekovas dar pabrėžia, kad iki 30 proc. pirkėjų sodybas perka būtent verslui: „Reikėtų išskirti, kad sodybos perkamos tiek sau, tiek investicijai ar verslui vystyti“.
Šiemet NT rinką supurtė karas Ukrainoje. Karas neigiamai paveikė visą NT rinką. Tačiau, kai pandemija tik prasidėjo, NT rinka kelias savaites buvo sustojusi. Taip pat nutiko ir prasidėjus karui: kelias savaites ir pirkėjai, ir pardavėjai laukė, kas bus, susidomėjimas NT objektais buvo sumažėjęs. „Viso NT turto, tame tarpe ir sodybų, pardavimą karas pristabdė kelioms savaitėms. Dabar NT rinka jau atsigauna - karą ukrainiečiai laimi, be to, labai didelė infliacija, kai neverta laikyti pinigų. O sodybų pirkimą papildomai pradeda veikti ir pavasaris, kai žmonės tradiciškai nori pabėgti iš miesto“.
Karas Ukrainoje tik dar labiau paskatino tuos, kurie dar svarstė arba keletą metų galvojo, bet nesiryžo pirkti. „Po karo pradžios mano klientas pasakė: „Žinai, Ligitai, mano svajonė turėti sodybą, žvejoti ir leisti laiką su šeima gamtoje. Pagalvojau, o kada, jei ne dabar? Perku.““.
Sodybų Kainos
Šiemet kainos, lyginant su pernai metais, nekilo. Tačiau lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, sodybų kainos pakilo apie 20-30 proc. Paklausus, už kiek dabar galima nusipirkti sodybą užmiestyje, iki 100 km spinduliu nuo Vilniaus ar Kauno, brokerė atsako, kad kainos - labai įvairios ir priklauso nuo sodybos būklės. „Nuo 20 tūkst. eurų už labai prastos būklės, o nuo 120 tūkst. eurų ir daugiau už renovuotas, pritaikytas visus metus gyventi sodybas“.
Sodybų kainos labai svyruoja, kadangi kažkas ieško senos, autentiškos sodybos vienkiemyje, kitam prioritetas - didelis sklypas, ežero pakrantė ir dar ne bet koks, o kuriame galės plaukioti vandens motociklu ar kateriu. Sodyba gali kainuoti ir 30 tūkst. eurų, bet ieškantys prabangos ir komforto sutinka mokėti ir pusę milijono. Nors pirmas kelias savaites po karo pradžios rinkoje buvo sustojimas, natūralu, dalis pirkėjų išsigando, buvo daug neatsakytų klausimų, tai šiandien viskas grįžo į savo vėžes.
Deja, kainų kritimo artimoje ateityje esą dar nebus. Kainos dar kils, nes vyrauja labai didelė infliacija ir mažėja sodybų pasiūla. „Nematau jokių ženklų, negaliu pasakyti ir priežasčių, kodėl kainos turėtų mažėti. Sodybų poreikis išlieka didelis, statybinių medžiagų brangimas akivaizdus, sklypų kainos per paskutinius metus padidėjo kai kur ir 50 proc.“
Ekologinės Inovacijos ir Žemės Ūkio Perspektyvos
Nuo 2024 m. prof. Tado Ivanausko Obelynės sodybos obelų sode bei dendrologiniame parke vykdomas projektas „Obelynės parko želdinių inventorizavimas ir skaitmeninimas“ - pirmasis skaitmenizuotas želdynų projektas Lietuvoje. Kauno rajone atliekamas projektas leidžia ne tik inventorizuoti augalus, bet ir valdyti jų priežiūros procesus, naudojant modernią programinę įrangą.
2024 m. balandžio mėnesį kartu su Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) Kauno regione surengtas svarbus renginys atvėrė kelią Lietuvos įmonės „GreenAreasEU“ (Inter rem MB) ir Italijos programinės įrangos bendrovės R3GIS partnerystei. Šiuo bendradarbiavimu siekiama iš esmės pakeisti žaliosios infrastruktūros valdymą Lietuvoje, pirmą kartą įdiegus pažangų „GreenSpaces“ programinės įrangos sprendimą Tado Ivanausko Obelynės memorialinio muziejaus parke Kauno rajone. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su Kauno rajono muziejumi.
„Šis įrankis sukurtas ne tik žaliųjų miesto plotų valdymui ir priežiūrai, bet taip pat gali būti pritaikytas visai kitai infrastruktūrai - nuo gatvių tiesimo iki įvairių statybos projektų valdymo. „Pasitelkdami šį sprendimą, galime efektyviau ir patogiau valdyti įvairias miesto teritorijas, nereikalaudami atskirų įrankių kiekvienai sričiai. Tai leidžia kurti vieningą miesto infrastruktūros priežiūros sistemą, optimizuojančią procesus ir mažinančią išlaidas. Ateities perspektyvos yra itin plačios - šis įrankis atveria galimybes dar labiau integruoti skirtingas miesto infrastruktūros valdymo sritis ir užtikrinti aukščiausią efektyvumą bei patogumą“.
„Obelynės sodyba, ją supantis didžiulis senojo paveldo Obelų sodas - unikali vieta Lietuvoje, susijusi su žymiu gamtininku akademiku prof. Tadu Ivanausku, kuris pradėjo gamtos mokslų tradicijas šalyje ir yra vienas pirmųjų Europoje. Mūsų tikslas - tęsti šią tradiciją, pasitelkiant modernias skaitmenizacijos technologijas, atvežtas iš Italijos“.
Naudojama programinė įranga leidžia kontroliuoti riziką, žinant apie visus augančius želdynuose pavojingus medžius. Taip galima apriboti žmonių lankymąsi prie tokių pavojingų medžių, arba savalaikį tokių medžių šalinimą, sumažinant žalą žmonėms bei jų turtui. Visi procesai atlikti želdynų priežiūroje yra fiksuojami, taip atsekant nepadarytus darbus laiku, dėl kurių įvyko nelaimė.
„Sukurta programėlė leidžia gyventojams dalyvauti želdynų stebėjime, pranešti apie problemas, pateikti informaciją apie lūžusias medžių šakas ar kitos infrastruktūros pažeidimus. Apmokyti Obelynės lankytojai savanoriškai gali ekspertuoti - vertinti želdynų būklę. Tai padėtų prižiūrėti Obelynės augalus“.
Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas teigia, kad 2025 m. prie šio projekto ketina prisijungti ir savo moksliniais bei intelektualiniais ištekliais pasidalinti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija - bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno rajono muziejaus ir kolegijos.
Žemės Ūkio Istorija ir Dabartis
Lietuvoje žemės ūkis yra vienas iš seniausių verslų. Jau vidurio neolito laikotarpiu baltų protėviai augino galvijus, kiaules, avis, ožkas, kiek vėliau - arklius, sėjo kanapes, soras, kviečiukus, šerytes, dar vėliau - miežius ir ankštinius augalus. Tautos istorijoje kaimas užėmė ir ateityje užims svarbią vietą ekonomikos, kultūros ir gamtosaugos srityse. Lietuvos valstiečių gyvenimas visais laikais buvo sunkus - 200 metų trukusių kovų su kryžiuočiais ir kalavijuočiais našta gulė ant jų pečių. Be to, kraštą itin nuniokojo 17 a. vidurio LDK karai su Švedija ir labiausiai - su Rusija. Dėl jų, bado ir maro žuvo beveik pusė gyventojų. Atkuriamas ūkis dar kartą labai nukentėjo per Šiaurės karą (1700-1721) ir 1709 -1711 metų marą.
XX a. įvykę du pasauliniai karai vėl nualino beatsigaunantį žemės ūkį, ir vėl labiausiai nukentėjo valstiečiai. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, keitėsi politinė, ekonominė ir socialinė padėtis, pertvarkytas žemės ūkis, kuriuo labiausiai rėmėsi LR ekonomika. Buvo atlikta greita ir efektyvi žemės reforma. Kaimai buvo skirstomi į vienkiemius, nes rėžinė žemės dirbimo sistema naujomis sąlygomis netiko.
Lietuvos dabartinėje teritorijoje 1939 m. buvo (tūkst. ha): ž.ū naudmenų - 4 430, iš jų ariamos žemės - 3 070 (pasėlių - 2 591, pūdymų ir dirvonų - 479), pievų - 790, ganyklų - 526, sodų - 44. Ž. ū. produktai ir gaminiai 1919-1940m. sudarė apie 90 proc. viso Lietuvos eksporto. Daugiausia ž.ū. produkcijos buvo eksportuojama į D. Britaniją ir Vokietiją (70-80 proc. viso eksporto).
1940 m. sovietinė okupacija sunaikino į rinką orientuotą Lietuvos žemės ūkio struktūrą, pakeitė žemėvaldą ir pradėjo diegti sovietinę ž. ū. struktūrą. 1941 m. birželį prasidėjo masinis ūkininkų (daugiausia stambiųjų) šeimų trėmimas iš Lietuvos. Prasidėjęs karas sutrikdė Lietuvos ž. ū. kolektyvizaciją, tačiau vokiečių okupacija Lietuvai irgi nedavė nieko gero. 1944 m. II-joje pusėje SSRS vėl okupavus Lietuvą buvo tęsiama 1940-1941 m. pradėta žemės reforma.
1990 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, svarbiausi žemės ūkio politikos tikslai buvo: įvykdyti žemės reformą, privatizuoti kolūkių ir tarybinių ūkių turtą, sukurti naują kainų ir pajamų palaikymo sistemą. Vadovaujantis šiais įstatymais žemės ūkis pertvarkytas ir privatizuotas dviem būdais: žemė ir išlikęs nekilnojamasis turtas grąžintas savininkams arba jų įpėdiniams (restitucija), bendru darbu sukurtas turtas privatizuotas jį sukūrusių asmenų.
Taigi, baigiama labai komplikuota, biurokratizuota ir užsitęsusi žemės reforma. Lyginant su ES šalimis, Lietuvoje vyrauja smulkesni ūkiai. Jie nebuvo dideli ir per visą praėjusį šimtmetį. Štai 1939 m. Lietuvoje buvo 358, 4 tūkst. ūkininkų, kurie dirbo 4507 tūkst. ha žemės. Vidutinis žemės sklypo plotas tada buvo 12,7 ha.
Nepakankamai apgalvotai vykdant žemės ūkio reformą, mažėjant mokiajai paklausai ir silpnėjant ekonominiams ryšiams su po SSRS suirimo susikūrusiomis NVS šalimis, ž. ū. gamyba labai sumažėjo. Per žemės reformą privatizavus buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių turtą, susiformavo naujojo tipo ūkiai: ūkininkų ūkiai, ž. ū. bendrovės ir kitos ž. ū. įmonės, gyventojų sodybiniai ūkiai (po 2-3 ha žemės).
Ūkių Skaičius ir Žemės Plotas
Lietuvos ūkių skaičius ir dirbamos žemės plotas skirtingais laikotarpiais:
| Metai | Ūkininkų skaičius (tūkst.) | Dirbamos žemės plotas (tūkst. ha) | Vidutinis žemės sklypo plotas (ha) |
|---|---|---|---|
| 1939 | 358.4 | 4507 | 12.7 |
| 2005 | 85.9 | 104.8 | - |
Nepasiteisino kai kurių buvusių funkcionierių ir žurnalistų pranašavimai, kad sugriovus kolūkius Lietuvą ištiks badas ir kitos bėdos. To neatsitiko. Deja, nors parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto produktų, daugelio šalies gyventojų viltis ir tikėjimas, kad per 18 metų nuo Atgimimo gyvenimas ženkliai pagerės, nepasiteisino. Tai nulėmė neišvengiami perėjimo iš vienos santvarkos į kitą dėsningumai ir daug pertvarkos klaidų, kurias išgyvena visos postkomunistinės šalys.
Gaila, kad sovietmečiu didžiulės lėšos ir materialiniai resursai buvo panaudoti laukų stambinimui ir mažesnių kaimų bei vienkiemių naikinimui. Kolektyvizacijos laikais buvo sugriautas tradicinis Lietuvos kaimas ir kaimo bendruomenės gyvenimo bei darbo santykiai. Daugelis žemdirbių įprato dirbti pagal komandą, išlepo ir atprato galvoti bei planuoti, kaip savarankiškai ir racionaliai tvarkytis.
Dogmatiškas ES reglamentų taikymas, neįvertinant Lietuvos sąlygų, savam ar svetimam kapitalui parsidavusių atsakingų valstybės pareigūnų veiksmai, nacionalinę savigarbą praradusių ekspertų „patarimai“ bei neracionali kai kurių „žemdirbių“ vadovų pozicija, pažeidžianti gyvybinius Lietuvos kaimo, ypač ūkininkų šeimų ūkių plėtotės interesus. Visa tai skaldo tautą, mažina kaimo gyvybingumą.
Dar yra Lietuvoje žmonių, kurie mena, kaip atrodė skaitlingi mūsų vandens telkiniai ir upeliai prieš 50-70 metų. Tyrą ir švarų jų vandenį nebijodami susirgti gerdavo ne tik šienpjoviai, bet ir naudojo maisto ruošimui dauguma kaimo gyventojų. Pavasarį patvinusiuose upeliuose ir ežeruose knibždėjo daugybė neršiančių žuvų ir kitokių naudingų gyvūnų.
tags: #lietuviskos #sodybos #ateitis