Leidimas Gręžiniui Vienkiemyje: Kas Svarbu Žinoti Lietuvoje

Vanduo yra gyvybiškai svarbus, todėl įsigijus sklypą, jo tiekimu rūpinamės bene anksčiausiai. Jei ketinate statytis namą mieste, pasirinkimo beveik nėra, greičiausiai teks jungtis prie centralizuoto vandens tiekimo tinklų. Nebent tų tinklų mikrorajone išvis nebus. Tuomet dėl vandens tiekimo teks sukti galvą taip pat kaip ir svajojančiam įsikurti užmiesčio sodyboje.

Jeigu perkamas ne žemės sklypas, o senas vienkiemis, šulinys jame tikriausiai bus. Gal teks jį taisyti, būtinai valyti, tačiau iš pradžių jo vandens gali ir pakakti. Tik klausimas, ar jis bus kokybiškas, tinkamas gerti? Mat šuliniuose - gruntinis vanduo, kuris gali būti užterštas. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra daugiau kaip 300 tūkstančių šulinių. Jų vandens kokybė - savininkų rūpestis ir galvos skausmas. Taip pat rizikuoja ir žmonės, įsirengę sąlyginai negilius, iki 30 metrų gylio gręžinius, kuriuose yra toks pat gruntinis vanduo.

Kitaip tariant, tokie gręžiniai tėra tarsi sumodernintas šulinio variantas. Tokius paprastai įsirengia žmonės, apsisprendę tenkintis šulinio vandeniu, mat šiuos išsikasti ir rentinius sudėti ne taip lengva. Trūksta šio darbo specialistų, o ir iškasti gilesnį nei 20 metrų šulinį sudėtingiau ir brangiau.

Skaičiuojama, kad įrengti 1 metro šulinį kainuoja iki 200 litų, apie pusę išlaidų sudaro betoninio rentinio kaina. Be to, senoviniu būdu, su kibiru, vandens beveik niekas nenori samstyti, todėl taip pat reikalingas siurblys, o dažnai dar ir vandens tiekimo į namą sistema. Tad visos sistemos įrengimo kaina beveik tokia pat kaip gręžinio.

Daug švaresnis artezinis vanduo išgaunamas tik gręžiniais iš giliai slūgsančių vandeningų sluoksnių. Šie sluoksniai apsaugoti nuo taršos vandeniui nelaidžiais ar mažai laidžiais sluoksniais - vandensparomis.

Gręžinio Vietos Parinkimas ir Gylis

„Šie gręžiniai dar patogūs tuo, kad galima juos įrengti žmogui patogioje vietoje. Vandens yra visur, skiriasi tik gylis. Tačiau ta sėkmė nėra visai akla: Lietuvos geologijos tarnyba turi žemėlapius, kuriuose sužymėti įvairių vietovių eksploatuojamų vandens gręžinių gyliai. Be to, geologai turi specialios literatūros, patirties ir profesinę uoslę. Radus firmą, kurioje darbuojasi specialistai, galima gauti gana tikslias prognozes, pagal kurias sudaroma preliminari sąmata.

Giliausiai Vilniuje požeminis geriamasis vanduo yra prie Naujosios Vilnios, Dvarčionių, Pavilnio, Nemėžio. Klaipėdietis UAB „Geo institutas“ vadovas Arvydas MACKEVIČIUS sako, kad Klaipėdos krašte teko gręžti ir 30, ir 120 metrų gylio gręžinius. „Kauno apylinkėse vanduo yra labai skirtingame gylyje, kartais tas gylis smarkiai skiriasi net palyginti nedidelėje teritorijoje. Pavyzdžiui, Vaišvydavoje yra vietų, kur tereikia 35 metrų gręžinio, o yra ir kur 100 metrų.

Giliausiai (iki 140 m) vanduo yra Ringauduose, Pypliuose, vietovėse nuo Kauno link Kačerginės, kur pastaraisiais metais ypač daug buvo statoma. „Vandžiogaloje teko gręžti tik 15 metrų gylio gręžinį, o prie Žemės ūkio universiteto - 140 metrų gylio. Kauno apylinkėse yra vietų, kur išvis tuščia, gelmėse nėra vandens, pavyzdžiui, prie Sargėnų ar Karmėlavos slėnyje“, - sako iš Vilniaus po visą Lietuvą darbuotis važinėjančios bendrovės „Vandens gręžiniai“ vadovas E.

Gręžinių Įmonių Licencijos ir Garantijos

Inžinieriaus hidrogeologo E. Bendoraičio duomenimis, Lietuvoje licencijas gręžti gręžinius gėlam vandeniui išgauti turi apie 70 įmonių, jos yra surašytos Lietuvos geologijos tarnybos internetinėje svetainėje, tačiau tik nedaugelis jų turi kvalifikuotų hidrogeologų, kuriuos ruošia Vilniaus universitetas. Licencijai gauti užtenka 3 metų patirtį turinčio gręžėjo, kuriam jokie išsilavinimo reikalavimai nėra keliami, pakanka, kad toks žmogus dirbtų firmoje 0,3 etato.

„Statybų bumo laikotarpiu daug kas tikėjosi gerai pasipelnyti iš gręžinių, nes atrodo, kad tai paprastas ir gerai apmokamas darbas. Tačiau jei artezinis gręžinys padarytas nieko apie geologiją, hidrogeologiją neišmanant, kad ir licenciją turinčios įmonės ar patentininko, kuris iki tol darė gręžinius poliams arba užsiėmė visai kita veikla, gali būti liūdna. Po kelių metų paprasčiausiai reikės gręžti naują gręžinį ir vėl už jį mokėti. Neretai mums skambina tokie nelaimėliai, kurie jau nebegali surasti nekokybiškai darbus atlikusių firmų, nes jų paprasčiausiai nebeliko. O jei ir yra, ne taip lengva išsireikalauti, kad padarytų iš naujo, juk sutarčių, numatančių tokius atvejus, žmonės neturi. Tačiau Statybos įstatyme yra nustatyta, kad visiems požeminiams darbams suteikiama 10 metų garantija, todėl per teismą būtų galima šio to pasiekti“, - sako E.

Gręžinių Kainos

Dabar, beje, labai geras metas įsirengti artezinius gręžinius. Viskas atpigo ir eilių nebėra. Tačiau kalbantis apie kainą, vertėtų paklausti, kas į ją įeina. „Mes dabar dirbame kone už savikainą, 120 litų už gręžinio metrą. Į ją įeina gręžimas, vamzdžio centravimas apipilant jį žvyru, 125 mm vamzdžiai. Jei kas dirba mažesniu kaltu, deda 90 mm vamzdį, necentruoja, tam ir kainuoja mažiau. Tačiau viskas turi pasekmes, pavyzdžiui, necentruotas gręžinys ima smėlėti ir po metų dvejų reikia keisti siurblį, kuris šiaip veiktų daug ilgiau“, - perspėja E.

Panašias kainas mini ir kauniečiai bei klaipėdiečiai. „Vidutinė vandens gręžinio individualiam vartotojui kaina yra 120-130 litų už gręžinio metrą. Čia su PVM, anksčiau kaina svyravo tarp 170-200 litų. Jei įskaičiuosime geros kokybės siurblį ir kitą vandens tiekimui reikalingą įrangą, tai 40 metrų gylio gręžinys kainuos 10-12 tūkstančių“, - sako G. Baronas, kurio vadovaujamos firmos patirtis šioje srityje jau 40 metų.

„Naujokai“ prašo 100-110 litų be PVM, tad esminio kainų skirtumo tarp patirtį turinčios ir pradedančios įmonės nėra, - pakomentuoja jis. „Geo instituto“ vadovas Arvydas Mackevičius sako, kad už gręžinio metrą ima 130 litų plius PVM. Taigi kainos ne taip jau daug skiriasi. Itin kruopščiai, žinoma, jas reikia skaičiuoti ten, kur vanduo slypi giliai. Tačiau tais atvejais ir pasiderėti lengviau…

Kooperacija su Kaimynais ir Savivaldybių Iniciatyvos

Gręžinys su vandens tiekimo sistema yra ganėtinai brangus, todėl, regis, racionalu kooperuotis su kaimynais. Tačiau, deja, taip būna ne dažnai. „Lietuvis yra lietuvis, jis nori viską turėti savo“, - pastebi A. Mackevičius.

„Geriausia būtų, jei šią problemą spręstų savivaldybės - kooperuotų lėšas, įrengtų gręžinius su visais tinklais, juolab kad privatizuojant žemę žmonės mokėjo už infrastruktūrą, kurios nebuvo. Tuos surinktus pinigus ir reikėjo investuoti į ją, tačiau kiek myniau valdžios slenksčius, neįtiki-nau“, - apgailestauja E. Jo manymu, žmonėms patiems išties nelengva susitarti ir pasida-linti rūpesčius, o paskui išlaidas, juk ir statosi jie nebūtinai vienu metu. Savivaldybė galėtų sukurti sistemą ir imti mokestį tuomet, kai gyventojai jungiasi prie jos.

„Individualius gręžinius žmonės dažniau darosi ten, kur jie negilūs. Gilius gręžinius įsirengti patartina 3-4 kaimyninių namų savininkams. Kolektyvinius gręžinius užsakydavo ir kvartalų statytojai, o dabar, žinoma, visko sumažėjo“, - sako G. Baronas.

Vandentiekio Vamzdžiai ir Priežiūra

Po žeme vandentiekio vamzdžius, jungiančius namą ir gręžinį arba šulinį, reikia įkasti žemiau įšalo zonos. Lietuvoje įšalo zona laikoma 100-110 cm.

„Kokybiškai įrengtą, gero pradi-nio debito gręžinį galima naudoti maždaug 30-50 metų, kokybiškas vandens siurblys, esant tinkamai priežiūrai ir elektros tiekimui, laikys 15-20 metų. Tačiau žmonės dažnai mano, kad gręžiniui ir vandens tiekimo įrangai nereikalinga jokia techninė priežiūra. Jei atsiranda vandens tiekimo sutrikimų, vartotojas turėtų kuo skubiau kreiptis į specialistus, o ir nesant sutrikimų kas kelerius metus vertėtų atlikti gręžinio ir vandens tiekimo sistemos techninę apžiūrą“, - pataria G. Baronas.

Leidimai ir Projektai

Geriamojo vandens gręžinių pro-jektavimą ir įrengimą reglamentuoja Aplinkos ministerijos norminis dokumentas LAND 4-99 „Gręžinių projektavimo, įrengimo ir likvidavimo tvarka“. Nustatyta, kad visiems gręžiniams įrengti reikalingas projektas. Net tokiems, kurie gręžiami į gruntinio vandens horizontą. Jei šalia jūsų sklypo yra miesto vandentiekio tinklai, leidimas įsirengti gręžinį gali būti nesuteiktas.

Žmogus, planuojantis įsirengti gręžinį, kartu su gręžimo įmone turi užpildyti paraišką savivaldybei. Tik šiai atsakius teigiamai, galima rengti gręžinio projektą. Jei yra galimybė prisijungti prie centralizuoto vandens tiekimo tinklo, savivaldybė nenoriai priima teigiamą sprendimą. Jei pasisekė, leidimas gautas ir projektas parengtas, jį dar reikia sude-rinti su Aplinkos ministerijos Regiono aplinkos apsaugos departamentu ir Teritoriniu visuomenės sveikatos priežiūros centru.

Projekte turi būti numatyti sanitarinės apsaugos griežto režimo zonos parametrai (ne mažiau kaip 5 m spinduliu aplink gręžinį) ir nuotekų tvarkymo būdas. Dar griežtesnės sąlygos yra tada, kai iš gręžinio imama per 10 kub. m vandens, tai reiškia, kad tuo gręžiniu naudosis kelios šeimos, mat vienai šeimai buitiniams poreikiams pakanka iki 1 kubinio metro geriamojo vandens per parą. Lietuvoje dabar yra daugiau kaip 25 tūkstančiai individualių gręžinių.

Vandens Kokybė ir Filtravimas

Jeigu gręžinys izoliuotas nuo paviršinio vandens, galima tikėtis kokybiško vandens, tik greičiausiai bus viršyta geležies norma, kaip yra daugelyje Lietuvos vietovių. Tokiu atveju statomi geležies šalinimo filtrai. Nedidelį geležies perteklių galima pašalinti paprasčiausiu oksidatoriumi, be cheminių reagentų.

Statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas nuo 2017 metų. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.

Statybą leidžiantys dokumentai

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.

Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:

• kultūros paveldo objekto teritoriją,
• kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
• kultūros paveldo vietovę,
• kurortą,
• Kuršių neriją,
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:

• miestą,
• konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją,
• kultūros paveldo objekto teritoriją,
• kultūros paveldo objekto apsaugos zoną,
• kultūros paveldo vietovę,
• gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną,
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.

Sodo namas

Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.

Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.

Šiltnamis

Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.

Pirtelė

Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.

Priestatas/garažas

Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.

Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.

tags: #ar #reikia #vienkiemyje #greziniui #leidimo