Pilietiškumas Lietuvių Literatūros Samprotavimo Rašiniuose

Lietuvių kalbos egzaminas - vienas svarbiausių išbandymų, su kuriuo susiduria kiekvienas abiturientas. Nors "rašinys" skamba ne taip ir baisiai, daugeliui moksleivių tai kelia nemenką stresą: nežinomybė dėl temos, jaudulys dėl vertinimo, spaudimas parašyti „teisingai“.

Įvairiausios rašinių temos skirtos jūsų mokymuisi. Kiekvienas kasdien turime priimti įvairius sprendimus, kurie daro įtaką mūsų gyvenimui ir jo gerovei. Kas nulemia šiuos pasirinkimus? Galima manyti, kad charakteris lemia žmogaus likimą.

Peržiūrėję pavyzdžius, suprasite, kaip rašyti rašinį ir kokia turi būti rašinio struktūra. Samprotavimo rašiniai ir literatūriniai rašiniai, kuriais su jumis dalinasi autoriai. Įkėlus savo darbą, rašinius galite peržiūrėti nemokamai.

Kasmet lietuvių kalbos egzamino temos būna skirtingos, tačiau jas visas jungia bendros struktūros, idėjų ir rašymo principų gairės. Norint pasiruošti bet kuriai lietuvių kalbos egzamino temai, pirmiausia būtina suprasti, kokio tipo temos gali pasitaikyti ir ko jos iš tavęs reikalauja.

Šio tipo temos reikalauja išsamaus literatūros kūrinių pažinimo, gebėjimo analizuoti, interpretuoti ir pagrįsti savo mintis konkrečiais kūriniais. Pavyzdžiui, „Kokie žmogiškieji pasirinkimai išryškėja literatūroje?“ Literatūriniame rašinyje tikimasi aiškios analizės (o ne turinio atpasakojimo), 2-3 literatūros kūrinių panaudojimo ir nuoseklios struktūros: įvadas - dėstymas - pabaiga. Ruošiantis verta pasirengti kūrinių analizės „korteles“: pagrindinės temos, veikėjų bruožai, konfliktai, citatos.

Tai temos, kurios kviečia svarstyti moralinius, socialinius ar filosofinius klausimus - dažnai remiantis ir gyvenimiška, ir literatūrine patirtimi. Pavyzdžiui, „Kodėl svarbu atsakomybė?“ ar „Ką reiškia būti laisvu žmogumi?“ Šiame rašinyje tikimasi aiškaus problemos suvokimo, asmeninio požiūrio ir samprotavimo, argumentų pagrindimo ne tik iš literatūros, bet ir realaus gyvenimo, istorijos, visuomenės aktualijų, bei žinoma tvarkingos struktūros. Tokios temos reikalauja platesnio mąstymo ir įžvalgų.

Suprasti, kokios yra lietuvių kalbos egzamino temos, - tai tik pirmas žingsnis. Tikrasis pasiruošimas prasideda tada, kai susikuri aiškų planą: ką mokysiesi, kaip mokysiesi ir kokią medžiagą naudosiesi. Nėra prasmės skaityti visų mokyklinių programų knygų iš naujo. Susikurk kiekvieno kūrinio „profilį“: temos, pagrindiniai veikėjai, problemos, 2-3 frazės/citatos, kurias galėtum panaudoti rašinyje.

Kad pasiruošimas būtų efektyvus, reikia žinoti, ką darai gerai, o kur klysti. Rašant rašinius savarankiškai - svarbu gauti komentarų: iš mokytojo ar draugo. Galima žinoti apie ką yra kūrinys, žinoti rašinio struktūrą, net būti sukaupus citatų ir planų - bet jei nerašai, šios žinios egzamino dieną gali ir nepadėti. Rašymo įgūdžiai tobulėja tik su praktika. Kaip sportininkas treniruojasi prieš varžybas, taip ir moksleivis turi treniruoti savo rašymą.

- Matai, kur stringi: per ilga įžanga? pasikartojantys argumentai? Pasirink realią temą. Gali naudotis ankstesnių metų egzaminų temomis arba sukurti naujas pagal dominuojančius motyvus (atsakomybė, kaltė, laisvė ir pan.). Rašyk visą rašinį, ne tik planą. Laikykis egzamino struktūros ir laiko limito. Skirk sau 2-2,5 valandos - taip, kaip bus per tikrąjį egzaminą. Jokio “dar papildysiu vėliau”.

Skirk laiko savianalizei. Parašęs - perskaityk savo rašinį ne iš karto, o po kelių valandų ar kitą dieną. Apgalvok ar argumentai aiškūs? Ar kūriniai panaudoti tinkamai? Net jei atrodo, kad rašinys pavyko, dažnai savęs vertinimas būna subjektyvus. Todėl labai svarbu gauti grįžtamąjį ryšį iš žmogaus, kuris gali pateikti konstruktyvias pastabas.

Be pagrindinių strategijų, egzistuoja ir daugybė kitų labai vertingų patarimų, kurie gali padėti tau ruošiantis lietuvių kalbos egzaminui. Dažna klaida - skaityti knygą tik tam, kad žinoti, apie ką ji. Iš tiesų svarbiausia - suprasti, ką ji kalba, t. y. kokias vertybes atskleidžia, kokias problemas kelia, kaip veikia veikėjų pasirinkimai.

Todėl kiekvieną kartą perskaitęs ar prisiminęs kūrinį, užduok sau klausimus: Kokią pagrindinę problemą kelia šis kūrinys? Koks žmogaus bruožas ar sprendimas čia ryškiausias? Be to, dauguma lietuvių kalbos egzamino temų remiasi vertybiniais klausimais, aktualiais ir šių dienų kontekste - atsakomybė, pilietiškumas, socialinė atskirtis, tapatybė. Skaitant straipsnius ar žiūrint interviu, pabandyk įžvelgti, kaip tai galėtų tapti rašinio pavyzdžiu ar argumento pagrindu. Tokie pavyzdžiai ypač vertinami samprotavimo rašiniuose.

Taip pat gali praktikuoti greitą planavimą. Ne visada būtina rašyti visą rašinį - kartais užtenka 10 minučių planui. Greitai sugalvok pagrindinę mintį. Parink 2 kūrinius ar pavyzdžius. Užrašyk pagrindinius teiginius. Ir žinoma, nesistenk mokytis visko - mokykis išmaniai. Stenkis mažiau iškalti, daugiau suprasti. Tikslas nėra atsiminti kiekvieną kūrinį išsamiai, o mokėti jį pritaikyti.

Apibendrinant galima teigti, jog pilietiškumas - svarbi visų laikotarpių literatūroje keliama vertybė. Ji susijusi su kitomis pamatinėmis vertybėmis - kalba, teritorinio vientisumo išlaikymu, kova už laisvę, nepriklausomybę, pareigų tėvynei vykdymu. Skaitydami žymiausius skirtingų epochų literatūros kūrinius, turime įsisąmoninti šių vertybių svarbą ir ugdyti savyje tikrąjį pilietiškumą, padėsiantį per amžius išlaikyti Lietuvos valstybę, jos kalbą bei kultūrą.

Kalbėdami apie tai, galime prisiminti S.Daukanto poeziją, savo istoriniuose darbuose Daukantas perteikė pilietinio lietuvių tautiškumo vertybes: tėvynės gynimo pareigą, rūpinimąsi viešaisiais valstybės reikalais, stiprų ryšį su LDK istorija. Vadovaudamiesi šia mintimi, turime visuomet prisiminti tautinius idealus, nuosaikiai dirbti tėvynės labui ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Renesanso epochoje atsirado tautorašinyss tapatinimo su valstybę ideja. Iš jos ir kilo lietuvio, kaip LDK piliečio supratimas. Kunigaikštis ar bajoras, o vėliau ir miestietis, gyvenęs LDK, nesvarbu, baltarusis, ukrainietis, lenkas ar lietuvis-paprastai buvo vadinamas lietuviu. Taigi ir rašoma buvo skirtingomis kalbomis: lotynų, rusėnų, lenkų, vėlaiu ir lietuvių.

Lotynų kalba rašė žymiausias LDK Renesanso poetas-Jonas Radvanas. Žymaiusias jo kūrinys-1592 metai parašytas sheroinis epas-„Radviliada“. Jis pasakoja apie 25 metus trūkusį Livonijos karą su Maskva. Svarbiausios poemos idėjos: aukštinama meilė tėvynei, patriotiškumas, pagarba senovės tradicijoms ir papročiams, ginama asmens laisvė, teisingumas, gyvenimo vertingumas.

Poemos herojus-etmonas Radvila Rudasis-iškilus tėvynes gynėjas, kurio misija apginti lietuvių tautą ir valstybę. Jis pristatomas dievobaimingas, mylintis tėvynę, besilaikantis duotojo žodžio, bei ištikimas karaliui-idealus pilietis. Radvilui sapne pasirodžiusi Vytauto Didžiojo šmėkla liepia nugalėti tėvų ir lietuviu labui, sapnas lyg pranašystė.

Renesanso laikotarpiu gimė humanizmas. Jo plitimas visose šalyse buvo susijęs iš pradžių su valstybinės, o vėlaiu tautinės sąmonės gimimu. Tautinio patriotizmo pradininko garbė priklauso Mikalojui Daukšai. 1599 metais į lietuvių kalba išverstoje J.

Štai keletas pavyzdžių rašinių temoms:

• Kūryba padeda sugrįžti į tėvynę (pagrįskite arba paneikite remdamiesi lietuvių literatūros kūriniais) (J. Aistis, Maironis, Č. Milošas).
• Gamta lietuvių literatūroje (K. Donelaitis, A. Baranauskas, M. Katiliškis).
• Namų erdvė lietuvių prozoje J. Aputis, J. Biliūnas, Šatrijos Ragana).
• Kūryba gimsta iš kančios (pagrįskite arba paneikite remdamiesi lietuvių literatūros kūriniais) (V. Mykolaitis - Putinas, V. Mačernis, S. Nėris).
• Žmogiškumo problema lietuvių literatūroje (J. Aputis, J. Biliūnas, J. Savickis).
• Skausmingos patirties prasmė lietuvių prozoje (J. Savickis, J. Biliūnas, J. Aputis).
• Tautosakos motyvai lietuvių literatūroje (J. Aistis, A. Baranauskas, J. Vaičiūnaitė).
• Skriaudos ir kaltės tema lietuvių literatūroje (J. Aputis, J. Biliūnas, J. Savickis).
• Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje (V. Mykolaitis - Putinas, Just. Marcinkevičius, Šatrijos Ragana).

Taip pat:

• Pažanga kelia grėsmę žmogiškumui - tikslui, kurio ji turėtų siekti (A. Škėma, J. Aputis, J. M. Katiliškis).
• Ar iš tiesų mūsų laikų žmonėms praeitis tapo nereikšminga? (Maironis, V. Krėvė, J. Kunčinas).
• Žmogaus santykis su gamta dramatiškai pakito. Ką apie tai manote? (K. Donelaitis, A. Baranauskas, M. Katiliškis).
• Ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus? (J. Biliūnas, J. Aputis, V. Mykolaitis - Putinas).
• Ar literatūra brandina žmogų? (Just. Marcinkevičius, J. Kunčinas, J. Biliūnas, J. Aputis, M. Daukša, V. Kudirka).

Lietuvių kalbos egzaminu, be kita ko, įvertinama mokinio branda. Rašinys, užuot buvęs asmens brandos ir laisvės egzaminu, deja, tapo begalinių klišių reprodukavimo mašina, pataikaujanti vertinimo normoms.

tags: #lietuviu #kalbos #literaturos #samprotavimo #rasiniai #ka