Aplinkos ministerija jau anksčiau skelbė, kad Lietuvoje yra daugiau kaip 35 tūkst. daugiabučių namų, kurie buvo pastatyti iki 1993 m. Tačiau, kaip sako ministerijos atstovai, nepakankama jų priežiūra lėmė tai, kad senesnių daugiabučių balkonai yra apgriuvę, o dėl pasenusių stogų ar vamzdynų užliejami gyventojų butai. „Techniškai netvarkingi daugiabučiai namai kelia grėsmę juose gyvenantiems žmonėms, jų turtui ir jų aplinkai, todėl svarbu imtis veiksmingų priemonių jų atnaujinimui paskatinti, ir ne tik juos renovuojant, bet ir nuolat prižiūrint ir atnaujinant pagal privalomuosius reikalavimus“, - anksčiau sakė aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas.
Siekiant pagerinti daugiabučių namų būklę, Aplinkos ministerija parengė ir pateikė derinti daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimus. Tokiems Aplinkos ministerijos parengtiems daugiabučių namų atnaujinimui skirtų kaupiamųjų lėšų apskaičiavimo ir kaupimo tvarkos pakeitimams trečiadienį buvo pritarta Vyriausybės posėdyje.
Nuo š. m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti. Parengta nauja lėšų kaupimo tvarka Dalis gyventojų skundžiasi, kad namų administratoriai jau ir dabar taiko dideles kainas už atliktus darbus, tačiau ministerija vis tiek parengė naują lėšų kaupimo tvarką.
Šiuo metu galiojančios minimalios kaupiamosios įmokos nustatytos dar 2015 m. ir per dešimtmetį nebuvo keičiamos, todėl nebeatitinka esamos ekonominės situacijos. Dabar daugiabučių gyventojai kaupia vos 0,05 euro už kvadratinį metrą per mėnesį, jei namo plotas yra iki 3 000 kv. m, ir 0,03 euro už kvadratinį metrą, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv.m.
Daugiabučių renovacija – mažesnės šildymo sąskaitos ir būdas išvengti netikėtų išlaidų (2025-02-18)
Nauja Lėšų Kaupimo Tvarka
Pagal naują lėšų kaupimo tvarką daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai nuo š. m. liepos 1 dienos savo namo atnaujinimui pagal privalomuosius reikalavimus mažiausiai skirs 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 11,5 centų už kv. m per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m, vietoje galiojusių 3 arba 5 centų už kv. m.
Taigi, kaupiamų lėšų kiekis bus susietas su paslaugų, prekių, darbų kainų ir su gyventojų pajamų pokyčiais. Nuo šiol minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas bus apskaičiuojamas pagal formulę, siejant jį su minimalia mėnesine alga, kuri per 10 metų padidėjo 3,2 karto, ir su vidutiniu socialinio būsto plotu - 45 kv. m.
2025 m. minimali kaupiamoji įmoka siektų 0,1153 euro už kvadratinį metrą (0,005 x MMA : 45) daugiabučiuose, kurių naudingas plotas iki 3 000 kv. m ir 0,0923 euro už kvadratinį metrą (0,004 x MMA : 45) didesniuose pastatuose. Tai reiškia, kad 50 kv. m buto savininkas įsigaliojus pokyčiams kas mėnesį mokėtų ne mažiau kaip 5,765 euro, kai daugiabučio naudingas plotas yra iki 3 000 kv.
Patvirtinus naują tvarką maksimalios kaupiamosios įmokos apskaičiavimo formulė nesikeistų - ji ir toliau būtų 0,05 x MMA : 45. Nuo 2026 m. Visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, kuris 2025 m. yra 1,15 Eur už kv.m. per mėnesį.
Pavyzdžiai ir Skaičiavimai
Pavyzdžiui, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,50 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 5,75 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 Eur per mėnesį arba 2,5 Eur per mėnesį). Skaičiuojama, kad jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m plotų butų, savininkai sukaups 270 Eur per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 340 Eur per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 90 Eur per mėn.
Aplinkos ministerijos atstovai taip pat pateikė skaičiavimus, kiek sumokėtų butų savininkai, kai kaupiamų lėšų kiekis bus susietas su paslaugų, prekių, darbų kainų ir su gyventojų pajamų pokyčiais. Jų teigimu, 50 kv. m buto savininkas į savo daugiabučio namo kaupiamųjų lėšų fondą įneš mažiausiai 4,50 euro per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 5,75 euro per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 1,5 euro per mėnesį arba 2,5 euro per mėnesį).
„Skaičiuojama, kad jei name yra šešiasdešimt 50 kv. m plotų butų, savininkai sukaups 270 eurų per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m, arba 340 eurų per mėnesį, jei namo plotas iki 3 000 kv. m (šiuo metu atitinkamai 90 eurų per mėn. arba 150 eurų per mėn.), per metus - 3 240 eurų arba 4 080 eurų (šiuo metu atitinkamai 1 080 eurų arba 1 800 eurų)“, - skaičiavo ministerija.
Be to, visais atvejais bendras mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas negalės viršyti pagal galiojančią formulę apskaičiuojamo maksimalaus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifo, kuris 2025 m. yra 1,15 euro už kv. m. per mėnesį. Sukaupti pinigai, pasak ministerijos atstovų, bus laikomi banko sąskaitoje ir galės būti naudojami, pavyzdžiui, lifto, vamzdynų ar stogo keitimui.
Kaupiamųjų Įmokų Tarifų Palginimas
Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė naujienų portalui tv3.lt teigė, kad šiuo metu vis dar galioja pastovus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas. „Daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas iki 3 tūkst. kv. m, yra 0,05 euro už kv. m per mėn.; daugiabučiams namams, kurių naudingasis plotas yra 3 tūkst. kv. m ir daugiau, - 0,03 euro už kv. m per mėn.“, - aiškino ji.
Pasak specialistės, ministerija siūlo mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą sieti su pasikeitusiomis rinkos sąlygomis ir su konkrečiais techninės priežiūros metu nustatomais pastato defektais. „Atsižvelgiant į 2025 m. minimalią mėnesinę algą ir pritaikius formulę, minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, kai namo naudingasis plotas iki 3 tūkst. kv. m, būtų 0,1153 euro už kv. m per mėn., kai namo naudingasis plotas 3000 kv. m ir daugiau, - 0,0923 euro už kv. m per mėn.“, - kalbėjo G. Jasevičienė.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėja Auksė Juonienė pripažino, kad daugiabučių namų nuolatinei techninei priežiūrai (pagal privalomuosius reikalavimus) skiriamų lėšų trūksta. O minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas nekeistas jau 10 metų. „Lietuvoje yra labai daug senos statybos daugiabučių namų, kurie reikalauja įvairių remonto darbų, pavyzdžiui, pastato konstrukcijų, inžinerinių sistemų ir t. t. Alytuje yra daugiau kaip 500 daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m. Šie pakeitimai palies visus daugiabučius namus (ne tik tuos, kurie pastatyti iki 1993 m.)“, - paaiškino pašnekovė.
Bendrovės „Civinity Namai“ Pastatų administravimo skyriaus vadovas Arūnas Armanavičius antrina, kad daugelis daugiabučių Lietuvoje yra seni ir reikalauja kapitalinio remonto. „Dabartiniai kaupimai dažnai nepakankami, o šis sprendimas padės spręsti avarines situacijas. Kai atliekami avarijos šalinimo darbai, ne visada užtenka sukauptų lėšų. Dėl šio įstatymo įsigaliojimo gyventojai galės lengviau planuotis lėšas, skiriamas namui atnaujinti“, - kalbėjo A. Armanavičius.
Pašnekovo skaičiavimu, vidutinis amžius daugiabučių namų Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 50 metų. „Be papildomų lėšų greitai atsiras avarinių situacijų. Dabartinės įmokos - 3-5 ct už kv. m. (priklausomai nuo namo dydžio) - dažnai nepakanka net einamajam remontui, jau nekalbant apie didesnius remonto darbus. Manome, kad didesnės įmokos padės spręsti butų ir kitų patalpų savininkams situacijas, kai įvykus avarijai reikia papildomai mokėti ženklias sumas, kad būtų pašalinamos avarinės situacijos“, - apibendrino jis.
Kaupiamųjų Lėšų Tarifai
| Daugiabučio plotas | Esama įmoka (už kv. m) | Siūloma įmoka (nuo 2025 m., už kv. m) |
|---|---|---|
| Iki 3000 kv. m | 0,05 euro | 0,1153 euro |
| Daugiau nei 3000 kv. m | 0,03 euro | 0,0923 euro |
Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Vadovaujantis Vyriausybės 2024 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 278, nuo šių metų liepos 1 d. keičiasi kaupiamųjų lėšų mokėjimo tvarka. Daugiabučių namų gyventojai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos bendrojo naudojimo dalių - stogų, balkonų, vamzdynų, fasadų ir kitų svarbių namo elementų - remontui ar atnaujinimui.
Dauguma daugiabučių Lietuvoje pastatyti iki 1993 metų ir dažnai yra prastos techninės būklės: apgriuvę balkonai, nesandarios stogo dangos, seni vamzdynai. Dėl to kasmet įvyksta keli šimtai avarijų. Dažnai sukauptų lėšų nepakanka būtiniausiems remontams, todėl didesnis kaupimas padės jų išvengti.
Kiek reikės mokėti?
Nuo liepos 1 d. kiekvienas buto savininkas mokės:
- 9 centus už kv. m per mėnesį, jei namo plotas didesnis nei 3 000 kv. m;
- 11,5 cento už kv. m per mėnesį, jei namo plotas mažesnis nei 3 000 kv. m.
Pavyzdys:
Jei jūsų butas yra 50 kv. m:
- Dideliame name (> 3 000 kv. m) mokėsite 4,50 Eur/mėn. (vietoje 1,50 Eur).
- Mažesniame name (< 3 000 kv. m) mokėsite 5,75 Eur/mėn. (vietoje 2,50 Eur).
Kas laukia toliau?
Nuo 2026 m. liepos 1 d. gyventojai, kurių namas bus prastos būklės ir kurie nepriims ilgalaikio namo atnaujinimo plano, turės mokėti dar didesnius įnašus, priklausomai nuo pastato būklės:
- Gera būklė - mokestis nesikeis.
- Patenkinama arba vidutinė būklė - mokestis didės 2 kartus.
- Bloga būklė - mokestis didės 3 kartus.
- Labai bloga arba kritinė būklė - mokestis didės 4 kartus.
Kam bus naudojamos sukauptos lėšos?
Surinkti pinigai bus skirti būtiniausiems darbams: stogo, vamzdynų, lifto, fasado remontui ar keitimui.
Svarbu žinoti:
Nuo šių metų lapkričio 1 d. visa informacija apie daugiabučių namų būklę, nustatytus defektus ir priežiūrą bus pateikiama Pastatų duomenų banke.
Taip pat primename, kad nuo š. m. lapkričio 1 dienos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai ir techniniai prižiūrėtojai nustatytus duomenis apie daugiabučių namų valdymą ir jų techninę priežiūrą pagal privalomuosius reikalavimus turės sukelti į centralizuotą Pastatų duomenų banko informacinę sistemą. Čia bus matomi kiekviename daugiabučiame name nustatyti defektai, rekomendacijos, kaip juos pašalinti, bus nustatoma kiekvieno daugiabučio namo techninė būklė.
Nuo 2025 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, statinio ekspertizės akte ar pastato techninės priežiūros žurnale užfiksavus neatitikimų privalomiesiems reikalavimams, bus nustatoma faktinė to statinio techninė būklė. Kuo prastesnė pastato būklė, tuo daugiau lėšų reikia jam atnaujinti. Todėl pastatams, kurių būklė nėra gera ir nepatvirtintas ilgalaikis jų atnaujinimo planas, kaupiamąją įmoką siūloma atitinkamai didinti: vidutinės būklės namuose - du kartus, blogos būklės - tris kartus, o kritinės būklės - keturis kartus.
Tai reiškia, kad daugiabutyje, kurio bendras naudingas plotas iki 3 000 kv. m ir nėra patvirtinto jo ilgalaikio atnaujinimo plano, 50 kv. m buto savininkas vidutinės būklės name mokėtų 11,53 euro per mėnesį, blogos būklės name - 17,295 euro, o kritinės - 23,06 euro. Daugiabutyje, kurio bendras naudingas plotas didesnis nei 3 000 kv. m ir nėra patvirtinto ilgalaikio atnaujinimo plano, mokestis atitinkamai sudarytų 9,23 euro, 13,845 euro ir 18,46 euro už 50 kv. m ploto butą.
Zarasų Savivaldybės Iniciatyvos Savivaldybė jaučia renovacijos įsibėgėjimą. Pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą iki metų pabaigos planuojama atnaujinti dar du daugiabučius. Be to, savivaldybės planuose - dar 47 daugiabučių atnaujinimas panaudojant specialias Ignalinos rajono energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose pastatuose programos lėšas, kurios suteikia papildomą 15 proc. paramą modernizacijai.
Šiuo metu, kaip pasakoja Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys, daugumai namų jau nupirkti rangos darbai, tad jie - prie pat modernizacijos starto linijos. „Juokais sakome, kad kitąmet Zarasai virs statybų aikštele - juk planuojame atnaujinti bemaž pusę daugiabučių“, - pastebi pašnekovas bei atskleidžia, kad ilgalaikiai savivaldybės planai dar ambicingesni: „Norėtume atnaujinti 100 proc. visų daugiabučių, tačiau suprantame, kad tai įgyvendinti bus sunku.“
Dar vienas savivaldybės pasiekimas, kurį įvardija pašnekovas - net aštuonių namų, esančių greta vienas kito atnaujinimas bei savivaldybės investicijos į jų aplinkos ir infrastruktūros modernizaciją. „Šis nedidelis kvartalas galėtų būti puikia iliustracija, kokią naudą atneša kvartalinė renovacija ir kaip ji keičia miesto veidą. Planuodami tolimesnį renovacijos procesą, stengsimės įgyvendinti kvartalinę renovaciją, tad šis pavyzdys - labai reikalingas“, - pasakoja R. Keršys.
Atnaujindami savo būstą Zarasų gyventojai visada laikėsi praktiško požiūrio, pažymi didžiausios renovacijos administruojančios įmonės atstovas, vadovo pavaduotojas Arvydas Steponavičius. Noras rinktis optimalų investicijų planą išryškėjo dar atnaujinant namus-pirmeivius, po kurių renovacijos galimybėmis atnaujinti savo būstą susidomėjo nemažai Zarasų gyventojų.
„Dauguma daugiabučių renkasi tinkuojamus fasadus ir retai įgyvendina valstybės nefinansuojamas priemones, tokias kaip šalto vandens, vandentiekio sistemos ar elektros instaliacijos atnaujinimą. Ši tendencija susiklostė dėl sąlyginai nedidelės nekilnojamo turto kainos Zarasų rajone - jeigu gyventojas mato, kad renovacijai kainuos pusę jo būsto vertės, motyvo atsinaujinti nebėra, todėl pas mus populiariausi kuklūs investiciniai planai, kai įgyvendinamos tik valstybės finansuojamos priemonės“, - pasakoja A. Steponavičius.
Tiesa, tai nereiškia, kad senos statybos daugiabučiai neturės galimybės atsinaujinti šalto vandens sistemos ar elektros instaliacijos. „Mus kaip didžiausių daugiabučių administratorių iš tiesų džiugina kaupiamosios lėšos. Sutariame su gyventojais, kad jas naudosime būtent įvairių sistemų atnaujinimui pagal namo poreikius“, - sako pašnekovas.
Vertindamas gyventojų požiūrį į renovaciją ir artimiausius - kitų metų planus - Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius R. Keršys neslepia, kad jau prasidėjo darbai rengiant paraiškas neseniai paskelbtam kvietimui dalyvauti naujame Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos etape. „Nuotaikos šiuo metu tikrai geresnės nei prieš kelerius metus, - neslepia pašnekovas - Svarbiausias lūžis jau įvykęs - gyventojai renovacijos idėją palaiko. Be to, turime daugiau patirties, aiškiai ir sklandžiai veikiantį renovacijos mechanizmą, kai kelios institucijos bendromis pastangomis inicijuoja ir kontroliuoja renovacijos procesą. Labai džiaugiamės bendru darbu su didžiausiu renovacijos administratoriumi bei sukaupta patirtimi - į gyventojų klausimus galime atsakyti naudodami tikrus pavyzdžius ir faktinę informaciją apie sutaupymus“, - pasakoja Zarasų rajono savivaldybės atstovas.
Šie metai atnešė gerų žinių ir iš rangovų, pastebi didžiausiosrenovacijos administruojančios įmonės atstovas A. Steponavičius - rangovų susidomėjimas renovacijos projektais ženkliai padidėjęs.
„Buvo laikas, kada kai kurie rangovai nesiimdavo renovuoti daugiabučio, jeigu projekto suma nebuvo itin didelė. Dabar matome, kad tie patys rangovai, anksčiau net nesiuntę savo pasiūlymų, labai mielai atsiliepia į mūsų skelbiamus konkursus. Toks pokytis, be abejo, labai naudingas gyventojams“, - pastebi pašnekovas bei priduria, kad tai svarbu, nes entuziazmo įgyvendinti modernizaciją nestokoja net patys mažiausi - 4 butų namai. „Savivaldybėje daugiausiai 24 butų, vienos laiptinės namų. Yra pora ir didesnių - 50 butų. Tačiau renovuotis labai norėtų ir patys mažiausi, vos kelių butų namai. Ne paslaptis, kad investicijos į renovaciją tokiuose namuose yra didesnės nei didesniuose daugiabučiuose, tačiau gyventojų tai negąsdina“, - komentuoja A. Steponavičius.
tags: #lifto #kaupiamosios #lesos #po #renovacijos