Vaikystėje ar studijų laikais, rodos, buvo tiek tikrų draugų, bet pamažu jie kažkur išsibarstė. Net nebūtina patiems išsikraustyti į visiškai nepažįstamą miestą, kad tektų konstatuoti faktą: trūksta draugų ir nežinia, kur jų rasti. Universitete, mokykloje jų susirasti nėra sunku. O kas įvyksta tuomet, kai nebesame toje struktūruotoje aplinkoje, kuri pati tarsi pakiša krūvą potencialių bendraminčių?
Galbūt gebate megzti pažintis, bendrauti, tačiau širdies gilumoje atrodo, kad kažkas ne taip. Galėtume išvardyti gausybę mūsų, kaip suaugusiųjų, privalumų. Pavyzdžiui, patys priimame sprendimus - nuo ką valgyti iki kada grįžti namo ar eiti miegoti. Užsidirbame savų pinigų. Ir apskritai, rodos, galime veikti, ką norime. Kartu - esame protingesni. Tačiau vienas įgūdis bėgant metams, rodos, kažkur prapuola - tai gebėjimas susirasti tikrų draugų ir puoselėti tas draugystes.
Kaip „Psychology Today“ rašo habilituota mokslų daktarė, psichoterapeutė Andrea Brandt, žmonės (iš)gyvena komunikuodami su kitais. Taigi net užkietėjusiems introvertams - ir tiems nepaprastai reikia kitų žmonių.
Kur ieškoti draugų?
Tad kur ieškoti draugų? Štai keletas patarimų:
- Per savo draugus ir kitus žmones, kuriuos jau pažįstate. Šis būdas, atrodytų, pats banaliausias ir paprasčiausias, tačiau kartu ir pats saugiausias bei keliantis mažiausiai nerimo.
- Galite ir patys suorganizuoti šventę ar vakarėlį, į kurį paprašytumėte atvesti bent po vieną jums dar nepažįstamą žmogų. Tai būtų puiki galimybė užmegzti naujų pažinčių!
- Darbas. Tai antras standartinis būdas susirasti naujų pažįstamų ir draugų. Jei turite galimybių rinktis - apgalvokite, koks darbo pobūdis jums labiau patiktų. Pavyzdžiui, naktinis sargas paprastai dirba vienas ir daug kontaktų neužmezga, o padavėjai gali surasti kur kas daugiau pažinčių.
- Savanorystė. Be to, labai geras būdas plečiant savo socialinio bendravimo tinklą - savanorystė. Jei tik galite sau leisti ir norite paskirti kelias valandas per savaitę savanoriškai veiklai, tikrai rasite daug bendraminčių ir turėsite galimybių pabendrauti neformalioje aplinkoje. Be to, dažnai tai esti žmonės, turintys pačius įvairiausius interesus, taigi galite stipriai praplėsti akiratį.
- Klubai ir bendruomenės. Prisijunkite prie žmonių, kurie užsiima jums patinkančia veikla ar kuriuos sieja kas nors bendra. Tai gali būti mezgėjų klubas, mažus vaikus auginančių mamų klubas, keliautojų klubas... Jei jūsų vietovėje nėra kažko panašaus, patys tapkite klubo įkūrėjais!
- Kursai. Dar vienas klasikinis būdas ieškoti draugų.
- Jūs galite pralaužti ledus, pasiūlydami: „Apsikeiskime kontaktais, kad galėtume pranešti vienas kitam, jei kas nutiktų ir neateitume į užsiėmimą“.
- Jei kuris nors žmogus jums patiko, tiesiog atsisėskite kartu su juo visam mokymosi laikui, užuot tikėjęsi, kad likimas padovanos dar geresnę galimybę. Išnaudokite tai, kas yra čia ir dabar. Tikėtina, kad, sėdėdami greta, geriau susipažinsite ir tapsite draugais ir pasibaigus kursams.
- Kaimynai. Bet kuris studentas pasakys, kad pirmame kurse geriau gyventi ne vienam. Tai pats puikiausias būdas užmegzti naujų pažinčių! Na, o jeigu jūs jau išaugote iš studentiško amžiaus, vis tiek galite išnaudoti galimybes ten, kur gyvenate dabar, pavyzdžiui, pasisveikindami ir šnektelėdami apie šį bei tą su kaimynais ir neatsisakydami padėti, jei kas nors jūsų prašo paslaugos.
- Šeimos nariai. Skamba keistai, bet iš tiesų galima tapti draugais ir su savo šeimos nariais, pavyzdžiui, broliu, seserimi ar pusbroliais bei pusseserėmis, be to, artimiau bendraudami galite susipažinti ir su jų draugais, tokiu būdu praplėsdami savo pažinčių ratą.
- Sportas. Įdomu, kad susirasti draugų galima ne tik sportuojant grupiniuose užsiėmimuose, kaip, pavyzdžiui, žaidžiant krepšinį ar futbolą, bet ir individualiai. Pavyzdžiui, jei mėgstate bėgioti - pasisiūlykite bėgioti kartu su kitu žmogumi, taip pat galite prisijungti prie orientacininkų.
Užkalbinti nepažįstamą žmogų paprastai nebūna lengva, tačiau jūs galite būti bent jau atviri naujai pažinčiai ir nenusisukti, kai kas nors jums šypsosi ar ko nors klausia. O galbūt galite pabandyti ir užkalbinti kitą žmogų bei trumpai šnektelėti, nesitikėdami nieko daugiau - tiesiog tam, kad maloniai praleistumėte laiką.
Kaip užmegzti pokalbį?
- Būkite pasiekiami. Jeigu jūsų veido išraiška nedraugiška, žmonės bus mažiau linkę atsakyti į jūsų norą susipažinti. Būkite pasiekiami: nešnairuokite ir nežiūrėkite prisimerkę (jeigu jums reikia, nešiokite akinius), neatrodykite nuobodžiaują, paniurę ar labai rimti, nesukryžiuokite rankų ir neįlįskite į kampą. Visi šie įpročiai suteikia jums susirūpinimo ar abejingumo įvaizdį.
- Pradėkite pokalbį. Yra daugybė būdų, kaip tą padaryti. Tai gali būti pastebėjimas apie aplinką (klasikinis būdas - pokalbis apie orą: „Kaip atšilo šią savaitę!“), prašymas padėti („Gal galite man patarti, ką geriau išrinkti dovanų savo mamai?“) arba komplimentas („Kokia graži mašina!“ arba „Gražūs bateliai.“).
- Būkite lengvi ir linksmi. Tegul jūsų pokalbis būna lengvas ir linksmas. Net jei dėl kažko skundžiatės, įsitikinkite, kad abu esate nepatenkinti tais pačiais dalykais, ir pabrėžkite tai, kas teigiama, pavyzdžiui, kaip ateityje išvengti tokios situacijos arba kokių alternatyvų galima surasti. Neužpilkite pašnekovo žodžių srautu, tačiau apsikeiskite keliais žodžiais. Galima bandyti laikytis 30/70 (30 % kalbėjimo ir 70 % klausymo) taisyklės.
- Prisistatykite. Galite paprasčiausiai pasakyti: „Beje, mano vardas...“ Jei prisistatote, paprastai pašnekovas padaro tą patį. Neužmirškite jo vardo! Jei kitą kartą pasirodys, kad prisimenate praeitą pokalbį ir tai, apie ką su tuo žmogumi kalbėjote, ne tik pasirodysite kaip protingas žmogus, bet ir kaip dėmesingas bei norintis būti tikru draugu.
- Pasiūlykite susitikti vėl. Gal ir puikiai pasišnekėjote, tačiau jei nesusitarėte dėl galimybės susitikti ar pratęsti pokalbį - jūs nesusidraugausite. Tai ypač svarbu, jei susipažinote su žmogumi, su kuriuo niekur kitur nesusitiksite. Jeigu atradote bendrų pomėgių ir jūs arba jūsų pašnekovas priklauso kokiam nors klubui, organizacijai, bažnyčiai ar kt., pasikeiskite kontaktais. Taip pat galite pakviesti išgerti kavos ar kartu papietauti, ir duokite savo kontaktus, kad pašnekovas susisiektų su jumis.
Galbūt to niekada neįvyks, gal žmogus, su kuriuo bendravote, šiuo metu nėra nusiteikęs ieškoti naujų draugų - nepriimkite to asmeniškai. Tiesiog pabandykite užmegzti ryšį, kuris galėtų trukti ilgiau, nei vienas pašnekesys, ir tikrai su kuo nors pavyks susitikti dar kartą.
Tobulinkite savo, kaip draugo, įgūdžius
Nes galbūt negebate išlaikyti ilgalaikių santykių (net jei kalbame ne (tik) apie antrą pusę, o apie draugus)? Pagalvokite, kokios gero draugo savybės jums atrodo svarbios? Ar jas turite? Reikia suvokti, kad negalite tik imti iš draugų - turite ir duoti. Specialistė taip pat pataria praktikuoti sąmoningumo meditaciją. Tai padės būti ne tik sąmoningiems, bet ir ramesniems. Kartu - atsijos protą nuo minčių šiukšlių, per kurias neretai nematome bendro vaizdo.
Pagalvokite, kaip galėtumėte apibūdinti savo asmenybę ir ar išties atitinkate tas savybes? Jei ne, ką galėtumėte padaryti, kad tos savybės vystytųsi?
Dažniausiai maloniau yra bendrauti su tuo žmogumi, kuris mūsų neteisia. Savo nuomonę pasakyti yra svarbu, tačiau juk bendraujame pirmiausia tam, kad išgirstume. Ne veltui turime dvi ausis ir tik vieną burną. Kitas žmogus jaučiasi daug maloniau, jei įdėmiai jo klausomės ir atsakome nuoširdžiai, o ne linksime jam kalbant ir laukiame savo eilės kalbėti ar pertraukinėjame. Galų gale ir patys išmokstame daugiau klausydamiesi nei kalbėdami.
Viena geriausių draugo savybių yra ta, kad jis pasidalins savo mintis, tačiau priims mus tokius, kokie esame. Galėdami būti savimi ir jausdami palaikymą jaučiame didesnį norą keistis ir tobulėti. Daugybę stabilumo į gyvenimą įneša mintis, kad turime žmonių ratą, kur galime būti savimi. Galėdami pasikliauti tais žmonėmis, pasikalbėti sunkią akimirką ir gauti padrąsinimų jaučiamės stipresni.
Net nebūtina patiems išsikraustyti į visiškai nepažįstamą miestą, kad tektų konstatuoti faktą: trūksta draugų ir nežinia, kur jų rasti. Universitetuose, mokyklose jų susirasti nėra sunku. O kas įvyksta tuomet, kai nebesame toje struktūruotoje aplinkoje, kuri pati tarsi pakiša krūvą potencialių bendraminčių?
Draugystė turi įtakos mūsų gyvenimo kokybei ir trukmei. Draugystė padidina jūsų galimybes nugyventi ilgą gyvenimą išsaugant pavydėtiną sveikatą: kuo žmogus gauna daugiau palaikymo, tuo jam lieka mažesnė rizika susirgti virusinėmis ir širdies ligomis.
Pirmus draugus surandame būdami maždaug ketverių metų. Augdami vaikai supranta, kad draugystė gali būti ir abstrakti, ne tik besiformuojanti žaidimo metu. 11-13 metų vaikų draugystė „dėl kažko“ perauga į draugystę „nes todėl“. Paaugliai dalinasi mintimis, nerimu ir idėjomis. Atsiranda paslapčių, kurių jau nebegalima atskleisti visiems iš eilės, užsimezga ypatingas, intymus ryšis. Jam būdingas emocinis artumas. Tačiau ir reikalavimų daugėja: kartu praleistas laikas jau nebėra toks svarbus kaip minčių ir mąstymo panašumai. Bendravimas tampa uždaresnis, o iš visų pažįstamų rato išsiskiria keliolika „artimų draugų“.
Iki 20-25 metų mes nuolat bendraujame su draugais ir jų vis daugėja (mums to reikia!). Tačiau žmogus nėra tobulas ir mes tiesiog fiziškai negalime turėti tiek daug draugų. Be to, netgi mūsų turimų aktyvių socialinių ryšių skaičius yra ribotas - moksliškai toks limitas vadinamas „Danbaro skaičiumi“. Remiantis įvairiais šaltiniais, pas žmogų, kaip pas labiausiai išsivysčiusį šio būrio atstovą, šis rodiklis yra nuo 150 iki 300.
Suaugusiųjų pasaulyje viskas kitaip. Vaikystėje ir paauglystėje lengva susidraugauti, nes turime daug sąlyčio taškų: mokomės toje pačioje klasėje, skaitome tas pačias knygas, žiūrime tuos pačius filmus, leidžiame laiką su ta pačia kompanija. Augdami mes vis mažiau laiko leidžiame su nepažįstamais žmonėmis, nes neberandame bendrų interesų. Jungdamiesi prie socialinių tinklų, komentarų gausoje tegauname palaikymo ir kokybiškos draugystės iliuziją. Deja, norint palaikyti stiprius realius ryšius, mums trūksta „išorinio“ aktyvumo: darbo dienomis skęstame darbuose ir buityje, o savaitgalius norisi leisti su tais, ką jau gerai pažįsti - senais draugais arba šeima.
Atsakymas akivaizdus: kovoti su dviem aukščiau paminėtomis tendencijomis. Žinoma, tai nėra paprasta, tačiau rezultatas vertas pastangų. Stenkitės dažniau bendrauti su savo draugais, domėkitės naujienomis. Sveikas egoizmas taip pat nepakenks: santykiai neretai nutrūksta dėl to, kad kiekvienas mandagiai galvoja, kad draugas neturi laiko ir nereikia jo blaškyti tuščiais plepalais. Ir vis dėl to priminkite apie save, renkite vakarėlius ir draugai jums tikrai padėkos.
Naudokitės bet kokia proga persimesti keliais žodžiais socialiniuose tinkluose. Tik darykite tai protingai: ne visi „friendai“ yra jūsų tikrieji draugai, bet maždaug keturis draugus ten tikrai galėsite surasti. Paprašykite savo draugų pakviesti jų draugus ir bičiulius į bendrą susitikimą, kad turėtumėte galimybę užmegzti naujus ryšius. Pabandykite parašyti tiems, su kuriais draugystė jau nutrūko. Jeigu tarpininkai nepadėjo - padėkite sau patys. Prisiminkite, kas jums patinka (arba ką jau seniai norėjote išbandyti), tokiu būdu susirasdami bendraminčių.
Be abejo, draugų ir bendravimo reikia ne tik jums. Ir galima tiesiog laukti, kol kas nors žengs pirmą žingsnį, tačiau tai yra bloga strategija. Bendraukite, draugaukite ir susipažinkite su kitais tik dėl pačių savęs!
Apibendrinant, siekiant suaugusiam žmogui rasti draugų, reikia sutikti naujų žmonių. Tam gali prireikti daryti tai, ko iki šiol nedarėte, eiti ten, kur iki šiol nėjote. O norint rasti ne šiaip pažįstamų, o gerų draugų, reikia ir patiems būti tokiu draugu, kokio ieškote. Vaikystėje rasti geriausią draugą nėra sunku. Daugelį vadiname geriausiais su kuo žaidžiame ilgiausiai. Augant keičiasi geriausio draugo kriterijai ir ieškome mažiau draugų, bet tikrų.
Prieš atsisveikinant, noriu paskatinti užsiimti savo mėgiamais užsiėmimais, rasti patinkančią veiklą ir darbą, nes tokiame kelyje jūs sutiksite teisingus žmones, kurie ateis į jūsų gyvenimą ir surasite antrą pusę, kuri bus taip pat užsidegusi, kaip ir jūs.
Mums visiems reikia draugystės: per ją randame bendraminčių ir nustatome savo vietą visuomenėje, plečiame ratą tų, kuriais galima pasitikėti.
Tačiau yra vienas dalykas, kuris pasako, ar jūs sutarsite taip pat gerai, kaip dabar, tai yra - bendri interesai, bendros vertybės. Kol mes turime panašų hobį, domimės tais pačiais dalykais, tol žmonės lengvai bus šalia mūsų. Jeigu jūs nustosite domėtis tais pačiais dalykais, ar jūsų draugas nustos, ankščiau ar vėliau jūsų keliai ims šakotis. Ne taisyklė, tačiau tai dažnai pasitvirtina.