Lionginas Šepetys yra NT plėtotojų „Urban Inventors“ valdybos pirmininkas, aktyviai dalyvaujantis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje. Jo vadovaujamos įmonės įgyvendina inovatyvius projektus, kurie prisideda prie miestų plėtros ir gerovės kūrimo.
Lionginas Šepetys, NT plėtotojų „Urban Inventors“ valdybos pirmininkas
Tvarumas - prioritetas NT projektuose
Pasaulinėje biurų rinkoje vis didesnis dėmesys skiriamas jame dirbančiųjų gerovei, o fizinė ir emocinė sveikata tampa pagrindiniu prioritetu. Pasak Liongino Šepečio, „Urban Inventors“ siekia būti šios tendencijos priekyje ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Kaune plėtojamas verslo centras BLC 2 tapo pirmuoju Baltijos šalyse ir vienu iš pirmųjų Europoje, kuris įvertintas aukščiausiu darbuotojų gerovės sertifikatu „Fitwel“. Jis apima ne tik technologijas, stiklą, geležį ir betoną, bet ir rūpestį bei paslaugas pastate dirbantiems darbuotojams - nuo švaraus oro ir vandens iki nuolatinių sveikos gyvensenos veiklų.
LNTPA prezidentas M.Statulevičius pastebi, kad ne tik verslas, bet ir gyventojai vis labiau yra pasiryžę mokėti už tvarumą. Plėtotojų darbotvarkėse NT technologijos (PropTech - angl.) anksčiau buvę labiau eksperimentu, dabar yra efektyvumo ir pažangos sinonimas, todėl artimiausiu metu tikrai stebėsime įvairių NT klasių kokybinį šuolį.
Tvarių pastatų privalumai:
- Rinkos vertė pakyla nuo 4 iki 10 proc.
- Eksploatacijos kaštai vidutiniškai 10 proc. mažesni.
- Komercinių patalpų nuoma iki 15 proc. didesnė.
- Užtikrina geresnę darbuotojų ir aplinkinių sveikatą.
- Darbuotojų darbingumas yra iki 18 proc. aukštesnis.
Anot Liudo Galdiko, 2013 m. Lietuvoje buvo sertifikuotas pirmasis, o 2020 m. jau perlipome 50 tvarių pastatų slenkstį, tais pačiais metais buvo fiksuotas rekordinis tvarių pastatų prieaugis - beveik 20 pastatų. Ypač ryškiomis tvarumo augimo tendencijomis išsiskiria biurų segmentas - 2019 m. net 41 proc. naujų biurų pastatų buvo įvertinti kaip tvarūs.
Pasak Aurimo Martinkėno, biurų segmente pastatų tvarumas yra būtina sąlyga konkuruojant tiek dėl pirkėjų, tiek dėl nuomininkų - ypač kai siekiama pritraukti užsienio kapitalo kompanijas.
Anot Mindaugo Vanago, kad situacija pasikeistų reikia arba paskatinimo, arba įpareigojimo. Vienas iš pavyzdžių - Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas visiems 5 000 kv. m plotą viršijantiems projektams turėti sertifikatą. Bet visada geriau veikia paskatos. O jos galėtų būti tokios: mažesni NT mokesčių tarifai tvariems pastatams ir mažesnė komercinių bankų marža būsto paskolai.
„Green Hall“ verslo slėnis Vilniuje
„Urban Inventors“ plėtoja „Green Hall“ verslo slėnį Vilniuje, šalia Neries. Vystydami viso „Green Hall“ slėnio strategiją nepabijojome keisti nusistovėjusios praktikos - statyti pastatą dar neturėdami nuomos sutarčių. Sutarties pasirašymas su pasauline bendrove rodo, kad pasirinktas kelias pasitvirtino.
Biurų pastato „Green Hall 3“ statybos sostinės Upės gatvėje pradėtos 2016 metais, kurį laiką buvo sustabdytos ir vėl atnaujintos šį kovą. Į plėtrą „Urban inventors“ investuos 9 mln. eurų. Tai bus paskutinis biurų pastatas teritorijoje. Iš viso į tris „Green Hall“ biurų pastatus bus investuota daugiau nei 42 mln. eurų.
#KaunasAuga: atgimstanti Vienybės aikštė
Vienybės aikštės atnaujinimas Kaune
Vienybės aikštės atnaujinimas - tai didžiausia pastarųjų metų viešojo ir privataus sektoriaus investicija į miestų viešąsias erdves Lietuvoje. Į aikštės rekonstrukciją ją vykdanti SBA grupės įmonė „Urban Inventors“ investuos daugiau nei 10 mln. eurų. Kartu su aplinkinių pastatų rekonstrukcija bendros investicijos sieks apie 30 mln. eurų.
Kauno Vienybės aikštė prieš rekonstrukciją
Planuodami Vienybės aikštės rekonstrukciją, siekėme atrasti tai, kas geriausiai tiktų kiekvienai amžiaus grupei, visų pomėgių, įvairiausių interesų žmonėms, kas būtų inovatyvu, pažangu, patrauklu ir ilgaamžiška. Kaune atsiras europietiška aikštė. Turime nebijoti būti modernūs. Taip pat šiam projektui pritraukėme užsienio architektus, o tai - žingsnis į priekį.
Žinoma, augalai galutinį vaizdą įgaus per tam tikrą laiką. Tokį vaizdą, kaip vizualizacijose, žmonės turėtų matyti jau kitų metų gruodį - tuomet žadama pabaigti projektą. Požeminė stovėjimo aikštelė užbaigta turėtų būti jau gegužę.
Po rekonstrukcijos aikštėje numatyta vieta, kurioje bus galima įrengti sceną viešiems koncertams ir renginiams. Atskirose aikštės erdvėse rasis plotai, skirti riedučių ar riedlenčių mėgėjams, savo erdvę ras ir norintys ramiai pasėdėti medžių paunksmėje, ir pasilepinti kavinių promenadoje, atsirasiančioje pirmajame (iki šiol buvusiame cokoliniame) rekonstruojamo pastato aukšte. Visiškai šalia, tarp rekonstruojamo verslo centro ir Vytauto Didžiojo Universiteto rektorato pastato, įsikurs jaukus džiazo kiemelis, kuriame laisvos muzikos dvasia kvies visus norinčius atsipalaiduoti po darbų ar paskaitų.
Aikštės vaizdas po rekonstrukcijos
Sutelktos stiprios pajėgos
Aikštės projektavimo darbams pasitelkti geriausi lietuviai ir ne Lietuvoje dirbantys architektai ir dizaineriai. Architekto Rimanto Giedraičio vadovaujama kūrybinė komanda ruošė Vienybės aikštės rekonstrukcijos projektą bendradarbiaudami su vokiečių architektų įmone „3delux“.
„Svarbiausia mums buvo pajausti miesto dvasią, jo istoriją - tik tada galėjome pradėti rengti projektą. Stengėmės išgirsti Vienybės aikštės pasakojamą istoriją, suprasti jos raidą ir tik tada galėjome imtis projekto. Kaunas gali tapti Lietuvoje pionieriais su tokia modernia viešosios erdvės sutvarkymo koncepcija“, - apie didžiausius iššūkius, su kuriais teko susidurti, pasakojo Vokietijos architektų biuro „3deluxe“ vadovas architektas Peteris Seippas.
Pagarba istorijai
Rekonstruojant Vienybės aikštę svarbiausia užduotis ir misija - sujungti istoriją, dabartį ir ateitį. Svarbi užduotis, kurią mums formulavo projekto vystytojas, taip pat buvo siekis išlaikyti Vienybės aikštės istorines zonas, istoriškai ir kultūriškai svarbias vietas bei tradicijas ir kartu sukurti naujus traukos centrus, kurie į Kauno miesto širdį grąžintų šurmulį ir gyvybę.
Kiti „Urban Inventors“ projektai
SBA grupei priklausanti NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“ Kaune prie Neries plėtoja inovatyvų projektą „Kauno Dokas“, taip pat šalia Neries. Be to, bendrovei priklauso ir šiuo metu Kauno centre plėtojamas „BLC verslo lyderių centro“ projektas.
Lionginas Šepetys pabrėžia, kad Kaunas yra perėmęs NT rinkos vėliavnešio vaidmenį, ypač - naujų verslo centrų segmente. Tai lemia miesto žingsniai kuriant palankią aplinką investicijoms ir miesto infrastruktūros plėtrai, todėl tikimasi, kad duotas geras tonas ir sprendimų priėmimo greitis toliau padės išlaikyti laikinosios sostinės veržlumą.