Trakų Vokės dvaro sodyba visada traukė lankytojus savo didinga istorija, išskirtine architektūra ir įspūdingu parku. Unikalus architektūros paminklas ir čia įsikūręs išpuoselėtas parkas mena grafų Tiškevičių laikus. Šiandien Trakų Vokės dvaro sodyba pasitinka lankytojus atsinaujinusiais rūmais, išpuoselėtu sodu, pasivaikščiojimo takais. Rūmuose vedamos ekskursijos, edukacijos, vyksta parodos, koncertai ir kiti atviri bei privatūs renginiai. Dvaras yra tik 15 km nuo Vilniaus miesto centro.
Dvaro Istorija
Istorinių žinių apie dvarvietę randama nuo XVI a., kai ją valdė Lietuvos totoriai. 14 a. pabaigoje Vytautas prie Vokės upės įkurdino totorių, 1415 Vokės kaimą užrašė Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Trakų Vokės dvaras 17-19 a. priklausė Zavadskiams, Sapiegoms, Dombrovskiams, nuo 19 a. vidurio - Tiškevičiams. XIX a. viduryje valdas įsigijo Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius. Beveik visi išlikę pastatai pastatyti valdant Tiškevičių giminei. Trakų Vokės dvaro sodyba formavosi XIX a. pirmoje pusėje, kai iš tuometinių savininkų Dombrovskių dvarvietę įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius (1805-1844).
1892 m. Trakų Vokės dvarą paveldėjęs grafas Jonas Juozapas (1867-1903) pasamdė garsų landšafto architektą Eduardą Fransua Andre (1840-1911) suprojektuoti dvaro parką. Grafų Tiškevičių giminė dvarą valdė ir jame rezidavo iki Antrojo pasaulinio karo. 1939 m., baimindamiesi okupantų susidorojimo su bajorais, pasitraukė į vakarus. Be šeimininkų likęs dvaras nunyko.
Architektūra
Pastatų architektūrai būdinga istorizmo laikotarpio stilistinių formų įvairovė. Iš dvaro pastatų seniausias - medinė oficina-fligelis, išlikusi iš tų laikų, kai šios žemės dar priklausė dvarininkams Dombrovskiams (XVIII a. pab.-XIX a. Juos projektavo italų kilmės architektas Leandras Liudvikas Markonis (1834-1919), kuris, šeimininkams pageidaujant, puošnius rūmus Trakų Vokėje suprojektavo pagal Varšuvos karalių rezidencijos pavyzdį. Dviejų aukštų rūmus puošė aštuonios skulptūros, prieangį - gipso skydas su Tiškevičių giminės Lelyvų herbu, kurį galima pamatyti ir šiandien.
Reprezentacinė, griežtai geometriškai suplanuota sodybos dalis kontrastuoja su peizažine parko dalimi Vokės upės šlaituose. Dvaro sodybą juosė mūrinė tvora (išlikusi fragmentiškai) su vartais iš trijų pusių.
- Oficina
- Ūkvedžio namas
- Kumetynas
- Virtuvė-skalbykla
- Kalvė
- Ledainė
- Arklidės ir tvartas
- Kluonas
- Koplyčia-mauzoliejus
- Pirtis-skalbykla
- Svirnas
Vienas seniausių Trakų Vokės dvaro statinių - oficina. Dar ir dabar stovinčią oficiną galima pamatyti netoliese rūmų, kiek paslėptą augmenijos. Atskiras gyvenamasis pastatas dvaro sodyboje buvo skirtas valdas prižiūrėjusiam ūkvedžiui. Dvaro tarnams skirtas pastatas, kumetynas, savo ilgiu prilygo patiems dvaro rūmams. Mūrinė virtuvėje, kurioje įmantriausius patiekalus šeimininkams ruošė dvaro virėjos su rūmais buvo sujungta požeminiu tuneliu. Dvaro kalvė įrengta itin kompaktiškai. Šaldytuvo paskirtį atlikusi dvaro ledainė Trakų Vokėje įrengta neįprastos formos pastate. Ištrupėjusių sienų pastate, kur dabar veikia vaistinė, Tiškevičių laikais buvo arklidės. Medinio pastatas su mūriniais stulpais ilgis siekė net 31 sieksnį. Pats pirmasis dvare atsiradęs pastatas - sodybos pakraštyje pastatyta neogotikinė Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Dar ankstyvais Trakų Vokės gyvavimo laikais dvare veikė baltoji pirtis. Vokės dvaro svirnas statytas apie 1863 metus. Visą dvaro sodybą juosia mūrinė tvora.
Parkas
Šalia puošnaus peizažo ir istorinės rezidencijos vis labiau ėmė ryškėti vienos svarbios detalės trūkumas - ūkinės dvaro veiklos ženklų. Juk didelė dalis Lietuvos dvarų klestėjo ne tik dėl kultūros ar meno, bet ir dėl pažangios žemdirbystės, sodininkystės, daržininkystės. Šalia rūmų pradėtas kurti barokinio stiliaus parkas. O dvarą įsigijus grafui Jonui Tiškevičiui parkas toliau puoselėtas. 1892 m. Trakų Vokės dvarą paveldėjęs grafas Jonas Juozapas (1867-1903) pasamdė garsų landšafto architektą Eduardą Fransua Andre (1840-1911) suprojektuoti dvaro parką. Tas pats architektas Lietuvoje suprojektavo dar trijų, taip pat Tiškevičių giminei priklausiusių, dvarų parkus - Palangos, Užutrakio ir Lentvario. Visi keturi parkai yra tarptautinės reikšmės kraštovaizdžio architektūros paveldo objektai. Šiaurinę ir pietrytinę sodybos dalį užima laisvo planavimo parkas ir trys tvenkiniai.
Čia atkurti pasivaikščiojimo takai veda pro šimtamečius medžius ir istoriškai suformuotus želdynus - visa tai sukurta garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Édouard’o François André ranka. Jo dėka Trakų Vokės parkas įgavo egzotiškų, Lietuvai nebūdingų kalnų peizažų bruožų ir tapo vienu iš ryškiausių europinio lygio kraštovaizdinių projektų mūsų šalyje. Iki šių dienų išliko visi senieji parko keliai ir takai, lapuočių medžių alėjos. Čia galima rasti ir senąją šaltinio vandenvietę su nedideliu baseinėliu, pastatytu iš akmenų.
Aplink rūmus yra priekinis ir galinis (arba rytinis ir vakarinis) parteriai. Galiniame parteryje esantis parkas pereina į natūralų mišką. Išskirtinis parko objektas - grota, kuri yra vienas iš E.F.Andrė kūrybos bruožų. Vienas iš minėtų E.F.Andrė parkų kūrimo principų skelbė, kad „esmė yra visumoje, o visas žavesys - detalėse.“ Trakų Vokės dvaro istoriniam parkui būdingos liepų alėjos, kurių kiekviena turėjo skirtingą charakterį. 2016-2017 m. buvo parengtas Trakų Vokės dvaro sodybos istorinio parko tvarkybos projektas, kurio tikslas buvo kiek įmanoma atkurti arba restauruoti esamą struktūrą.
Trakų Vokės dvaro parkas
Edukacinės Veiklos
Praėjusiais metais Trakų Vokės dvaro komanda kartu su vietos bendruomene įgyvendino naują ir labai prasmingą projektą - edukacinį Dvaro daržą. Šiandien čia įkurdinta dešimt pakeltų tematinių lysvių, įrengta komposto dėžė, pasodintos obelys, vaiskrūmiai, įrengti informaciniai stendai ir augalų aprašai. Dvaro daržas tai ir interaktyvi edukacinė platforma, kur vaikai ir suaugusieji gali patirti, kaip gimsta derlius, kokie procesai vyksta gamtoje, ir kodėl reikia ją tausoti. Daržo priežiūroje aktyviai dalyvauja vietinės ugdymo įstaigos, savanoriai, bendruomenės nariai.
Parengta programa „Auginu, kad augčiau“ kviečia ikimokyklinukus ir moksleivius pažinti gamtą ir ekologijos principus per patyrimą. Vaikai dalyvauja kūrybinėse veiklose - žaidžia su specialiai parengtomis kortelėmis apie augalų įvairovę, tvarumą, ekosistemas, dekoruoja vaistažolių maišelius, tyrinėja augalus, mokosi atpažinti vaistinius ir net nuodingus augalus. Rudens mėnesiais įgyvendintas ir kūrybinis konkursas „Kad vaikai sveiki užaugtų“, kvietęs ugdymo įstaigas siųsti vaikų kūrybinius darbus daržo tema. Daržas tapo neatsiejama dvaro edukacinės pasiūlos dalimi, atveriančia galimybę pažinti gamtą netradiciškai - skatina vaikus auginti, stebėti, suprasti ir saugoti mus supančią aplinką.
Ši iniciatyva atspindi platesnį tikslą - keisti vartotojišką požiūrį į aplinką, ugdyti sąmoningą ir atsakingą visuomenę, stiprinti bendruomenės ryšius, kurti darnesnę kaimynystę. Šiais metais ir toliau tęsime pradėtas Dvaro daržo veiklas. Mūsų tikslas - dar labiau išplėsti edukacinę aplinką: planuojame įrengti pavėsinę kūrybinei-edukacinei veiklai, kurioje vaikai galės kurti, mokytis ir dalyvauti užsiėmimuose bet kokiu oru. Taip pat norime sukurti avietyną, moliūgų lauką, pasėti valgomųjų lubinų bei lietuviškų bulvių veislių, kurias dosniai padovanojo mūsų kaimynai - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
Didžiulį šio projekto potencialą atskleidžia sukurtos edukacinės veiklos. Būtent tai darė Tiškevičių giminę išskirtine - jie buvo ne tik aristokratai, bet ir racionalūs, darbštūs ūkininkai, diegę modernius, tuo metu pažangiausius žemės ūkio metodus. Jie puoselėjo žemdirbystę, plėtojo bitininkystę, žuvininkystę, kitas pagalbines ūkio šakas.
Trakų Vokė kine
Dvaras pritraukė pasaulinės kino industrijos atstovus. Čia buvo nufilmuoti garsūs filmai, tokie kaip “Čaikovskis. Genijaus kūryba“ (2006), BBC serialas „Karas ir taika“ (2007, 2016), kuriame vaidino Lily James, Paulas Dano, Jamesas Nortonas, “Ana Karenina” (2012). Ispanų režisierius Gerardo Herrero kūrė filmą „Tyla sniege“ (2011), kuriame vaidino garsūs Ispanijos aktoriai Juanas Diego Botto ir Carmelo Gomezas. Britų dokumentikos kūrėjo Roberto Mullano filmas “Laiškai Sofijai” (2012), kuriame pagr. vaidmenis kūrė liet. aktoriai Marija Korenkaitė ir Rokas Zubovas, amerikiečių režisieriaus Christopherio Cassellio filmas „Popiežius prieš Hitlerį“ (2016), dok. „Netflix“ serialas „Paskutinieji carai“ (2018), kuriame vaidino Jurga Šeduikytė. „Jekaterina Didžioji“ (2019) (JAV, UK, rež.