Liudytojo vaidmuo teismo procese yra itin svarbus siekiant nustatyti tiesą. Teismui pateikiama informacija apie administracinio nusižengimo, baudžiamojoje, civilinėje ar administracinėje byloje nagrinėjamas aplinkybes yra itin svarbi siekiant tinkamai nustatyti tiesą - kiek įmanoma tiksliau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes. Apskritai, liudytoju gali tapti bet kuris asmuo, kuriam žinomos kokios nors aplinkybės byloje. Tai yra - bet kuris asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė, girdėjo, lietė reikšmingas bylai aplinkybes ir gali sugebėti duoti parodymus. Procesinį statusą liudytojas įgyja tuomet, kai yra kviečiamas į apklausą, t. y. gauna šaukimą.
Duomenis apie liudytojus teismas sužino iš kitų proceso dalyvių, kitų teisingumo institucijų arba byloje nagrinėdamas dokumentus. Taip pat pats asmuo gali informuoti teismą, kad jis žino kokias nors aplinkybes.
Liudytojo Pareigos ir Atsakomybė
Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas yra nustatęs kiekvieno liudytoju apklausiamo asmens pareigą duoti tik teisingus parodymus ar paaiškinimus apie jam žinomas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Prieš pradėdamas apklausą teisme, bylą nagrinėjantis teismas liudytoju apklausiamam asmeniui išaiškina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Be to, liudytojas balsu perskaito priesaikos tekstą ir savo parašu patvirtina, kad suvokia pareigą duoti tik teisingus parodymus bei žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą. Pareigą duoti tik teisingus parodymus, be ko, turi ir nukentėjusysis baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje.
Duodamas melagingus parodymus - tyčia visiškai ar iš dalies iškreipdamas jam žinomas arba išgalvodamas naujas, realybėje neegzistavusias ar neegzistuojančias aplinkybes - liudytojas pažeidžia aptartą savo pareigą duoti tik teisingus parodymus. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą kyla tik tais atvejais, kai liudytojas ar nukentėjusysis tikrovės neatitinkančius parodymus duoda suprasdamas, kad jo duodami parodymai yra melagingi ir nori ar siekia, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei naudojama vertinant įrodymus, t. y. veikia tiesiogine tyčia. Taip jis sudaro kliūtį teismui kiek įmanoma greičiau, tiksliau ir teisingiau atkurti nagrinėjamo praeities įvykio aplinkybes.
Svarbu paminėti, kad atsakomybėn už melagingų parodymų davimą liudytojas arba nukentėjusysis gali būti traukiamas tik tais atvejais, kai jis teismui nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis apie svarbias, esminę reikšmę bylai turinčias aplinkybes, pavyzdžiui: nusikaltimo padarymo laikas, vieta, įrankiai, priemonės, pastebėti kaltinamojo veiksmai ar neveikimas. Pavyzdžiui, liudytojas nebūtų traukiamas atsakomybėn, jei melagingai nurodytų, kad matė, kaip kaltininkas pavogė automobilį, eidamas namo iš darbo, nors iš tikrųjų jis ėjo iš ne iš darbo, bet kitos vietos, tačiau dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nenorėjo to atskleisti.
Melagingus parodymus teismui davęs liudytojas ar nukentėjusysis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, kurio sankcijoje numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas draudimas versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatytas absoliutus draudimas versti asmenį duoti parodymus prieš save. Tai reiškia, kad apklausiamas asmuo neturi pareigos nagrinėjamoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje duoti objektyvią tikrovę atitinkančius parodymus ir save apkalbėti (inkriminuoti).
Įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo, administracinio ir civilinio proceso šalių šeimos nariai ar artimi giminaičiai gali atsisakyti duoti liudytojo parodymus ar atsakinėti į tam tikrus klausimus.
Asmenys, Negalintys Būti Liudytojais
Yra tam tikra kategorija asmenų, kurie negali būti liudytojais. Neleidžiama toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltinamuoju, gynėju ar nukentėjusiuoju. Lietuvoje liudytojo teises ir pareigas reglamentuoja Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksai (abu įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos įstatymas (nauja redakcija 2001).
Liudytoju negali būti:
- asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų;
- asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus;
- teisėjas apie teismo pasitarimo paslaptį, įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas.
Taip pat yra asmenų grupė, kurie dėl profesijos ar profesinio statuso turi dalinį imunitetą, gali atsisakyti liudyti apie tam tikras aplinkybes, kurias sužinojo eidami konkrečias pareigas. Tai:
- dvasininkai, apie aplinkybes, kurias jie sužino per išpažintį, siekiant apsaugoti asmens tikėjimo laisvę;
- atstovai civilinėje byloje, gynėjai baudžiamojoje byloje, apie aplinkybes, kurias jie sužinojo eidami atstovo ar gynėjo pareigas.
Dalinis imunitetas taikomas ir teisėjams - jie negali būti apklausiami kaip liudytojai apie teismo pasitarimų kambario paslaptis. Išimtis taikoma ir viešosios informacijos rengėjams, platintojams ir žurnalistams - dėl to, kad jie sudaro informacijos šaltinio paslaptis (išskyrus atvejus, kai jie patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų).
Fizinių trūkumų turėjimas nereiškia, kad asmuo negali būti liudytoju. Tai priklauso nuo to, kokią informaciją reikia gauti. Pavyzdžiui, ir negirdintis žmogus gali papasakoti, ką jis matė.
Liudytojo Teisės
Asmuo turi teisę:
- duoti liudytojo parodymus gimtąja kalba;
- naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta ne jo gimtąja kalba;
- susipažinti su savo parodymų protokolu ir taisyti bei keisti parodymus;
- prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai;
- surašyti parodymus;
- prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones (tarp jų - ir būti įslaptintu liudytoju);
- gauti atlyginimą už išlaidas, patirtas dėl parodymų davimo.
Šaukimas į Teismą
Į apklausą žmogus paprastai kviečiamas šaukimu. Jame nurodoma, kas kviečiamas, kur atvykti, atvykimo data ir valanda, neatvykimo pasekmės, taip pat nurodomos svarbios neatvykimo į teismą priežastys. Į teismą asmuo gali būti kviečiamas ir telefonu ar elektroniniu laišku. Jei asmuo kviečiamas ne šaukimu, jam netaikoma atsakomybė už neatvykimą. Jeigu liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta dalyvauti procese, jis nagrinėjant baudžiamąją bylą gali būti nubaustas iki 30 minimalaus gyvenimo lygio bauda ar net areštu iki vieno mėnesio. Be svarbios priežasties neatvykęs liudytojas teisėjo nutartimi gali būti atvesdinamas. Piliečiams svarbu žinoti ir tai, kad darbuotojai atleidžiami nuo darbo, kai jie yra pakviesti į teismą liudytojais, todėl išties labai svarbu suvokti pareigą atvykti liudyti į teismą.
Liudytojo Apklausa
Prieš pradedant liudytojų apklausą, teisme pirmiausia yra įsitikinama asmens tapatybe: patikrinamas dokumentas, išsiaiškinami duomenys apie jo asmenybę, santykiai su proceso šalimis. Teisėjas išsiaiškina, ar nėra aplinkybių, kliudančių priesaikai duoti. Draudžiama teisme prisaikdinti asmenis, jaunesnius nei 16 metų amžiaus. Jiems tik išaiškinama pilietinė pareiga - papasakoti visa, kas jam žinoma byloje. Teisėjas liudytojui išaiškina teises ir pareigas. Liudytojui pateikiamas priesaikos tekstas, kurį jis turės perskaityti ir pasirašyti. Liudytojas yra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Pati apklausa yra pradedama pasiūlymu liudytojui papasakoti viską, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Po to teisėjas ar kiti proceso dalyviai turi teisę liudytojui užduoti klausimus. Liudytojo parodymai protokole užrašomi pirmuoju asmeniu. Kiekvienas liudytojas į teismo posėdžių salę yra kviečiamas atskirai.
Liudytojas, duodamas parodymus, gali naudotis užrašais, jeigu jo parodymai yra susiję su skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku jam įsiminti. Šie užrašai, teisėjui pareikalavus, turi būti pateikiami teismui ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, teismas gali juos pridėti prie bylos.
REED IR AMBRULEVIČIUS | TOMAS DOMARKAS | RUGINIENĖ IR VERTYBĖS | TAIVANAS | Tiek Žinių
Specialusis Liudytojas
2007 papildymais Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Šios Baudžiamojo proceso kodekso normos pagrindu atsirado sąlyginai naujos rūšies liudytojo, kuris neturi atskiro procesinio pavadinimo, institutas.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 sausio 9 d. Specialiojo liudytojo statusas prokuroro iniciatyva įgyjamas, jei byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Specialiojo liudytojo statusas yra mišrus - jis turi ir liudytojo (nors Baudžiamojo proceso kodekse nėra straipsnio, nurodančio galimybę specialiajam liudytojui pasinaudoti liudytojo teisėmis), ir įtariamojo (įtariamojo teisių neturi ir jas įgauna tik po to, kai pasinaudodamas savo teise reikalauti būti pripažintu įtariamuoju, bus juo pripažintas) bruožų. Specialiojo liudytojo apklausos metu gavus faktinių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė apklausiamas asmuo, pabaigus apklausą sprendžiama dėl įtariamojo statuso suteikimo. Pasikeitus faktiniams bylos duomenims ir/ar esant procesiniams pagrindams, asmuo, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, gali būti apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, t. p. jam gali būti suteiktas įtariamojo statusas.
Nepilnamečių Liudytojų Apklausa
Nepilnamečio liudytojo apklausa, siekiant jam užtikrinti kuo saugesnę aplinką, skiriasi nuo suaugusio apklausos. Paprastai atsižvelgiama į nepilnamečio amžių. Mažamečiai ir asmenys iki 16 metų yra apklausiami specialioje patalpoje, juos prokuroro prašymu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas dar iki teismo posėdžio. Apklausiant nepilnametį patalpoje dalyvauja vaikų teisių institucijos atstovas, psichologas. O kitoje patalpoje teisėjas, gynėjas, įtariamasis stebi vaiko apklausą per ekraną. Per teisėją proceso dalyviai turi teisę užduoti nepilnamečiui liudytojui klausimus.
Apibendrinant, būtina pabrėžti, kad teismas labai tikisi žmonių pilietiškumo, informuojant teismą, jei dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyksta atvykti į planuojamą teismo posėdį. Esant geranoriškam išankstiniam pranešimui, teisėjas turės galimybę iš anksto suderinti kitą posėdžio datą, taip būtų sutaupomas kitų proceso dalyvių laikas ir pinigai.
tags: #liudytojas #gali #buti #atvesdinamas