Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais.
Tačiau nuomos rinkoje vis dar pasitaiko diskriminacijos atvejų, ypač kai kalbama apie šeimas su vaikais. Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima diskriminuoti šeimas su vaikais nuomojant būstą, kokie teisiniai aspektai reglamentuoja šią sritį, ir pateiksime patarimų tiek nuomotojams, tiek nuomininkams.
Ar galima diskriminuoti šeimas su vaikais nuomojant būstą?
„Nuomojamas dviejų kambarių butas su baldais ir buitine technika. Nuomininkų pageidaujama be augintinių ir be vaikų“.
Štai tokių būsto nuomos skelbimų galima rasti ne vieną ir ne du.
Itin dažnai nuomininkų su vaikais nepageidaujantys būsto savininkai būna pasmerkiami kaip diskriminuojantys šeimas su mažais vaikais.
Kita vertus, kai kurie čia pat pajunta diskriminaciją, ypatingai kai kalba pasisuka apie šeimas ar vienišus tėvus su vaikais.
Būtent jaunos šeimos su mažais vaikais itin dažnai ieško būsto nuomos, nes dar neturi pakankamai pinigų būsto pirkimui.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vadovas Vytis Muliuolis primena, kad tokia praktika - diskriminacinė, taip pat kaip ir atsisakymas nuomoti gyvenamąjį būstą žmonėms dėl jų rasės, kilmės, religijos bei kitų Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų pagrindų.
Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalios Lygių galimybių įstatymo pakeitimai - prie draudžiamų diskriminacijos pagrindų bus įtraukta ir šeiminė padėtis.
Pagal jas draudžiama atsisakyti nuomoti būstą ar sudaryti mažiau palankias nuomos sąlygas šeimoms su vaikais ir besilaukiančioms moterims.
Visgi, Civiliniame kodekse, kuris nustato reikalavimus sutarčių, tarp jų ir buto nuomos sutarčių sudarymui, įtvirtinta sutarties sudarymo laisvė.
Tai reiškia, kad buto savininkas numatytomis teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai yra būtina ir kol tai nepažeidžia kitų asmenų teisių.
Ką daryti pastebėjus diskriminacinį skelbimą?
Kalbant apie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos praktiką, į mus dažniausiai kreipiasi asmenys, norėdami informuoti apie pastebėtus butų nuomos skelbimus, kuriuose nuomininkams nustatytos sąlygos, turinčios diskriminacijos požymių.
Gyvenamojo būsto nuoma, kai nuomos mokestį moka gyventojas, yra šiek tiek išskirtinė visame paslaugų sektoriuje.
Šias aplinkybes reikėtų konkrečiai nurodyti lygių galimybių kontrolierei, o esant galimybei - pateikti įrodymus.
Galima tarnybai pranešti apie pastebėtą skelbimą, tačiau tai nebūtų traktuojama kaip skundo pateikimas, kadangi pats skelbimo platinimas savaime nėra Lygių galimybių įstatymo pažeidimas.
Tačiau tokiais atvejais susisiekiame su skelbimą platinančiu asmeniu arba tinklalapio, kuriame jis patalpintas administracija, ir pasiūlome netinkamą turinį pakoreguoti arba pašalinti skelbimą.
Nuomos sutartis ir jos svarba
Sutartis yra mūsų apsauga.
Pagal įstatymą, žodinė sutartis yra leidžiama gyvenimui iki metų laiko.
Jeigu gyvenama daugiau nei metus - reikalaujama sudaryti rašytinę sutartį.
Esu su mažamečiais vaikais, turiu atsakomybę ne tik už save, bet ir už vaikus nešti.
Visada pasirašant sutartis, reikia jas atidžiai skaityti.
Kadangi tie principai yra lygiaverčiai - tiek nuomininko su mažamečiais vaikais, tiek nuomotojo.
Abi šalys turi būti suinteresuotos sutartį skaityti labai atidžiai, ypač tais atvejais, kai sutartys yra nutraukiamos iš anksto.
Aiškiai susitarti terminus - prieš kiek laiko reikia įspėti.
Tokiais atvejais, kai yra mažamečiai vaikai, siūlyčiau į sutartį įtraukti, kad jie yra.
Labai dažnai tie vaikai nėra įtraukiami, o jų interesus ir teises atstovauja tėvai.
Patarimai nuomojant būstą šeimoms su vaikais:
- Pasirašykite rašytinę sutartį: Aiškiai nurodykite gyvenimo ir išsikraustymo sąlygas.
- Registruokite sutartį VĮ "Registrų centras": Registruota sutartis turi juridinę galią.
- Numatykite punktą dėl vaikų registracijos adresu: Sutartyje gali atsirasti punktas dėl vaikų nuomos adreso.
- Aiškiai apibrėžkite veiksmus nemokumo atveju: Paaiškinkite nuomininkams, kas gresia nemokumo atveju.
- Kompensacija už sugadintą turtą: Sutartyje nustatykite, kaip reiktų elgtis, jei vaikai apgadintų turtą.
Internete sutarčių pavyzdžių yra apstu, tačiau jos ne visada tinkamai gina šeimininkų interesus.
Dėl to rekomenduojame kreiptis į brokerius, kurie ne tik padeda išnuomoti ar išsinuomoti būstą, bet ir turi pasiruošę gerus nuomos sutarčių šablonus, paruoštus profesionalių teisininkų.
Iškeldinimas: teisinis procesas
Dažniausiai yra bijomasi teisinių reikalų, jei šeima pasirodytų esanti nemoki.
Sklando gandai, kad tokios šeimos, kuri turi mažą vaiką, iškeldinti tiesiog… neleidžia įstatymai.
„Vaiko teisė turėti būstą nepaneigia buto savininko teisės į nuosavybę.
Teismai laikosi nuomonės, jog vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai.
Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, ar išnuomotame bute gyvena nepilnamečiai vaikai, ar ne, iškeldinimas vykdomas teismo tvarka.
Tai reiškia, kad buto savininkas, norėdamas iškeldinti nuomininkus privalo nustatyta tvarka nutraukti nuomos sutartį ir tuomet, nuomininkams atsisakant išsikraustyti, privalo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo.
Vykdant teismo sprendimą iškeldinti nuomininkus, priverstiniame iškeldinime dalyvauja antstolis, taip pat gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai, jei asmuo piktybiškai atsisako išsikelti.
Atsižvelgiant į tai, kad bylose, kuomet reikia iškeldinti ir nepilnamečius, reikia derinti jau minėtą vaiko teisių prioritetinės apsaugos principą ir savininko teisę į turimą turtą, tokios bylos įprastai yra sudėtingesnės, trunka ilgiau ir kainuoja brangiau.
Net CPK nustato ilgesnius pranešimo apie iškeldinimą terminus, jeigu iškeldinamas nepilnametis.
Iškeldinimo procesas: žingsnis po žingsnio
- Sutarties nutraukimas: Būsto savininkas privalo nustatyta tvarka nutraukti nuomos sutartį.
- Kreipimasis į teismą: Jei nuomininkai atsisako išsikraustyti, kreipiamasi į teismą dėl iškeldinimo.
- Teismo sprendimas: Teismas priima sprendimą dėl iškeldinimo.
- Vykdymas: Teismo sprendimą vykdo antstolis, dalyvaujant policijos pareigūnams (jei reikia).
Svarbu atsiminti, kad tokiais atvejais, kai yra sutarčių pažeidimai ir savo noru neišsikrausto šeima, prasideda nuomotojų veiksmai: elektros atjungimas, kitų komunalinių paslaugų blokavimas - tai yra neteisėta.
Pasikreipus į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymų, pareiškus prašymą, savininkas būtų įpareigotas įjungti elektrą ir užtikrinti jos tiekimą.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimas
Užvedant visas bylas, kurios yra susijusios su nepilnamečiais vaikais, būtina įtraukti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.
„To tikslas - pasirūpinti atitinkamu vaikų apgyvendinimu, jei atsakovai (vaiko tėvai, besinuomojantys būstą - red. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos padeda tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą įgyvendinti šią teisę, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali šios teisės visiškai įgyvendinti.
Iškeldinimo proceso trukmė
Paprastai siekiant iškeldinti nemokią šeimą su vaikais, procesai trunka ilgiau nei bandant iškeldinti asmenį ar asmenis, neturinčius vaikų.
Kai teismas priima sprendimą, tą procedūrą vykdo antstolis.
Jeigu iškeldinimas paprasta forma - kai nėra mažamečių vaikų, tada antstolis turi penkių dienų įspėjimo terminą.
Kai yra vaikai - 30 dienų.
Teismai, spręsdami bylas, atkreipia dėmesį į tai, kiek laiko vaikams reikės lankyti ugdymo įstaigą.
Teismo atsižvelgimas į vaiko interesus
Teismai, spręsdami bylas, atkreipia dėmesį į tai, kiek laiko vaikams reikės lankyti ugdymo įstaigą.
Tai dažnai yra susiję su gyvenamąja vieta.
Uzufrukto teisė į gyvenamąją patalpą
Kai po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, kuris neturi jam nuosavybės teise priklausančio būsto, įstatymai užtikrina nepilnamečio vaiko teisę naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa - šeimos turtu, o kartu ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.
Tokią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtintas uzufrukto institutas.
CK 4.141 str. 1 d. nurodyta, kad uzufruktas - asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas.
Asmenims, neįregistravusiems santuokos, uzufrukto teisė į gyvenamąją patalpą gali būti nustatoma remiantis CK 3.234 str.
Teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, netenkina prašymo dėl uzufrukto nustatymo į dalį būsto (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
CK 3.84 str. 3 d. nurodyta, kad prie šeimos turto priskiriama ir turtinė teisė naudotis šeimos gyvenamąją patalpa, kuri gali būti užtikrinama panaudos, uzufrukto teise ir pan.
Šeimos gyvenamoji patalpa (namas, butas) yra būtina materialioji šeimos gyvenimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-825).
Kadangi CK 3.71 str. 3 d. numatyta, kad jeigu šeimos gyvenamoji patalpa buvo nuomojama, teismas gali perkelti nuomininko teises sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o nuomos ir panaudos santykiai yra panašūs, todėl esant susiklosčiusiems panaudos teisiniams santykiams, galima taikyti CK 3.71 str. 3 d. įtvirtintą normą pagal analogiją, t. y.
Sudaryta panaudos sutartis, jei ji nėra pripažinta negaliojančia, asmenims, kurie ją sudarė (t. y. šalims), turi įstatymo galią, tad tokioje situacijoje ne tik fiziškai, bet ir teisiškai užtikrinus vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, asmuo, kartu su nepilnamečiais vaikais, turi teisę gyventi trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame būste (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Teismų praktikoje taip pat suformuota nuostata, kad jei sutuoktinis, kuriam gyvenamoji patalpa priklausė asmeninės nuosavybės teise, jį perleido (padovanojo) tretiesiems asmenims, o buvę jo šeimos nariai neturi kitos gyvenamosios patalpos ir pasikeitus gyvenamosios patalpos savininkui lieka gyventi toje pačioje gyvenamojoje patalpoje - jų teisė naudotis patalpa gali išlikti nuomos ar panaudos pagrindu.
Tokiu atveju laikytina, kad asmuo, priimdamas nuosavybės teises, pripažino ir gyvenamojoje patalpoje gyvenusių asmenų teisę ir toliau ja naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
Lietuvos NT nuomos rinkos stereotipai
Lietuvos NT nuomos rinkoje paplitęs labai nemalonus stereotipas - nenuomoti buto ar namo šeimai su nepilnamečiais vaikais, nes gali būti sunkumų juos iškraustant.
Suaugusiuosius išregistruoti galima internetu keliais mygtuko paspaudimais, o vaiko teises į būstą gina valstybė...
Šis stereotipas turi realų pagrindą - kelias sudėtingas bylas, kai savininkai mėnesių mėnesius bandė iškraustyti nemokius nuomininkus iš savo nuosavybės, bet jie liko ten gyventi, nes turėjo mažamečių vaikų.
Po šių bylų ir liko nemalonus stereotipas, kuris vis dar užkerta kelią jaunoms šeimoms susirasti norimą būstą nuomai.
Tačiau, pasirašius rašytinę sutartį, kurioje aiškiai nurodomos gyvenimo ir išsikraustymo sąlygos, registruojant ją VĮ "Registrų centras", numatant punktą dėl vaikų registracijos adresu ir aiškiai apibrėžiant veiksmus nemokumo atveju, nerimauti priimant nuomotis šeimą su vaikais nėra dėl ko.
Statistika
Nėra tikslios statistikos apie diskriminacijos atvejus nuomojant būstą šeimoms su vaikais Lietuvoje, tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gauna pranešimų apie pastebėtus diskriminacinius skelbimus.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar galima diskriminuoti šeimas su vaikais nuomojant būstą? | Pagal Lygių galimybių įstatymą - ne, tačiau Civilinis kodeksas suteikia sutarties laisvę. |
| Ką daryti pastebėjus diskriminacinį skelbimą? | Pranešti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. |
| Kas svarbu nuomos sutartyje? | Aiškiai nurodytos sąlygos, registracija, veiksmai nemokumo atveju, kompensacija už sugadintą turtą. |
| Kaip vyksta iškeldinimas? | Tik teismo tvarka, dalyvaujant antstoliui ir policijos pareigūnams (jei reikia). |
2 straipsnis.
- 2. Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės ir kitų patalpų, atitvarinėmis konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
- Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
- Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
- Šeima - sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir, jeigu turi, jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat susituokęs asmuo ir su juo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium likęs (likę) gyventi jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir jo vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais.
- Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas - kredito davėjo, įrašyto į viešąjį kredito davėjų sąrašą (toliau - kredito davėjas), pagal kreditavimo sutartį asmenims ir šeimoms, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, skolinami pinigai būstui įsigyti - būstui pirkti ar (ir) statyti - arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti. Pagal šį įstatymą dalis valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito gali būti panaudota žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti.
