Vilnius nuolat keičiasi, o urbanistiniai pokyčiai apima ne tik naujų pastatų statybas, bet ir viešųjų erdvių atnaujinimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime Lukiškių aikštės statybos leidimo klausimus, diskusijas dėl paminklo aikštėje ir kitus svarbius urbanistinius projektus sostinėje.
Lukiškių aikštė Vilniuje. Šaltinis: Wikipedia
Lukiškių aikštės rekonstrukcija ir paminklo klausimas
2016-05-12 Lietuvos architektų sąjungoje visuomenei pristatyta, kaip atrodys rekonstruota Lukiškių aikštė. Atnaujinta aikštė žada tapti ir reprezentatyvi, ir jauki miestiečių susibūrimų vieta, kurioje bus daug žaliųjų erdvių ir vietos iškilmingoms Lietuvos šventėms, minėjimams. Lukiškių aikštės erdvė išliks žaliojo charakterio, tačiau joje bus aiškiai išreikštos funkcinės zonos.
Architektai G. Čaikauskas, L. Naujokaitis pristatė naują Lukiškių aikštės sutvarkymo idėją ir koncepciją. Aikštė taps daugiafunkce Lietuvos laisvės ir demokratijos erdve, kurioje atsispindės ir nuolatinė lietuvių kova už laisvę, ir šiuolaikinė demokratija, vienybė. Iš pristatyto projekto matyti, jog atnaujintoje Lukiškių aikštėje vietos atsiras kiekvienam, ir kiekvienas čia ras save - ar atėjęs susikaupti, pagerbti, ar tiesiog pasivaikščioti ir pailsėti.
„Pagrindinė idėja - didžiulėje erdvėje išpildyti visų socialinių grupių lūkesčius. Lukiškių aikštės erdvė išliks žaliojo charakterio, tačiau joje bus aiškiai išreikštos funkcinės zonos. Aikštė pavirs savotišku gyvybės medžio simboliu. Medis - tai takelių forma, perauganti į smulkesnes šakeles žaliojoje zonoje ir savotiškai įsiliejanti į miesto erdves“, - sakė architektas G. Čaikauskas. Pristatytoje aikštės koncepcijoje brėžiama įtampos meninė linija - riba tarp okupacijų ir laisvės.
„Stengsimės, kad aikštė ir vėl taptų vilniečių mėgstama vieta, įgautų istoriškai adekvatų ir šiandienos poreikius atitinkantį pavidalą. Pasak architektų, aikštės sprendiniai turi tapti tam tikru monumentu, kelių istorinių sluoksnių sankloda ir svarbu išsaugoti žaliąjį aikštės charakterį. Lukiškių aikštė tampa žaliųjų miesto jungčių nuo Taurakalnio iki Neries dalimi.
„Projekte labai svarbi ir reprezentatyvioji dalis, ir dabartinių vilniečių poreikiai. Aikštei sutvarkyti valstybė skirs 2 mln. eurų: 1,5 mln. šiemet, 0,5 mln. eurų kitąmet. Lukiškių aikštės sutvarkymas yra numatytas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo plane.
Lukiškių aikštės komunalinio sutvarkymo procese aktyviai dalyvavo Vyčio paramos fondas, kuris 2016 m. spalio mėn. Pradėta net įtarinėti, jog viskas parašyta taip, kad galėtų laimėti konkretus autorius, kuris gal jau turi sukūręs paminklo projektą. LDS įtarimai pasitvirtino, kai 2016-2017 metais viešai buvo pristatytas menininko G. Kūrio projektas. Nepaisant LDS prieštaravimų, varžytuvės įvyko. Šiose varžytuvėse aikštės dangų plano („kreivų takų”) autoriai, anonimiškai pristatę menininko G. Kūrio projektą, nieko nelaimėjo. Geriausia buvo pripažinta realistinė skulptūra „Laisvės karys“, kurią konkursui kaip savo darbą pateikė skulptorius A. Sakalauskas (nors pasirodė, kad tai ukrainiečių O. Sydoruk ir B. Kryvencovo kūrinys). Abiem atvejais „kreivų takų” architektai nieko nelaimėjo. Nuo tos akimirkos jie pradėjo visus ir viską skųsti teismams.
LR Kultūros ministerija ir Šiuolaikinio meno centras po kelis mėnesius trukusių kūrybinių užsiėmimų 2017 m. lapkričio mėn. paskelbė, jog jas laimėjo A. Labašauskas. Bet tik 2018 m. balandžio 19 d. galutinai tapo aišku, kad LR Kultūros ministerijos organizuotose kūrybinėse dirbtuvėse laimėjo A. Labašauskas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio mėn. paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį. Paprasčiau pasakius, Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad A. Labašausko „Laisvės kalvos“ sumanymas pagrįstai pripažintas pirmos vietos laimėtoju Lukiškių aikštės sutvarkymo sumanymų varžytuvėse.
Norint suprasti, kas vyksta iš tikrųjų, reikia atidžiai pažvelgti į pagrindinius veikiančius asmenis ir jų argumentus. Visų pirma reikia aiškiai pasakyti, kad buvo labai neskaidri pati pradžia. Juridinių manipuliacijų ir sofistinių dangų kainos skaičiavimų pagalba buvo įrodyta, kad oficialaus konkurso laimėtojo R. Midvikio projektas yra per brangus. Argumentas - per daug akmens, todėl, atseit, reikia mažinti “kietos” dangos kiekį aikštėje. Būtent šiuo dalyku aktyviai pradėjo reikštis G. Čaikauskas. Tam nėra jokio pagrindo. Varžytuvių skulptūra „Vytis” buvo įgyvendinta, bet jau kaip „Laisvės karys“.
Visų pirma būtina galutinai atsakyti į klausimą: kam priklauso Lukiškių aikštė? Antra, turi būti aiškiai atsakyta į klausimą: kas formuluoja socialinį užsakymą ir koks jis turi būti? Kas užduoda pagrindinę temą: politinė bendruomenė ar privatus sumanymas? Pagrindinė valstybės aikštė yra tautos brandumo indikatorius, todėl socialinį užsakymą turi formuluoti valstybinės institucijos. Ar tai įmanoma? Trečia, padėtis, kai keliamas klausimas dėl valstybinio rango paminklo reikalingumo apskritai, yra tikrai nenormali, todėl reikia labai aiškiai atsakyti į klausimą: kam statomas paminklas - Laisvės kovotojams ar hieraldiniam ženklui (herbui)?
Akivaizdūs propagandinio karo požymiai. Todėl pagrindinis klausimas išlieka - kam statomas paminklas? Nėra ir atvirai prieštaraujančių prieš paminklą ar monumentą, skirtą kovotojams už Laisvę ir Nepriklausomybę, bet vis dėlto galima teigti, kad yra žmonių, kurie nenori paminklo. Strateginis klausimas - ką daryti toliau? Iš tikrųjų viskas yra paprasta. Analizė parodė, kad paminklo priešininkams argumentus suteikė dailės kritikai, menotyrininkai ir menininkai, kurie nesuprato, kad vyksta ideologinė kova, o ne meninė diskusija. Antra, reikia pripažinti, kad varžytuvių sąlygos dažnai būdavo nekokybiškos. Trečia, vertinimo komisijos sudėtis formuojama neaiškiais principais.
Sekantys veiksmai turėtų būti tokie. Visų pirma reikia atsakyti į strateginį klausimą - Kaip vertinti realizuotą aikštės komunalinio sutvarkymo projektą? Ar tai kokybiška ilgalaikė meninė-erdvinė KONCEPCIJA ar tik LAIKINAS SUTVARKYMAS? Antra, reikia aiškiai pasakyti, kad konkretaus nurodyto taško, kurį nurodė dangų plano autoriai iš esmės nėra ir negali būti, nes visų instancijų teismai pripažino, kad kūrybinius užsiėmimus dėl memorialo Lukiškių aikštėje laimėjo menininko A. Labašauskas. Todėl dangų plano autoriai negali kalbėti apie konkrečią paminklo vietą. Paminklo turinį iš esmės sukonstravo visuomeniniai aktyvistai, bet ne valstybė.
Šią problemą bandė spręsti LGGRTC, kurio užsakymu 2022 metais buvo vykdomas mokslo darbas „Istorinės atminties politika Vilniaus m. erdvinėje struktūroje. Todėl reikia iš esmės keisti visą Lukiškių aikštės formavimo proceso valdymo mechanizmą. Tam reikia sukurti specialų komitetą aikštės formavimo ir paminklo statymo/priežiūros klausimams.
„Vyriausybė Lukiškių aikštės sutvarkymui surado lėšų ir tam skyrė 2 mln. Eur. Konkursą laimėję projektuotojai sako, kad techninio projekto pabaigos ir statybos leidimo galime tikėtis dar šių metų vasaros pradžioje. Darbai turi prasidėti iki liepos 1 d.“, - pasak pranešimo spaudai, pabrėžė p. Šiemet vasario pabaigoje buvo paskelbta, kad savivaldybės skelbtą konkursą sutvarkyti Lukiškių aikštę laimėjo įmonių „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“ konsorciumas. Tuomet skelbta, kad iki šių metų pabaigos „jau bus perkirpta juostelė prie pagaliau sutvarkytos aikštės“. Taip pat paskelbta, kad Lukiškių aikštės sutvarkymui Vyriausybė skirs 2 mln. Eur - 1,5 mln. Eur darbus vykdančiam trijų įmonių konsorciumui žadama pervesti šiemet, o likę 0,5 mln. Detalesnis aikštės sutvarkymo planas bus paskelbtas kiek vėliau, patys tvarkymo darbai prasidės vasarop. Pertvarkius aikštę bus išplėsta žalioji parko dalis, sumažinta centrinė aikštės dalis, kuri bus išgrįsta nauja kieta danga.
„Jau yra sudarytas aikštės ir paminklo sukūrimo organizacinis komitetas, jį dar turės patvirtinti Vyriausybė. Pirmas dalykas - pliažas Lukiškėse yra blogas sprendimas dėl kelių priežasčių. Ar dabar visos aikštės ir skverai bus paversti linksminimosi vietomis? Trečia - projektas nederintas ir nepristatytas visuomenei. Deja, tai jau įprastas viešųjų reikalų procesas, kai už mūsų visų suneštus pinigus politikai tvarkosi savo reitingus ir ruošiasi rinkimams. Ir dar prisidengia „laisve“. Man pačiam patinka Vytis. Patinka ir pliažai.
APIE AUTORIŲ: Tomas S.Butkus - idėjų menininkas, jaunosios kartos urbanistikos ir architektūros mokslininkas, tyrinėjantis urbanistinius vyksmo procesus. Žymiausia Tomo S.Butkaus knyga - „Miestas kaip įvykis.
Pagrindiniai argumentai dėl paminklo Lukiškių aikštėje
- Sumenkinamas Lukiškių aikštės statusas.
- Iškraipomas sampratos „urbanistinės erdvės” turinys.
- Pakeičiama paminklo paskirtis ir pobūdis.
- Atsisakoma pagrindinių aikščių erdvinio formavimo kompozicinių principų.
- Atsisakoma paminklų statymo kultūrinio papročio ir monumentalios skulptūros žanro.
- Nerekomenduojama naudoti visuotinai priimtus ir vienodai suprantamus simbolius.
- Reikalaujama neįvykdomo maksimumo.
- Iki absurdo sureikšminamas visuomenės dalyvavimas.
Lukiškių aikštė. Šaltinis: MadeinVilnius.lt
Kiti svarbūs urbanistiniai projektai Vilniuje
Vilniuje vyksta ir daugiau reikšmingų urbanistinių projektų, kurie keičia miesto veidą. Aptarsime kai kuriuos iš jų.
Šv. Jokūbo kvartalo statybos
Šv. Jokūbo kvartale, netoli Baltojo tilto ir Lukiškių aikštės, statomo komplekso likimas neaiškus. Valdytoja „Lords LB Asset Management“ fondas patvirtino, kad nuomos sutartis su britų mokykla „Royal Russell School Vilnius“ nutraukta. „Tikiu, kad istorinis pastatų kompleksas, esantis centrinėje miesto dalyje, turi daug potencialo ir gali būti pritaikomas ne tik įvairioms komercinėms, kultūrinėms, bet ir urbanistinėms veikloms. Tęsime nuomininkų paieškas, nes galime pasiūlyti kokybę su dideliu istoriniu paveldu pačiame miesto centre“, - LRT.lt pakomentavo A. Pocienė. Klausimo, ar šiame kvartale visgi mokyklos nebebus, ji nepakomentavo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrino duomenis IS „Infostatyba“ ir nustatė, kad 2021 m. Visi statybos darbai privalo būti vykdomi pagal statinio projektą. Statybos inspekcija neturi duomenų, kad darbai vykdomi ne pagal projektą. LRT.lt pakartotinai kreipėsi į Vilniaus savivaldybę komentaro, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė. Po straipsnio publikavimo, UAB „Orkelos valdymas“ vadovė A. Pocienė papildė, jog šiuo metu komplekse rekonstruojamų patalpų paskirtis - administracinė bei viešbučio. „Tai reiškia, kad teritorijoje gali įsikurti ir mokykla. Šiuo metu visam kompleksui yra ieškomi nuomininkai, vyksta derybos su net keliomis mokslo įstaigomis“, - LRT.lt pakomentavo A. Pocienė.
2021 m. skelbta, kad Vilniuje, buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje, statomas Vasario 16-osios kompleksas, kurį sudarys „Clarion“ viešbutis su konferencijų centru ir mokykla. Iš pradžių projekte buvo numatytas viešbutis ir biurai.
Šv. Jokūbo ligoninė. Šaltinis: MadeinVilnius.lt
Kiti projektai
- Vilniuje, Lazdynuose, šalia „Ryto“ skulptūros planuojama atnaujinti daugiau nei prieš pusšimtį metų įrengtą aikštę. Viešosios erdvės atnaujinimo projektui, kurį parengė Vilniaus vystymo kompanija, jau gautas statybos leidimas. Aikštę ketinama paversti žalesne, jaukesne ir labiau pritaikyta bendruomenei.
- Vilniuje planuojama iš esmės atnaujinti 1966 m. statytą lopšelį-darželį Markučiuose. Konkurso nugalėtojais tapo UAB „Processoffice“.
- Kauno centrinio pašto rūmuose oficialiai pradėti tvarkybos darbai.
- Vilniaus miesto savivaldybė pradeda Medinių Šnipiškių urbanistinės vizijos rengimą.
Viešųjų pirkimų skaidrumo klausimai
DELFI turimi dokumentai rodo, kad abejotino skaidrumo sprendimų, skubindama stringantį projektą pačioje miesto širdyje, savivaldybė galėjo priimti ir daugiau. Daugiausia jų susiję su sprendimu Lukiškių aikštės atnaujinimui pasitelkti verslo „dovanas“ - įvairių verslo įmonių teikiamas pinigines aukas ar darbus vienam ar kitam aikštės elementui sutvarkyti.
„Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad verslo bendrovės savo paslaugas teikia kaip dovanas miestui, ir jos įsigyjamos nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų. Kai verslas „dovanoja“ projektus, pagal kuriuos vėliau bus vykdomi darbai, visais atvejais kyla rizika, kad projektas parengtas pritaikant jį konkrečiam tiekėjui, nustatomi specifiniai techniniai reikalavimai, kurie dirbtinai susiaurina galimą konkurenciją“, - DELFI teigė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Projektų administravimo ir ekspertinio vertinimo skyriaus vedėja Jovita Petkuvienė.
Verslo „dovanos“ ir jų įtaka projektams
Bendrovė „Hanner“ siūlė paramą Lukiškių aikštės atnaujinimui, tačiau kėlė papildomų sąlygų, todėl savivaldybė atsisakė dovanos. „Hanner“ rašte Vilniaus savivaldybės administracijos direktorei Almai Vaitkunsienei siūlė prisidėti prie Lukiškių aikštės įrengimo, nuperkant ir Vilniaus miesto savivaldybei dovanojant mažosios architektūros elementus, šviestuvus, žaidimų aikštelių infrastruktūrą, medžiagas takams įrengti, viso už 705 081,52 euro su PVM sumą.
„UAB „Hanner“ tuo pačiu prašo Vilniaus miesto savivaldybės pertvarkyti Šnipiškių ir Rinktinės gatves, atliekant gatvių infrastruktūros pertvarkymo ir įrengimo darbus už analogišką sumą (kaip dovanojamoji - DELFI)“, - rašte A. Vaitkunskienei rašo A. Avulis. Rašte įvardijamos gatvės yra šalia Žalgirio stadiono, kuriame „Hanner“ šiuo metu plėtoja didelės apimties projektą.
Kitos dovanas Lukiškių aikštės tvarkymui savivaldybei teikusios įmonės nesklandumais nesiskundė. Tačiau jos ir pageidavimų, ko tikėtųsi už paramą, raštu neįvardijo.
Savivaldybė susitarė su bendrove „Poolservice.LT“, kuri pasižadėjo už 3 tūkst. eurų parengti Lukiškių aikštės interaktyvaus dinaminio fontano statybos techninio darbo projekto technologinę bei konstrukcinę dalis. Kadangi, kaip nurodoma dokumentuose, „Poolservice.Lt“ atliko ir papildomus darbus, nenumatytus ankstesnėje sutartyje, „tokius kaip projekto derinimas ir statybos leidimo gavimas bei projekto papildymo darbai (elektrotechninė dalis, lauko vandentiekio ir nuotekų dalis)“, jos paramą sutarta vertinti nebe 3 tūkst., bet 8 tūkt. eurų.
Vilniaus meras R. Šimašius prabilo apie privačius rėmėjus, finansuosiančius fontano įrengimą, anksčiau, nei buvo pasirašyta sutartis su „Orkela“. Bendrovė „Orkela“ Lukiškių aikštės interaktyvaus dinaminio fontano įrengimui dovanojo 200 tūkst. eurų.
Bendrovės „Orkela“ vadovas, DELFI aiškindamas sprendimo apdovanoti Vilnių motyvus, teigė, kad jo atstovaujama bendrovė laikosi principo, kad, investuojant į kokybiškus nekilnojamojo turto objektus, aukščiausių miesto bendruomenės ir investuotojų įvertinimų galima susilaukti ne tik atliekant investicijas, tačiau ir prisidedant prie miestų viešųjų erdvių kūrimo.
Lėšų šaltiniai
Vilniaus miesto savivaldybė vykdo projektą „Dovana Vilniui“, kai visi norintys vilniečiai, verslo ar viešosios organizacijos gali dovanoti miestui įvairias dovanas - suoliukus, šiukšliadėžes, gatvių apšvietimą, skulptūras, krepšinio aikšteles, ar kitokią vilniečiams reikalingą infrastruktūrą.
Atnaujinta Lukiškių aikštė. Šaltinis: Vilnius.lt