Laboratorinio darbo metu, siekiant nustatyti lygiavertę dozės galią patalpos ore, svarbu atkreipti dėmesį į matavimo paklaidas ir jonizuojančiosios spinduliuotės ypatumus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su matavimų tikslumu, paklaidų įvertinimu ir jonizuojančiosios spinduliuotės charakteristikomis.
Matavimo paklaidos ir tikslumas
Jeigu matavimo įrenginiai ir matavimo būdai yra teisingai parinkti, tai matuojant daromos tik atsitiktinės vientartinio matavimo paklaidos, kurios priklauso nuo aparatūros ypatybių ir eksperimentatoriaus įgudimo naudotis matavimo įrenginiu. Tiksliai ir neteisingai naudojantis matavimo įrenginiu, matuojant galima suklysti pagal mažiausiąją skalės padalos vertę. Norint tiksliau išmatuoti, matuojama daug kartų. Kiekvieną kartą gaunami šiek tiek skirtingi duomenys. Matuojamojo dydžio verte priimamas matavimo duomenų vidurkis. Tačiau atskirose matavimų serijose gali būti nustatyti skirtingi to paties dydžio vidurkiai. Stebėjimų ar matavimų serijos patikimumą lemia duomenų išsisklaidymo tarpas ir skirtumas tarp atskiro matavimo rezultato ir nustatytojo vidurkio.
Svarbu atsiminti:
- Lygios absoliutinės vertės, bet priešingo ženklo paklaidos yra vienodo tikslumo.
- Kuo didesnė paklaidos absoliutinė vertė, tuo toji paklaida yra mažiau tikima.
Reikia įvertinti, kaip matavimo rezultatų pasiskirstymas atitinka normalųjį pasiskirstymą; nustatyti nikelio koncentracijos tikimiausią vertę, atskiro matavimo rezultato kvadratinę paklaidą bei matavimo rezultatų vidutinės vertės absoliutčiąją paklaidą.
Matavimo rezultatų analizė
Matavimo rezultatų aibė, suskirstyta nuo xmin iki xmax, padalijama į N intervalų:
čia: xmax - didžiausia intervalo reikšmė; xmin - mažiausia intervalo reikšmė.
čia: x0 - intervalo, turinčio didžiausia mi vertę, vidutinio nario vertė.
Empirinio ir normaliojo skirstinių atitikimas nagrinėjamas pagal eksceso (keks) ir asimetrijos (kas) koeficientus:
Koeficientai keks ir kas rodo, kiek teorinio normaliojo dydžio pasiskirstymo kreivė skiriasi nuo empirinio pasiskirstymo.
Pagal pateiktus duomenis buvo atlikti skaičiavimai. Nikelio koncentracijos tikimiausia vertė yra lygi 0,82. Matavimų vidurkis yra lygus 0.82, 15% , o vidutinė kvadratinė paklaida 0.022.
Štai kaip veikia dozimetrai važiuojant labai radioaktyviu keliu
Jonizuojančioji spinduliuotė
Jonizuojančiaja spinduliuote vadinama spinduliuotė, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai gali jonizuoti aplinką. Tokia spinduliuote gali būti Rentgeno ir gama spinduliuotė, o taip pat elektringųjų ar neutraliųjų dalelių, turinčių reikiamą energiją, srautas. Dažniausiai jonizacijos šaltiniu būna alfa ir beta dalelės bei neutronai, o taip pat gama spinduliai. Žinoma, aplinką jonizuoti gali protonai arba kitos dalelės, atsiradusios branduolinių reakcijų pasekoje.
Minėtųjų dalelių ir gama spindulių siekis medžiagoje yra skirtingas, skirtinga ir jų jonizacijos geba. Alfa dalelės yra sudarytos iš dviejų protonų ir dviejų neutronų - tai helio branduoliai. Ore jos gali nuskrieti ne daugiau kaip 11 cm, o vandenyje - apie 150 μm. Dėl didelės masės alfa dalelės turi didelę jonizuojančiąja gebą. Dėl to jos yra pavojingos kai patenka į žmogaus organizmą.
Beta dalelės yra žymiai skvarbesnės negu alfa dalelės. Jų skvarba žymiai priklauso nuo energijos. 70 keV energijos beta dalelės prasiskverbia tik per bazaltinį odos sluoksnį, kurio storis yra 0,07 mm.
Darbo priemonės: dozimetrai: SRP - 88N, DRG - 01T1, DRGZ - 02, DRG - 05M, DKS - 04.
Geigerio skaitiklio veikimo principas
Ekologinis aspektas
Ekologiją kiekvienas žmogus gali suprasti skirtingai. Vieniems, tai - šiukšlių rūšiavimas, kitiems, tai važiavimas į darbą dviračiu, atsisakant taršaus automobilio. Klaidingų ir teisingų paaiškinimų nėra, tačiau bendrai ekologiją galima sieti su trimis dėmenimis: gamta ir visa kas joje yra, žmogaus santykiais su gamta ir žmogumi, jo dorove, „vidine švara“.
Šioje „Ekologija“ kategorijoje autorių darbuose minima gamta, jos puoselėjimas, žmogaus įtaka aplinkai. Rasite darbų taip pat ir apie ekologinę gyvulininkystę, miško ekologiją.
Literatūra
- Gėgžnaitė L., Grigas B., Karpus A., Siroic J., „Mechaninių dydžių matavimas“ (laboratoriniai darbai). Vilnius: VPU leidykla, 1979. 94p.
tags: #lygiavertes #dozes #galios #patalpos #ore #nustatymas