Lynų žvejyba - populiarus užsiėmimas Lietuvoje, tačiau svarbu žinoti, kaip tai daryti legaliai ir etiškai. Šiame straipsnyje aptarsime lynų gaudymą bučiais, pateiksime patarimus, kaip sėkmingai žvejoti, ir įspėsime apie galimas baudas už neteisėtą žvejybą.
Nelegali Lynų Žvejyba Bučiais
Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai asmenys žvejoja lynus neleistinais įrankiais, tokiais kaip bučiai. Liepos 4 dieną Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai Elektrėnų savivaldybėje, Vievio ežere sulaikė vyrą, bučiais neleistinai gaudžiusį žuvis. Įbridęs į ežerą, iš esančių keturių bučių jis surinko 10 ungurių bei 11 lynų. Už neteisėtai sugautas žuvis asmuo turės sumokėti padarytą žalą žuvų ištekliams, kuri siekia 5900 eurų. Taip pat iš asmens buvo konfiskuoti pažeidimo padarymo įrankiai, o gyvybinga žuvis paleista atgal į ežerą. Be to, už neteisėtą žvejybą vyrui gresia bauda nuo 600 iki 1500 eurų.
Svarbu žinoti: bučiais leidžiama gaudyti tik vėžius, o visas netyčia į bučius patekusias žuvis būtina nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.
Įtardami, kad ežere gali būti ir daugiau nelegalių gaudymo įrankių, pareigūnai liepos 6 dieną valtimi apiplaukė ir papildomai apžiūrėjo ežerą. Jie rado dar 85 įvairaus dydžio bučius. Vievio ežere sulaikytas asmuo žvejojo neleistinais įrankiais - 4 bučiais. Žala aplinkai siekia 5900 eurų.
Lynų Žvejybos Mėgėjams
Nors bučiai nėra tinkamas įrankis lynams gaudyti, yra kitų būdų, kaip sėkmingai žvejoti šias žuvis. Pateikiame keletą patarimų:
- Pasirūpinkite tinkamais reikmenimis: dugnine arba plūdine meškere, kokybišku valu ir lengva plūde.
- Naudokite tinkamus masalus: pagrindinis šios rūšies žuvų masalas - sliekas, tačiau gerai kimba ir ant musės lervų, uodų lervų, kukurūzų bei baltyminių kukulių.
- Žvejokite tinkamu metu: vos tik nutirpus ledui, o upėse - vasaros pradžioje. Vasaros metu lynai kimba pakankamai gerai, tačiau rugpjūčio pabaigoje prasideda dar vienas aktyvus, bet labai trumpas kibimas. Geriausias laikas - vos tik patekėjus saulei arba vėlai vakare (prieš saulei nusileidžiant).
- Atraskite jų buveines: ežere nėra sunku - juos išduoda nenutrūkstantys oro burbuliukai vandens paviršiuje.
Kažkodėl apie lynus, kurie gyvena stovinčio vandens telkiniuose, rašoma ir kalbama labai daug, gerokai mažiau žvejai žino, kaip meškerioti juos tėkmėje. Tiesą sakant, upėse lynų taip pat yra nemažai, o tokiose, kaip Nemunas, Neris, Šventoji ir ypač Nevėžis - netgi pakankamai daug. Žinoma, ne visos upės tinkamos lynams, šaltavandenėse ir labai srauniose, kur plauko upėtakiai bei kiršliai, šių žuvų vargu ar rasite.
Na, o pačiose upėse, nors tuo pasakymu tikrai nieko nenustebinsiu, reikia ieškoti ramių užutekių. Tie užutekiai gali būti ir nelabai išraiškingi, kartais pakanka nedidelio kranto išlinkimo, kuris pristabdo upės srovę, kažkokios žalumos ir jau galima tikėtis čia aptikti lyną. Aišku, tokiose vietose nerasime didelio šių žuvų sambūrio, čia veikiau apsistos koks nors vienišius, bet neatmetu galimybės, jog pakankamai stambus.
Kadangi straipsnis apie „pastebėjimus“ tai vienas jų būtų toks - mažose įlankėlėse, jei, suprantama, ten yra lynų, lengviau jiems įsiūlyti masalą. Tad lynai dideliame plote turi, kaip ir jiems įprasta, savo takus, maitimvietes, ir visai realu, jog tu jų paprasčiausiai neaptinki - ne toje užutekio vietoje vilioji. O menkame plote, kai dar nedidelė tėkmė, plūdė gali ir pati masalą nunešti žuviai panosėn. Bet čia, kaip sakiau, tik pasvarstymai.
Tai, jog lynai rausdamiesi po dumblą išsiduoda leisdami burbuliukų virtines yra tikra tiesa, upėse tai taip pat matosi, bet panašius burbuliukus išleidžia ir jau minėti karšiai. Tačiau atskirti burbuliukus gali tik labai patyręs žvejys. Juolab - upėse, kur vanduo vis tiek juda ir gali būti grįžtamosios, netgi skersinės srovės (tai, beje, labai nebloga vieta lynams, jei tik ta tėkmė nėra labai stipri), kurios sklaido tuos burbulus.
Lynai, kaip žinote, yra labai atsargios ir kaprizingos žuvys, žvejų tarpe net sklando legendos apie tai, kaip jie sugeba išvesti meškeriotoją iš kantrybės su tais nuolatiniais plūdės virpinimais, trūkčiojimais, timpčiojimais. Tikra tiesa - labai retai lynas griebia masalą lyg koks ešerys, taip nutinka nebent pavasarį ar rudeniop, o ir tai tik kai kuriuose vandens telkiniuose. Bet ir tas „retai“ vasarą būna toks retas atvejis, kad neverta nė kalbėti.
O šiaip jau lyno maniera yra masalą ragauti, išspjauti, dar sykį ragauti, vėl išspjauti ir kartoti tai daugelį kartų... Taip, taip, toks jo kibimo stilius - plūdė čiuožia vandens paviršiumi arba vos panirus tempiama tolyn. Tada ir reikia pakirsti.
Tad žvejodamas lynus kabinu slieką taip, kad viliojančiai rangytųsi, nes jie mėgsta judrų kirminą. Teko skaityti nuomonę, jog geriausiai apkarpyti sliekų galus, jei ant kabliuko suveri jų kuokštą. Didelis masalas reikalingas tam, kad juo nesusigundytų įvairios smulkios žuvelės. O ir smulkios kuojos, karosiukai kuokšto sliekų nenuris, netampys jie ir už ilgų kirminų galų, paprastai taip elgiasi, kai sliekai visai smulkūs arba ant kabliuko pamautas tik vienas sliekas. Kad kitų žuvų apkramtytas masalas mažiau patrauklus lynui, tuo įsitikinau ne kartą.
Gaudant lynus svarbu gerai subalansuoti plūdę. Paprastai „gerą balansą“ mes suprantame kai plūdė panyra vos prisilietus prie masalo žuviai. Esmė tame, kad tuo metu, kai lynas įsiurbs vilioklį jį ragaudamas, plūdė iš karto panirs. Aišku, kad meškeriotojas nedvejodamas kirs. Bet nesėkmingai, kadangi, kaip sakiau, ši žuvis masalą 99 atvejais iš 100 vėl išspjaus ir padarys tai kur kas greičiau nei kabliukas spės įsmigti į jos lūpas. Todėl plūdę, o ją paprastai renkuosi nuo 1,5 iki 3,0 g, reikėtų sureguliuoti taip, kad turėtų tam tikrą jautrumo atsargą ir nenirtų, kaip, kad gaudant aukšles, kuojas ar kitas žuvis. Tai liečia ir slankiojančią plūdę.
Meškeriojant lynus nereikėtų labai „nusiploninti“ pasirenkant valą, kadangi lynas yra stipri žuvis, be to labai mėgsta nerti į žolių tirštumą, iš kur ją iškrapštyti būna sudėtinga. Tačiau čia - ne „upinis“ variantas, tėkmėje visos žuvys stipresnės nei stovinčiuose vandenyse. Todėl rišu bent 0,16 mm pavadėlį, geriau ir dar storesnį fluorokarboninį. Ir būtinai minkštą valą, tai labai įtakoja kibimą. Šiaip jau esu linkęs žuvauti gana subtiliai, visada balansuoju ant minimaliai optimalios ribos, tačiau lynams darau išimtį.
Šiandien kimba: Lynų žvejyba Trakų rajone
Baudos Už Neteisėtą Žvejybą
Neteisėta žvejyba gali užtraukti nemalonias pasekmes. Birželio 16-oji, antradienis, Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams buvo ypač darbinga. Apie pietus Kilučių ežere, esančiame Biržų rajone, Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sulaikė du asmenis, žvejojančius tinklais.
Pažeidėjai buvo sugavę nemažą laimikį, kuriuo pasidžiaugti nespėjo, o už sugautus 10 lynų, šamą, 5 karšius, 4,15 kg raudžių ir 4,84 kg karosų teks atlyginti beveik 1300 eurų žalą. Iš pažeidėjų paimta irklinė valtis bei pažeidimo padarymo priemonės - 4 statomieji tinklai.
To paties antradienio vakarą ir dar du biržiečiai sugalvojo pažvejoti draudžiamu būdu - bučiukais, iš kurių vienas didesnis, nei leistina. Tačiau žvejyba nepavyko - juos pastebėjo aplinkos apsaugos pareigūnai. Asmenys spėjo sugauti 4 lynus, už kuriuos jiems teko atlyginti 240 eurų žalą. Taip pat pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų protokolai ir paimta guminė valtis.
Atminkite: žvejyba be leidimo, draudžiamu metu ar draudžiamais įrankiais gali užtraukti baudas ir konfiskavimą.
Apibendrinimas
Lynų žvejyba gali būti įdomus ir malonus užsiėmimas, tačiau svarbu laikytis taisyklių ir gerbti gamtą. Naudokite tinkamus įrankius, žvejokite tinkamu metu ir vietose, ir niekada nenaudokite draudžiamų priemonių, tokių kaip bučiai, skirti žuvims gaudyti. Taip išvengsite baudų ir prisidėsite prie žuvų išteklių išsaugojimo.