Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES) nare, yra įsipareigojusi laikytis ES gairių ir politikos lytiškumo ugdymo srityje. Visgi lytiškumo ugdymas išlieka jautri ir diskutuotina tema mūsų visuomenėje, temos, susijusios su lytiškumu, vis dar yra laikomos tabu ir jomis gali būti sunku viešai kalbėti.
Lietuvoje lytiškumo ugdymas yra įtraukiamas į bendrąją švietimo programą nuo 2007 metų.
Lytiškumo Ugdymo Samprata ir Svarba
Lytiškumas - yra esminis asmens aspektas besitęsiantis visą gyvenimą nuo gimimo, ir apima lyties tapatybės, lyčių vaidmenų, seksualinės orientacijos, intymumo, malonumo ir reprodukcijos aspektus.
Lytiškumo ugdymo ekspertai akcentuoja poreikį ugdyti, auginti sąmoningą asmenybę, suprantančią savo fiziologinę ir psichologinę prigimtį, atpažįstančią savo poreikius, gebančią sąmoningai pasirinkti sau tinkamiausią kelią veikti, puoselėjančią pagarbų ir atvirą santykį su savimi ir aplink esančiais.
Taip pat lytiškumo ugdymo procese ypač svarbu suvokti visuomenėje vyraujančias stereotipines nuostatas bei atpažinti galimą asmens tapatumo spektrą kaip įvairų, vertingą ir vertą pagarbos.
Teisinis Reglamentavimas ir Programos
LR švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintos priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos. Greta akademinių programų Bendrosiose programose akcentuojama Gyvenimo įgūdžių bendroji programa. Naujoji Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos integrali dalis yra lytiškumo ugdymas. Atnaujinto ugdymo turinio programos nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. bus pradėtos įgyvendinti visose mokyklose, vykdančiose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
2016 m. spalio 25 d. nutarimu LR Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą. Programoje pabrėžiama, kad planuodama šios programos įgyvendinimą, mokykla derina integracinius dalykų ryšius, formalųjį ir neformalųjį švietimą, numato tinkamiausius įgyvendinimo būdus ir metodus.
Atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės su sveikata, lytiškumo ugdymu(si) ir rengimu šeimai susijusias problemas ir vietos bendruomenės socialinį kontekstą, mokyklos ugdymo plane, kituose veiklos planavimo dokumentuose mokykla numato prioritetines programos įgyvendinimo sritis, kurioms turėtų skirti papildomas veiklas.
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa dažniausiai mokyklose įgyvendinama integruojant atskiras jos temas į kitus mokomuosius dalykus (gamtos, pasaulio pažinimą, biologiją) taip pat į klasės auklėtojų, socialinių pedagogų, psichologų, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir neformaliojo švietimo veiklas (vedamos teminės klasės valandėles, vyksta paskaitos diskusijos ir pan.). Tačiau pasigendama atnaujintos pedagogų parengties bei tinkamos metodinės medžiagos taikymo realizuojant šią programą, taigi jos įgyvendinimas reikalauja naujo požiūrio, gebėjimų iš visų ugdytojų.
Todėl reikalinga kvalifikacijos tobulinimo programa, kuriose ugdytojai susipažintų su lytiškumo ugdymo galimybėmis integruojant psichologijos, literatūrines, menines, biologines žinias. Programos trukmė - 40 valandų. 30 val. skirta teoriniams ir praktiniams užsiėmimas, 10 val. - savarankiškam darbui.
Nuo 2017 m. Jau daugiau kaip metus Lietuvoje vykdoma Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, kurios vienas iš principų nurodo, jog lytiškumo ugdymas turi būti integruotas į visą bendrojo ugdymo programą.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindines lytiškumo ugdymo programas Lietuvoje:
| Metai | Programa | Aprašymas |
|---|---|---|
| 2007 | Bendroji Švietimo Programa | Lytiškumo ugdymas įtrauktas į bendrąją švietimo programą. |
| 2016 | Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa | Programa integruojama į mokomuosius dalykus ir neformalųjį švietimą. |
| Nuo 2023 | Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (GĮP) | Nauja integruota programa, apimanti lytiškumo ugdymą. |
Nuo šių metų rugsėjo mokyklose startuoja nauja Gyvenimo įgūdžių bendroji programa (toliau - GĮP), kuri mokyklose pakeis nuo 2016 m. galiojusią Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programą (SLURŠ).
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo įvardijusi, kad gyvenimo įgūdžių pamokoms šiems mokslo metams prireiks 7,2 mln. eurų, vėliau, didinant pamokų skaičių, 2024 metams - 28,8 mln., 2025 metams - 43,2 mln. Svarbiausias šios pamokos tikslas - ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą.
„Lytiškumo ugdymas - tik viena iš temų, Gyvenimo įgūdžių programoje ji sudarys maždaug 10-15 proc. Lytiškumo tema pateikiama vaikams atsižvelgiant į mokinių amžių, fizinę ir emocinę brandą, programa neatstovauja jokiai ideologijai, ji parengta remiantis moksliniais tyrimais ir gerbiant visų žmonių teises. Devintoje ir dešimtoje klasėje paaugliai aiškinsis, kokie yra lytinį potraukį stiprinantys veiksniai.
Aut. Gyvenimo įgūdžių pamokos, integruotai vyksiančios ir pradinėse klasėse, neapims lytiškumo klausimų. Programoje numatoma, kad pirmokai ir antrokai analizuos emocijas, jų raišką ir valdymą, aptars patiriamus savo ir kito žmogaus jausmus, saugų elgesį, taisykles klasėje. Lytiškumo ugdymo pamokose homoseksualūs, biseksualūs santykiai bus pateikiami kaip normalūs ir įprasti santykiai.Aut. Septintokams ir aštuntokams ministerija siūlo aiškinti, kokios gali būti lytinės orientacijos (heteroseksualios, homoseksualios, biseksualios orientacijos).Aut. Septintoje klasėje vaikai analizuos abipusio sutikimo santykiuose principų laikymosi svarbą ir kaip jie padeda išvengti netinkamo sprendimo pasekmių. Diskutuos apie meilę ir lytinį potraukį, sveikatą tausojančius santykius. Susipažins su kontracepcijos sąvoka, Lietuvos Respublikoje prieinamomis kontraceptinėmis priemonėmis, jų tikslingumu. Aštuntokai taip pat analizuos, kas yra nėštumo planavimas, planuotas, neplanuotas nėštumas, fiziniai, socialiniai ir emociniai nėštumo aspektai bei atvejai, kai reikalinga medicininė, psichologinė ir socialinės pagalba. Gyvenimo įgūdžių pamokos yra privalomos, bus vykdomas ir pasiekimų vertinimas.
Aut. Taip pat tikėtina, kad bus kalbama apie lytinę tapatybę ir bus paliesti klausimai, kai biologinė lytis tarsi yra atskiriama nuo tos lyties, kuria save įsivaizduoja žmogus.
Lytinis švietimas | Amžiui tinkamos temos
Iššūkiai ir Kritika
Bet kaip šią idėją realizuoti praktiškai, programos kūrėjai tikriausiai nesusimąstė. Mums dar neteko girdėti, kad kurio nors mokomojo dalyko mokytojai būtų (sėkmingai) įtraukę lytiškumo ugdymą į savo programą.
Tėvų bendruomenė dėl šios programos nerimauja. Viešojoje erdvėje pasigirdo raginimų neleisti savo vaikų į GĮP pamokas, kuriose bus pateikiamos lytiškumo temos.
Apibendrinant konstatuotina, kad GĮP santykinai labiau susitelkusi ties gyvenimo negatyvių patirčių vengimu nei ties jo kūryba. Deja, nepaisant turinio platumo, programa pasižymi siauru požiūriu į asmenį, jo sveikatą ir lytiškumą.
Skaitant programą labiausiai stebina, kad lytiškumo temos priskirtos ne prie savęs pažinimo, kaip to reikalauja elementari logika, bet prie ketvirtosios dalies „Saugus ir sveikas asmuo ir bendruomenė“, kurioje daugiausia dėmesio skiriama negatyvių patirčių vengimui.
SLURŠ programai įgyvendinti nebuvo skirta jokių papildomų lėšų iš biudžeto. Tai lėmė, kad dauguma mokyklų, taupydamos įstaigos lėšas, šią programą integruodavo (t. y. iš esmės nieko su ja nedarydavo), o kita dalis - įgyvendindavo per neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kviesdamosi lektorius iš išorės. Su GĮP yra kitaip. Skirtingai negu SLURŠ, jai įgyvendinti yra numatytas laikas pamokų tinklelyje ir tam reikalingas finansavimas.
Pagal Gyvenimo įgūdžių programos turinį, šio dalyko mokytojai turi turėti psichologinių žinių, išmanyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patyčių ir smurto, savižudybių prevenciją, lytiškumo ugdymą, sveikatos ugdymą, žmogaus saugą.
Pagal LR įstatymus, pagrindiniai vaikų ugdytojai yra jų tėvai, LR Konstitucija numato, kad tėvai turi teisę ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus ir parinkti jiems priimtiniausias ugdymo formas. JTO Žmogaus Teisių Deklaracija sako, kad jie turi pirmumo teisę parenkant vaikams ugdymo turinį. Ypač tai svarbu lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai srityje.
Todėl sužinokite, koks mokytojas jūsų vaikui dėstys GĮP. Išsiaiškinkite, kokia yra jo specializacija. Jei nerimaujate, susitikite ir pasikalbėkite su mokytoju. Išsiaiškinkite jo pasaulėžiūros nuostatas (ypač lytiškumo ugdymo srityje).
Drįskite pasiūlyti dalyko mokytojui jums svarbias ir jūsų vaikui aktualias temas, kurių nėra GĮP privalomoje dalyje (pavyzdžiui, apie psichologinius lyčių skirtumus ir jų įtaką komunikacijai, pornografinę priklausomybę ir pan.).
6 proc. apklaustųjų mano, kad tokios lytiškumo pamokos turėtų būti vedamos ir pirmokams. Tam dažniau pritarė jaunuoliai iki 30 metų (14 proc.), besimokantis jaunimas (21 proc.) bei vadovai (16 proc.).
Gerokai daugiau respondentų - net 37 proc. - pasisakė, jog lytiškumo temomis mokiniai turėtų būti ugdomi nuo penktos klasės. Tokią poziciją dažniau parėmė moterys (39 proc.) nei vyrai (35 proc.). Taip pat tam labiau pritarė jaunesni nei 50 metų žmonės (44 proc.), didmiesčių gyventojai (43 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (47 proc.) bei su didžiausiomis mėnesinėmis (virš 1800 eurų) šeimos pajamomis (46 proc.), darbininkai ir ūkininkai (44 proc.), specialistai ir tarnautojai (44 proc.) bei besimokantis jaunimas (46 proc.).
Vis dėlto, 44 proc. apklausos dalyvių nesutinka, kad mokyklose turėtų būti mokoma lytiškumo. Taip dažniau mano vyresni nei 50 metų asmenys, kaimo gyventojai, respondentai su mažiausiomis mėnesinėmis (iki 1000 eurų) šeimos pajamomis. Ryškios skirtys - pensininkų gretose (62 proc. pasisako, kad neturėtų mokyti lytiškumo ugdymo ir 22 proc. turėtų), tarp išsiskyrusių asmenų (51 proc. neturėtų ir 42 proc. turėtų) bei tarp našlių (53 proc. neturėtų ir 30 proc. turėtų).
Apklausos rengėjų teigimu, svarbiausias veiksnys, lemiantis gyventojų nuomonių skirtumus lytiškumo ugdymo atžvilgiu, yra respondentų amžius: labiausiai tam pritartų 18-29 metų jaunimas (59 proc. pritaria ir 30 proc. tam nepritaria), vidutinio amžiaus (30-49 metų) respondentų tarpe nepritariančių yra kiek daugiau (52 proc. pritartų ir 35 proc. nepritartų), o labiausiai lytiškumo ugdymui mokyklose linkę nepritarti vyresni nei 50 metų gyventojai (33 proc. turėtų būti ir 54 proc.
Visuomenės Nuomonė
Visuomenės pozicija tvirta - net 90,2 proc. mano, kad lytinis švietimas mokymo įstaigose turi būti privalomas. 46,5 proc. teigia, kad jis turėtų būti integruotas į kitus dalykus, o 41,6 proc. gyventojų nuomone - kaip atskira pamoka. Tai paaiškėjo atlikus naujausią Lietuvos gyventojų apklausą.
Įdomu tai, kad nuo 2009 m. visuomenės pozicija dar labiau sustiprėjo - manančių, kad lytinis švietimas turi būti privalomas, tada buvo 69 proc. Tad galima sakyti, kad visuomenė lytinio ugdymo stoką supranta kaip problemą, kurią reikia spręsti realiai įtraukiant lytinį ugdymą ir švietimą į bendrąjį lavinimą ir užtikrinant jo privalomumą.
Lietuvoje daug metų plačiai skelbiama apklausa, pagal kurią beveik 90 procentų gyventojų pritaria, jog mokyklose turi būti mokoma apie lytiškumą.
Lytiškumo Ugdymas Belgijoje
Jau daugiau nei 10 metų Belgijoje lytiškumo ugdymas yra privalomas, tačiau ne visos mokyklos įtraukė šias pamokas į programas. Šiemet valdžiai įpareigojus tą padaryti likusias mokyklas, kilo dideli protestai, o šalies pietinėje dalyje Valonijoje netgi padegtos aštuonios mokyklos.
Nuo 2012-ųjų lytiškumo ugdymas Belgijoje privalomas, tačiau iki šiol jis sklandžiai vyko tik olandakalbėje Flandrijoje - šiaurinėje šalies dalyje. Į Flandrijoje esančias mokyklas aiškinti apie seksą, kontracepciją, lytiškai plintančias ligas dažnai vyksta Gento universiteto medicinos studentai.
Pagal programą, pavadintą „Evras“, 11-12 ir 15-16 metų mokiniams privalomos dvi valandos lytinio švietimo per metus.
Šiemet valdžia įpareigojo įvesti lytiškumo ugdymo pamokas visose mokyklose be išimčių, dėl ko tiek Briuselyje, tiek pietinėje šalies dalyje - prancūzakalbėje Valonijoje - kilo dideli protestai.