Magistralinio dujotiekio atstumas nuo gyvenamųjų namų: ką svarbu žinoti planuojant statybas

Dėl galiojančių įstatymų gauti leidimą pasistatyti namą šalia dujotiekio ne taip paprasta, o kartais ir neįmanoma. Tačiau pasitaiko išimčių, kai asmeniniai ryšiai ar savivaldybės darbuotojų klaidos leidžia apeiti griežtus reikalavimus.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo magistralinių dujotiekių iki gyvenamųjų namų, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir į ką atkreipti dėmesį planuojant statybas tokioje teritorijoje.

Teisinis reglamentavimas ir saugos zonos

„Akcentuotina, kad magistraliniai dujotiekiai yra priskiriami potencialiai pavojingiems įrenginiams, todėl dujotiekių bei gretimos aplinkos ir greta būnančių žmonių saugos užtikrinimo tikslais teisės aktai nustato specifinį teritorijų, esančių greta magistralinių dujotiekių, režimą“, - nurodė L.

LRT.lt pateiktame atsakyme paaiškinta, kad magistralinių dujotiekių vamzdyno apsaugos zonos dydis yra po 25 metrus į abi puses nuo vamzdyno ašies.

„Kalbant apie magistralinių dujotiekių vietovės klasių teritoriją, ji yra po 200 metrų į abi puses nuo vamzdyno ašies ir kraštinių jo taškų. Tai yra potencialiai pavojinga teritorija. Šiose teritorijose taikomi užstatymo normatyvai, įskaitant ir didžiausią leistiną pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių. Užstatymo normatyvai priklauso nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno pavojingumo ir rizikos laipsnio“, - teigė L.

Jos aiškinimu, didžioji dalis minimo kvartalo patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją.

„Minimoje teritorijoje pagal galiojančius teisės aktus ir turimus duomenis esame užfiksavę vienetą su vienuolika pastatų, skirtų žmonėms būti, įskaitant ir du jūsų minimus pastatus“, - sakė L.

Kadangi du minėti pastatai patenka į magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritoriją, prieš kreipiantis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo šių pastatų statytojams buvo privalu gauti išankstinį rašytinį „Amber Grid“ pritarimą pastatų statybos projektams.

„Be tokio išankstinio rašytinio bendrovės pritarimo savivaldybės administracijai pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą neturėjo būti priimamas. Dėl minėto išankstinio rašytinio mūsų pritarimo išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka į bendrovę nebuvo kreiptasi, o prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus savivaldybės administracijai buvo pateikti prie jų nepridėjus bendrovės rašytinio pritarimo pastatų statybos projektams“, - paaiškino L.

Atstumų svarba

Būtent remiantis reikalavimais, dėl neišlaikomo 350 metrų atstumo nuo magistralinio dujotiekio iki numatomų statyti pastatų dar 2015 metais nebuvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą kitame kvartalo sklype.

Magistralinio dujotiekio atstumai nuo gyvenamųjų namų yra griežtai reglamentuojami siekiant užtikrinti žmonių saugumą ir išvengti galimų nelaimių.

Situacija Vilniuje: nesąžiningumas ir pažeidimai

Su LRT.lt susisiekęs vilnietis Dainius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas, - LRT.lt) papasakojo istoriją, kaip teritorijoje, kurioje dabar yra nuosavų namų kvartalas, viena bendrovė bandė statyti namus, tačiau dėl apribojimų, taikomų dėl dujotiekio, projekto įgyvendinti nepavyko, o galiausiai po ekonominės krizės, 2010 metais, bendrovė patyrė bankrotą.

Kaip pasakoja vienas iš sklypų savininkų, su sunkumais, gaunant bendrovės „Amber Grid“ pritarimą, kai kurie gyventojai susidūrė iškart. Kaip atkreipė dėmesį Dainius, bendrovė projektą iš esmės turi patvirtinti du kartus. Pirmas patvirtinimas - priešprojektinis.

Pradėjęs domėtis situacija Dainius atkreipė dėmesį, kad dviejų pastatų savininkai namus pasistatė neturėdami tokių pritarimų.

„Vilniaus miesto savivaldybė pagal kompetenciją turėjo patikrinti, bet to dokumento nepatikrino ir įkėlė [projektą į sistemą]. Patikrinus kitą iš kvartale esančių pastatų paaiškėjo panaši situacija - pastato statyboms taip pat nebuvo pritarta priešprojektiniame etape, tačiau projektas buvo įkeltas į sistemą, o joje vėliau atsirado automatinis „Amber Grid“ pritarimas.

Abu minėti pastatai dabar priklauso vienai šeimai, tačiau pradėjęs domėtis situacija Dainius sužinojo, kad anksčiau namai priklausė ir leidimai buvo išduoti kitiems žmonėms.

Dainius pabrėžė neturintis asmeninių nesutarimų su minimų pastatų savininkais, tačiau tvirtino, kad tokia situacija tiesiog nesąžininga.

Neišduodant leidimų, buvo argumentuojama, kad privalu gauti „Amber Grid“ sutikimą, kuris negalėjo būti suteiktas, nes teritorijoje tuo metu jau stovėjo dešimt statinių, tačiau šiems dviem pastatams statybų leidimai buvo suteikti.

Dar detaliau pradėję domėtis situacija gyventojai aptiko, kad, negana to, jog statybų leidimai buvo išduoti be „Amber Grid“ pritarimo, bent vienas iš dviejų pastatų neatitinka ir gauto statybų leidimo.

Dėl šios situacijos gyventojai kreipėsi ir į Statybų inspekciją, tačiau buvo informuoti, kad kreipimasis peradresuotas bendrovei „Amber Grid“.

Analizę atlikę ekspertai atkreipė dėmesį, kad šie skaičiavimai yra orientaciniai, nes atliekant ekspertinį tyrimą neturima tikslios informacijos „apie aktualios vietovės klasės vieneto ribas ir faktinį pastatų skaičių šiame vietovės klasės vieneto plote“.

Institucijų pozicijos ir atsakomybė

„Inspekcija nustatė statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimų ir pateikė teismui ieškinius dėl šių dokumentų panaikinimo bei statybos padarinių šalinimo. Šiuo metu dėl to teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos“, - patvirtino L.

„Mūsų turimais duomenimis, taikos sutartį pasiūlė sudaryti byloje dalyvaujantys dviejų ginčo pastatų savininkai. Mums nėra žinoma, kokį sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo priėmė bylos šalys“, - nurodė L.

Situaciją kiek kitaip aiškino Vilniaus miesto savivaldybė.

LRT.lt pateiktame komentare M. teigė: „Tuo metu už statybų leidimų teisėtumą atsakęs pareigūnas jau nebedirba“.

Jo aiškinimu, statybų leidimą tikrinęs pareigūnas išėjo į pensiją.

„Patikrinimo teisingumas - ne tik institucijos, bet ir pareigūno asmeninė atsakomybė ir jis, be abejo, sprendė, ar pateikti duomenys ir dokumentai leidžia išduoti statybų leidimą“, - teigė M.

Paklaustas, kaip galėjo nutikti, kad Vilniaus miesto savivaldybė leidimus išdavė, tačiau juos vėliau užginčijo VTSPI, M. komentavo:

„Automatinis pritarimas statybos teisės aktuose yra tam, kad institucijos atsakingai tikrintų projektus. Pirmuoju atveju ne dėl savivaldybės veiksmų, o dėl „Amber Grid“ neveikimo atsirado tas automatinis pritarimas. Todėl vertėtų klausti „Amber Grid“, kodėl projektas, kaip reikalauja teisės aktai, pateiktas per „Infostatybos“ tinklalapį, nebuvo peržiūrėtas ir jam buvo pritarta automatiškai“, - komentavo M.

Jo aiškinimu, antrojo leidimo atveju dokumento galėjo nereikalauti darbuotojas: „Antro statybų leidimo atveju, galima manyti, darbuotojas, tikrinęs projektą, matė, kad keičiamas galiojantis statybų leidimas, vadinasi, pritarimas jam jau yra, ir to dokumento nereikalavo. O gal pažiūrėjo į galiojantį statybų leidimą, pamatė, kad pritarimas yra. Reikia klausti konkretaus projektą tikrinusio pareigūno.

„Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijai Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo pateikti prašymai išduoti SLD, tačiau prie statinių projektų, pateiktų kartu su prašymu išduoti SLD, pridėti ne visi privalomi pateikti dokumentai“, - sakė R.

Jos aiškinimu, dėl dokumentų trūkumo Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo pritarti statinių projektams ir negalėjo išduoti statybų leidimų.

„Teismuose kaip trečiasis asmuo dalyvauja AB „Amber Grid“, nes ginčo statiniai (...) patenka į jos valdomo magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu nuo magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies“, - pridūrė R.

„Išnagrinėjusi pateiktą pasiūlymą, Statybos inspekcija statinių savininkų atstovams pranešė, kad visiškai palaiko ieškiniuose pareikštus reikalavimus ir nemato teisinės galimybės sudaryti taikos sutartį pasiūlyme nurodomomis sąlygomis. Šiuo metu Statybos inspekcija yra gavusi ir pakartotinai nagrinėja statinių savininkų atstovų pateiktą taikos sutarties pasiūlymą“, - teigė R.

Praktiniai patarimai planuojantiems statybas

Planuojant statybas šalia magistralinio dujotiekio, svarbu atsižvelgti į keletą praktinių patarimų, kurie padės išvengti problemų ir užtikrinti saugumą:

• Išsiaiškinkite atstumus. Prieš pradedant bet kokius projektavimo ar statybos darbus, būtina išsiaiškinti, kokie atstumai turi būti išlaikomi nuo magistralinio dujotiekio iki planuojamo statinio.
• Kreipkitės į „Amber Grid“. Norint gauti tikslią informaciją ir reikiamus leidimus, būtina kreiptis į bendrovę „Amber Grid“.
• Laikykitės teisės aktų. Griežtai laikykitės visų galiojančių teisės aktų ir statybos reglamentų.
• Būkite sąžiningi. Venkite bandymų apeiti įstatymus ar gauti leidimus neteisėtais būdais.

Laikantis šių patarimų, galima užtikrinti, kad statybos procesas vyks sklandžiai ir saugiai, o naujas būstas nekels pavojaus nei jo gyventojams, nei aplinkai.

Statybos inspekcijos priminimai

Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Želdinių sodinimas ir sklypo reljefo keitimas

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.

Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu.

Svarbiausi atstumai įrengiant nuotekų valymo sistemas

Šie atstumai yra minimalūs ir gali būti didesni, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir kitus teisės aktus.

tags: #magistralinis #dujotiekis #namo #statybos #laidimas