Šiandien Lietuvoje vis labiau populiarėja maisto krepšelių nuoma, ypač organizuojant vaikų gimtadienius ar norint paremti skurstančiuosius. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką svarbu žinoti apie maisto krepšelius, jų nuomos galimybes ir kainas, taip pat pateiksime naudingų patarimų, kaip išsirinkti geriausią variantą.
Vaikų gimtadieniai ir maisto krepšeliai
Ieškote kur švęsti vaikų gimtadienį Vilniuje? Vaikų gimtadieniai čia visada pilni juoko, judesio ir azarto. 360arena - tai unikali pramogų erdvė vaikams ir paaugliams su batutais, VR žaidimais, interaktyviomis užduotimis ir asmeninėmis šventinėmis erdvėmis.
„360 Arena“ organizuoja fantastiškus vaikų gimtadienius, kurie sujungia aktyvias pramogas ir modernias technologijas. Mūsų erdvėje tradiciniai pasisėdėjimai virsta interaktyviais nuotykiais. Judesys, azartas ir begalinis juokas - taip atrodo vaikų gimtadieniai mūsų erdvėje. Nuo batutų zonos iki išmaniųjų žaidimų, reikalaujančių komandinio darbo ir greitos reakcijos - vaikų gimtadieniai pramogų arenoje garantuoja, kad nuobodu nebus nė vienam.
Suprantame, jog tėveliams svarbu ne tik vaikų džiaugsmas, bet ir patogumas, todėl siūlome specialiai pritaikytus paketus. Pasirinkus mūsų paslaugas, vaikų gimtadieniai tampa lengvai suplanuojami ir sklandūs. Mes pasirūpinsime ne tik pramogomis, bet ir jaukia, atskira erdve vaišėms bei poilsiui. Rinkitės „360 Arena“, jei norite, kad šių metų vaikų gimtadieniai būtų originalūs, įsimintini ir kupini pačių geriausių emocijų.
Gimtadienių privačius kambarius rezervuojame kartu su privalomu maisto krepšeliu (minimali suma 79-119 Eur). Maistas yra pasirenkamas pasirinkus gimtadienio kambarį. Savo maistą atsinešti į gimtadienio šventę draudžiama. Gimtadienyje gali dalyvauti ir daugiau vaikų ar lydinčių asmenų nei nurodyta, paprasčiausiai galite netilpti prie stalo.
Atsiliepimai apie 360 Arena
- Didelės žaidimų zonos, saugios pramogos ir nuolat gerėjanti aplinka.
- Gimtadieniai čia visada pavyksta, o darbuotojai pasirūpina, kad kiekvienas jaustųsi svarbus.
- 360 Arena - puiki vieta tiek audringiems vaikų gimtadieniams, tiek aktyviam šeimos laikui.
- Daug erdvės, daug pramogų ir noro sugrįžti.
- 360 Arena - vieta, kur vaikai išsikrauna, tėvai atsipūčia, o šventės tampa tikrais nuotykiais.
Parama skurstantiems: "Caritas" ir "Maisto bankas"
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apklausa liudija, kad Lietuvoje maisto trūksta kas septintam žmogui, praėjusiais metais jo stigo kas devintam. Ši paramos iniciatyva - kvietimas susitelkti prieš dvi iš pažiūros priešingas, tačiau glaudžiai susijusias problemas: maisto švaistymą ir skurdą. Šios problemos tebėra skaudi Lietuvos realybė. Naujausiais duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje siekia net 21,5 proc. ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Ypač pažeidžiamos gyventojų grupės yra senjorai, vieniši tėvai, neįgalieji, ilgai darbo nerandantys asmenys. Skurdo riziką patiria beveik kas ketvirta moteris, kas trečias senjoras.
„Skurdas - ne tik tuščia piniginė. Tai ir užsidariusios durys gauti tam tikras paslaugas, galimybes, gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Kartu tai vienatvė ir dažnas jausmas, kad esi pamirštas. Todėl kiekvienas mūsų išgelbėtas kilogramas maisto tampa ne tik vakariene, bet ir ženklu, kad žmogus nėra vienas. Kad jo laukia, kad paskambins ir pasiimti maisto pakvies arba jo atveš savanoris“, - sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
"Dosnumo krepšelis" iniciatyva
17 tūkstančių - tiek kol kas tuščių dosnumo krepšelių su prašomų paaukoti ilgo galiojimo maisto produktų sąrašais „Caritas“ paruošė išdalinti įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, mokykloms, darbo ar draugų kolektyvams, šeimoms, pavieniams geradariams.
Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas: Labai džiaugiuosi, kad „Lietuvos Caritas“ pradeda šią iniciatyvą, kuri apims visą Lietuvą. Tai meilės iniciatyva padėti mūsų broliams ir seserims prasidedant šildymo sezonui. Aišku, kad mums labai rūpi žmonės, kurie kenčia dėl skurdo, maisto trūkumo. Nors gyvenimo kokybė Lietuvoje, atrodo, gerėja, tačiau vargstančių žmonių nemažėja. Ir jie tikisi pagalbos, solidarumo, tikisi iš mūsų dėmesio. Todėl ši „Dosnumo krepšelio“ akcija yra puiki galimybė ištiesti ranką tokiems žmonėms ir jiems padėti.
„Caritas“ ypač poreikį pagalbai maistu pajunta po vasaros, prasidėjus rudens ir artėjant žiemos sezonui. Kyla klausimas - kodėl? Atsakymas - žmonės visoje Lietuvoje pradeda mokėti sąskaitas už šildymą, ir jos būna tikrai didelės. Tuomet jie ima taupyti savo sveikatos, neretai ir maisto sąskaita. Sulaukiame labai daug užklausų, kreipimųsi pagelbėti šeimoms, atskiriems asmenims ilgo galiojimo maisto produktais. Štai kodėl ir kilo ši iniciatyva.
Iniciatyvą užbaigsime lapkričio 17 dieną, minėdami Pasaulinę vargstančiųjų dieną, kurios įsteigimo iniciatorius yra pats popiežius Pranciškus. Per Vargstančių dieną dėkosime Dievui už visus žmones, kurie prisidėjo prie iniciatyvos, dėkosime mūsų aukotojams, rėmėjams ir dosnumu besidalinantiems žmonėms.
"Maisto banko" veikla
Kasdien „Maisto banko“ autobusiukai įveikia šimtus kilometrų veždami maistą iš ten, kur jo surenkama daugiau, į vietas, kur maisto labai trūksta. O nuolat augantys kuro, nuomos, komunalinių paslaugų kaštai tampa vis didesniu išbandymu.
„Mes nesame begaliniai. Kad galėtume padėti daugiau ir dažniau, mums patiems reikia visuomenės pagalbos. Kiekvienas euras virsta papildomais mūsų autobusiuko kilometrais, padeda, kad ūkininkų, prekybininkų, gamintojų išsaugotas maistas greičiau pasiektų žmones, plačiau pasklistų po regionus. Tai ir galimybė mums išlaikyti sandėlius, atiduotuves, virtuves. Tai ir žmonių rankos, kurios kruopščiai rūšiuoja, krauna, pakuoja ir išdalina paramą. Šios grandinės dėka, kiekvienas paaukotas euras vis tiek virsta maisto krepšeliu žmogui“, - pabrėžia S.Gurevičius.
Šiemet „Maisto bankas“ pradėjo naują programą „Sotūs namai“, kurios savanoriai lanko vienišus, negalią turinčius ar labai apleistus žmones jų namuose. Jie randa situacijų, kurios primena ne realybę, o kino filmą: žmones keletą metų neišėjusius į lauką, pamiršusius socialinį gyvenimą, kartais net neatsimenančius, kada paskutinį kartą ragavo mėsos, pieno ar kitų panašių maisto produktų.
„Vienos mūsų sutiktos moters žodžiai iki šiol skamba ausyse: „Aš negaliu patikėti, kad apie mane kas nors pagalvojo…“ Ji stovėjo tarsi apstulbusi, sakė, kad jau seniai nebesitikėjo, jog kažkas kada nors dar pasibels į jos duris. Metų metus gyveno viena, niekieno nelankoma, neklausiama, kaip laikosi. Todėl ta diena jai atrodė beveik neįtikėtina, kad kažkas ne tik prisiminė jos egzistavimą, bet ir atėjo su maisto krepšeliu, su noru pasikalbėti, pabūti šalia. Ji vis kartojo, kad tai pirmas kartas per labai ilgą laiką, kai jautėsi svarbi. Tokie susitikimai labai aiškiai primena, kad maistas - ne tik kasdienis poreikis. Jis tampa priemone pasiekti tuos, kurie dažnai lieka nuošalyje, padeda atkurti ryšį ir suteikti galimybę gauti ne tik maisto, bet ir kitą reikalingą pagalbą“, - apie naują programą pasakoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
„Maisto bankas“ kviečia kiekvieną Lietuvos gyventoją prisidėti prie kovos su skurdu ir maisto švaistymu. Tai padaryti labai paprasta - pakanka skambinti ar išsiųsti trumpąją SMS žinutę numeriu 1343 (auka 5 eurai) arba 1413 (auka 10 eurų). Telekomunikacijų bendrovės atsisakė su paslauga susijusių mokesčių, todėl visa paaukota suma bus skirta tiesiogiai organizacijos misijai vykdyti, o trumpieji numeriai veiks iki šių metų galo.
Maisto kainų pokyčiai Lietuvoje
Per televiziją, per radiją, internetu ir gatvėse mus „bombarduoja“ mažėjančiomis kainomis. Į Lietuvą atvažiavęs žmogus po tokio vaizdo pagalvotų, kad Lietuva mažų ir dar labiau mažėjančių kainų rojus, tuo tarpu vietiniai gyventojai kraipo galvomis ir nelabai supranta, kur čia tas kainų mažėjimas. Kad suprasti kiek kas čia pinga, pasižiūrėsim, kas Pricer.LT krepšeliuose per 2 metus brango. Bet pradžiai, ką rodo Valstybinė Statistikos agentūra.
Per šiuos kelis metus maisto kainos kilo apie 45 procentus (na po teisybei procentai taip nesumuojami, o pridedami vienas ant kito ir procentinis augimas tarp 2020 ir 2023 gaunasi kiek didesnis - apie 50 procentų - bet ir sudedamasis skaičius yra įspūdingas.
2023 metų liepos Pricer.LT fiksuojamo vidutinio pigiausių maisto produktų krepšelio palyginimas su 2021 metų liepa rodo, kad pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango + 17,12 Eur (+31,9 proc.). Galima atkreipti dėmesį, kad pigiausių prekių krepšelis brango mažiau nei maisto prekių infliacija, todėl, kad jis yra plačiai viešinamas, tiek PricerLT, tiek žiniasklaidos, todėl tinklai privengė beatodairiškai kelti jo kainas.
Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų 2023 liepos mėnesio palyginimas su 2021 metų liepa rodo, kad per 2 metus kainos kilo + 18,48 Eur (45,1 proc.).
Kainų pokyčiai prekybos tinkluose
Štai kaip keitėsi pigiausių maisto prekių krepšelio kainos skirtinguose prekybos tinkluose:
- Maxima didino krepšelio kainą +17,02 Eur (35,5 proc) ir lieka pirmoje vietoje.
- e-Rimi didino kainas +11,18 Eur (20 proc.) ir pakilo į antrą vietą.
- Rimi didino kainą + 13,89 Eur (25,8 proc), kilo į trečią vietą.
- Norfa didino krepšelio kainą +13,15 Eur (24,2proc.) ir kilo į ketvirtą vietą,
- Lidl didino krepšelio kainą + 15,67 Eur (30,2 proc.) ir krito į penktą vietą.
- Barbora didino kainas + 11,11 Eur (17,8 proc.) ir kyla į šeštą vietą.
- IKI didina krepšelio kainą + 23,13 Eur (42,9 proc.) ir krenta į septintą vietą.
Iš Pricer.LT stebimų 52 prekių kainų per 2 metus brango 50 prekių, pigo 2. Iš viso reikšmingai (10 procentų ir daugiau) brangsta 48 prekės iš 52 stebimų. Tarp kitų prekių, malta kava JACOBS KRONUNG arabika brango 70.4%, pigiausias smulkus baltasis cukrus (1 kg) - 68.4%, pusriebė DVARO varškė, 9% rieb. - 64.3%, pigiausias fermentinis sūris (45% rieb.) - 60.2%, pigiausia virta dešra, kiaulienos ir (arba) jautienos, aukšč.
Kokias galima padaryti išvadas apie labiausiai brangusias per 2 metus prekių grupes. Kiaušiniai, duona, pienas - kasdieninės paklausos prekės, kurios pirkėjo krepšelyje atsiduria kiekvieną dieną, brango virš ar arti 100 procentų - tai yra praktiškai dvigubai.
"Maximos" pastangos užtikrinant mažas kainas
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ ir toliau deda visas pastangas padedant pirkėjams sutaupyti bei pasiūlyti įsigyti prekes mažomis kainomis. Šias pastangas patvirtina nepriklausomo, kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ atlikto objektyvaus kainų tyrimo rezultatai - pirkėjai pigiausių maisto prekių vidutinį krepšelį mažiausia kaina galėjo įsigyti 27 kartą iš eilės būtent „Maximoje“.
„Tai, kad „Maximos“ pirkėjai pigiausių maisto prekių vidutinį krepšelį jau 27-ąjį kartą iš eilės galėjo įsigyti mažiausia kaina, yra ne atsitiktinumas, o nuoseklaus darbo rezultatas. Kasdien siekiame efektyvumo visose grandyse - nuo derybų su tiekėjais iki vidinių procesų optimizavimo. Mūsų pagrindinis tikslas nesikeičia, siekiame ir toliau pasiūlyti „Maximos“ pirkėjams mažiausias kainas. Nepriklausomų tyrimų rezultatai, tokie kaip „Pricer.lt“ atliekamas kainų reitingas, šią naudą mūsų pirkėjams tik dar kartą patvirtina“, - sako Marius Tilmantas, „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas.
M. Tilmantas pabrėžia, kad pirkėjai vis dažniau renkasi ir privačių prekės ženklų produktus. Pastebima, kad virš 60 proc. pirkinių krepšelių galima rasti privačių prekės ženklų produktų - šios kokybiškos, pigesnės alternatyvos padeda sumaniau planuoti kasdienius apsipirkimus ir džiaugtis patraukliomis kainomis.
Vidutinis atlyginimas ir kainos Europoje
Kai šiandien kalbama apie didžiausias algas Europoje, beveik visuomet įvardijamos Šveicarija ir Norvegija. Aukšti atlyginimai, gero gyvenimo lygio rodikliai ir stabilios socialinės garantijos - visa tai sudaro įspūdį, kad būtent šios šalys yra Europos elitinės pajamų skalėje.
Norėdami atskleisti tikrąją „perkamosios galios“ realybę, mes perskaičiavome, ką už savo atlyginimą iš tiesų gali įpirkti europietis skirtingose valstybėse. Įvertinome ne tik vidutines pajamas, bet ir šalies kainų lygį (tiek prekių, tiek paslaugų), mokesčius bei pirkimo galimybes kasdieniams poreikiams. Apskaičiavome, kiek pirkinio krepšelių per mėnesį gali įsigyti vidutines pajamas gaunantis darbuotojas kiekvienoje šalyje.
Pavyzdžiui, nors Šveicarijos ir Norvegijos atlyginimai yra tarp aukščiausių europoje, taip pat ir kainos ten - vienos brangiausių. Pavyzdžiui, duona, pienas, kava, benzinas ir nuoma Šveicarijoje ir Norvegijoje kainuoja gerokai daugiau nei vidutiniškai ES.
Nominalūs atlyginimai - tik viena medalio pusė. Norint suprasti, ką iš tikrųjų reiškia gyventi vienoje ar kitoje šalyje, būtina žvelgti į realų pirkimo pajėgumą.
Šiame straipsnyje apžvelgėme maisto krepšelių nuomos galimybes, kainas ir atsiliepimus Lietuvoje. Tikimės, kad ši informacija padės jums priimti geriausią sprendimą, atsižvelgiant į jūsų poreikius ir galimybes.