Edvinas Mamedovas - garsus Kauno verslininkas, nekilnojamojo turto plėtotojas ir aistringas keliautojas. Jo veikla apima įvairius projektus, nuo karinio miestelio konversijos Kaune iki istorinio kurhauzo Smiltynėje.
Investicijos ir projektai Kaune
XIX amžiaus pabaigoje Kaunas carinės Rusijos valdžios sprendimu buvo paverstas strategiškai svarbia karine tvirtove, kuri pasižymėjo tam laikotarpiui būdinga prancūziška architektūra, moderniais statybos sprendimais, dėl kurių pastatai išliko iki šių dienų. Po Nepriklausomybės sovietų kariuomenei teko palikti šalį. Anot projekto vystytojo bei bendrovės „Miesto renesansas“ akcininko Edvino Mamedovo, karinis miestelis projekto plėtrai pasirinktas dėl kvartalo planinės struktūros ir jo dvasios. Išsaugoti išorinės apdailos elementai, arkos, lubos, dideli langai ir platūs įėjimai į būstus, taipogi XIX a. autentiškos raudonų plytų sienos kai kurių pastatų viduje.
Projekte įrengta:
- 40 dviejų aukštų, 85-123 kv. m ploto kotedžų
- 18 mažų, 46-53 kv. m ploto butų
- Du 3,6 tūkst. ir 4,2 tūkst. kv. m ploto komerciniai biurų pastatai
Kvartale veikia pradinė mokykla, kurioje mokosi apie 180 vaikų ir darželis „Vaikystės sodas“, kuriame auklėjama apie 100 vaikų.
Į projektą jau investuota 12 mln. eurų, planuojama investuoti dar 10 mln. eurų. Projektą konkursui teikia bendrovė „Miesto renesansas“. Projektuotojas ir architektas - Gintautas Natkevičius.
Bendrovė „Optina“ pradės vystyti naują kvartalą, kuris įsikurs Jonavos g. 43C. Neries pašonėje gyventojai galės mėgautis metų kaita, upės tėkme.
Todėl buvo žengta Kaune kol kas dar nelabai paplitusios praktikos keliu - kartu su Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyriumi surengtas architektūrinis konkursas. Jo metu skirtingos architektų komandos turėjo galimybę pristatyti skirtingas idėjas.
„Norėjome vienoje vietoje sukoncentruoti skirtingų paskirčių pastatus, o architektūrinis konkursas buvo vienintelis būdas pažiūrėti, kaip atliekant tą pačią užduotį ir esant vienodiems sklypo parametrams galima gauti visiškai skirtingus rezultatus, ir išrinkti patį tinkamiausią projektą, kuris atitiktų tiek mūsų, tiek miesto poreikius“, - kalbėjo E. Mamedovas.
Konkurso nugalėtoju komisija vienbalsiai išrinko darbą „Intakas“ (UAB architektų biuras „G. Natkevičius ir partneriai“), kuris Jonavos g. 43C kvartalui parinko ne tik įvairias pastatų formas - siūlo skirtingas, bet kartu derančias medžiagas.
Čia derinama keramikos, medžio ar faktūrinio, pigmentuoto betono fasadų apdaila. „Besikeičiančių faktūrų ir medžiagų žaismas sukurtų jaukaus miesto centro pojūtį“, - pridūrė biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ architektas.
Kas naujo Kaune 2025 m.? | Kelionės po Lietuvą
Naujos tendencijos Kauno nekilnojamojo turto rinkoje
Dabar galime drąsiai daryti išvadas, kad būstas Kaune perkamas ne vieną kartą žmogaus gyvenime - jis keičiamas priklausomai nuo gyvenimo etapo. Jaunimas linkęs nuomotis, jaunos šeimos pradžioje perka ekonominės klasės butus. Vėliau, pagerėjus finansinei šeimos situacijai, perkamas namas ar komfortiškesnis butas, arba pora, užauginusi vaikus ir jiems pradėjus savarankišką gyvenimą, linkę parduoti namą ir pirkti kompaktiškesnį būstą, planuodami mažesnes pajamas išėjus į pensiją, ar panašiai.
Pasak, nekilnojamojo turto eksperto Raimondo Štaro, pastarųjų metų NT sandoriuose dominuoja 45 - 55 kv. m. butai, kurių kaina svyruoja nuo 45 tūkst. iki 60 tūkst. eurų. Tai rodo, kad Kauno gyventojai yra linkę dairytis į naujos statybos, kad ir mažesnius būstus - žmonės jau nebenori pirkti taip vadinamų „pilių“.
Atsakingas skolinimasis keičia NT pirkėjų elgseną
Specialisto teigimu, ne vienas, o keletas veiksnių įtakojo naujas būsto įsigijimo tendencijas Kaune. Tai ir didelė darbo jėgos migracija, kai žmonės suvokia, kad būstas negali būti trukdis galimiems karjeros iššūkiams, taip pat emigrantų poreikis investuoti uždirbtas pajamas perkant butus nuomai.
Ne mažiau svarbus veiksnys, įtakojęs galimybes įsigyti nuosavą būstą, yra ir nuo praėjusių metų įsigalioję griežtesni Atsakingo skolinimo nuostatai, ypač sąlyga, reikalaujanti įmokėti bent 15 proc. įsigyjamo NT vertės siekiančią pradinę įmoką. Kai būsto vertė siekia 60 - 100 tūkst. eurų ar daugiau, 15 proc. nėra tokia jau maža suma, kurią gali greitai susitaupyti jaunas žmogus.
„Manau, kad viena esminių kliūčių jaunoms šeimoms ar baigusiems studijas neblogai uždirbantiems jaunuoliams įsigyti naują būstą yra ta, kad sunku susitaupyti pradiniam įnašui. Kaune vidutinė pradinio įnašo suma yra apie 8 - 10 tūkst. eurų, taigi net aukštesnes nei vidutines pajamas turintys jauni žmonės turi taupyti ne vienerius metus“, - teigė R.Štaras.
Būtent visos šios aukščiau išvardintos priežastys ir lėmė tai, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose ypatingą paklausą įgauna 2 - 3 kambarių optimalaus išplanavimo butai jaunoms šeimoms ir netgi, taip vadinami, „studio“ tipo vieno kambario butai (20 - 22 kv. m. ploto) jauniems žmonėms, siekiantiems gyventi savarankiškai ir nenorintiems „kažkam mokėti į kišenę“ pinigus nuomai.
„Būsto kainoms didžiuosiuose Lietuvos miestuose, augant, daugelis lietuvių netrukus galės įpirkti tik „studio“ tipo butą.“ - sako specialistas.
Investavimas į būstą su tikslu jį pernuomoti
Svarbu pažymėti, kad ir Lietuvos Banko organizuotoje NT konferencijoje (2017-01-19) pasisakiusiųjų ekspertų nuomone, pastaraisiais metais aiškėja nauja tendencija - investuojama į būstą su tikslu jį pernuomoti. Per konferenciją pasisakiusieji atskleidė, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų mano, jog būstų kainos artimiausiu metu nemažės, atvirkščiai, greičiausiai šoktelės į viršų.
Tam pritaria ir Robertas Jocius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos Kauno NT vystytojas, bendrovės „Skaita“ komercijos direktorius: „Didžioji dalis būstą Kaune įsigyjančių klientų mano, kad kainos vis dar kils“.
Pasak R.Jociaus, būsto rinka Kaune toliau kaista - pernai sudaryta 12,3 proc. daugiau sandorių nei 2015 m. Tebevyraujant mažoms palūkanoms, didelė dalis butų perkama investiciniais tikslais, o tai kelia nekilnojamojo turto kainas.
„Kauną pirkėjai renkasi dėl to, kad pastaraisiais metais stebi intensyvią šio miesto gyvenamojo ir komercinio NT plėtrą, ir tiki, kad nekilnojamasis turtas laikinojoje sostinėje yra gera investicija“, - teigė pašnekovas.
Laukia tolesnis NT sandorių skaičiaus augimas Kauno mieste
Pasak Rūtos Račkytės, „Nekilnojamojo turto paslaugų centro“ ekspertės, nekilnojamojo turto pardavėjai fiksuoja sparčiausią būstų kainų augimą per pastaruosius metus. Gyvenamosios paskirties NT sandorių skaičius per praėjusius metus buvo daugiau nei trečdaliu didesnis nei 2015-aisiais, kainos augimas apie 5 proc.
Pažymėtina, kad Kaunas buvo sąstingyje, miesto plėtra po ekonominės krizės laikotarpio vystėsi labai vangiai, gyvenamosios paskirties projektų buvo vystoma labai nedaug.
Jeigu numatyta plėtra bus įgyvendinta, padaugės investuotojų įvairiuose verslo sektoriuose, bus sukurta daugiau darbo vietų, kas masins apsigyventi Kauno mieste, tada galima bus kalbėti apie kainų augimą. O kol kas 2016 m. didesnį pardavimų skaičių sąlygojo geros banko kreditavimo sąlygos ir labai žemos palūkanos už indėlius. Gyventojams palankiau investuoti į NT, nei laikyti pinigus banke.
Remiantis DNB duomenimis, vidutinė suma, kurią lietuviai iš banko skolindavosi naujam būstui įsigyti, šiais metais buvo 44,6 tūkst. eurų, o paskola buvo imama vidutiniškai 23 metų laikotarpiui. Vidutinė būsto paskolos suma Kaune buvo 57,8 tūkst. eurų.
Daugiausia būsto kreditą renkasi jauni 25 - 34 metų amžiaus žmonės. Su tokio amžiaus būsto pirkėjais sudaroma net 60 proc. pirkimo sutarčių. Vis dėlto, pagrindinė kliūtis jaunoms šeimoms gauti paskolą naujam būstui, yra 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
Bendrovės „Miesto renesansas“, vystančios „Juozapavičiaus 13“ projektą, savininko Edvino Mamedovo teigimu, Kauno mieste pastaraisiais metais pradeda formuotis ryškesnė gyvenamųjų būstų segmentacija: kompaktiški ekonominiai butai; išskirtiniai butai senamiestyje; nedidelio gyvenamojo ploto namai; autentiški, išskirtiniais architektūriniais sprendimais, pasižymintys NT objektai.
Aleksotas - atgimstantis feniksas Kauno miesteDar prieš keletą metų Aleksotas daugeliui kauniečių buvo tiesiog atokesnis miesto rajonas. Tačiau pastaraisiais metais jis yra bene sparčiausiai augantis ir atsinaujinantis rajonas Kaune.
Kauno miesto savivaldybės pateiktais duomenimis, Aleksotas po 1990-ųjų labiausiai išaugo ne tik savo teritorija, bet ir pagal gyventojų skaičių. Naujų gyvenamųjų namų statyba Aleksote suaktyvėjo prieš maždaug aštuonerius metus.
Tuomet buvo įgyvendintas Fredos kvartalo projektas, naujų gyvenamųjų kvartalų atsirado Botanikos sodo prieigose, Bitininkų gatvėje. Šiuo metu aktyviai vystomas nekilnojamojo turto projektas netoli pagrindinės Veiverių gatvės ir „Maxima bazės“ - Šeštokų ir Leipalingio gatvių sankirtoje. Čia įsikurs 4 ha užimantis mažaaukščių daugiabučių namų kvartalas „Parko apartamentai“.
Smiltynės kurhauzas: istorinio paveldo išsaugojimas
Registrų centro duomenimis, pastatus sklype nuo 2006 metų gegužės valdo Kaune registruota nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „TVB“. Pastarąją valdo Edvinas Mamedovas ir Sergejus Šulmanas. Įmonės bendraturtis E.Mamedovas 15min sakė, kad Smiltynės kurhauzą pirko kaip įdomų investicinį projektą vystymui.
Anot E.Mamedovo, Smiltynės kurhauzas 1900-1944 metais tarnavo kaip prabangus viešbutis, kuriame tuo metu buvo 2 naujovės - karšto vandens vonios ir apšvietimas. Vienu metu Smiltynės kurhauze veikė kazino, taip pat jis garsėjo savo virtuve, sodo restoranu, sodo kavine.
Rekonstrukcijos projektą parengė architektė Laimą Šliogerienė, kuri taip pat rengė Palangos kurhauzo projektą. „Jos dėka buvo paruoštas Smiltynės kurhauzo tvarkybos darbų projektas, už kurį mes gavome kompensaciją iš KPD. Tam, kad rekonstruotum pastatą, reikia jį užfunkcionuoti, kad jis veiktų ir jame vėl virtų gyvenimas.
Įmonės bendraturčio teigimu, nors pastatas yra parduodamas, įmonė vis dar neatsisako minties jį plėtoti pati. E.Mamedovas aiškino, kad objektas parduodamas jau kelis metus ir jo kaina nesikeitė. „Susidomėjimo šiuo objektu iki šiol buvo, tačiau nedaug.
1,34 ha žemės sklype galima modernizuoti pagrindinį pastatą, kuriame yra 25 apartamentai, taip pat galima rekonstruoti svečių namus, kuriuose yra 6 apartamentai. „Teritorijoje yra numatyti du teniso kortai ir 26 automobilių parkavimo vietos.
Labai norėtųsi, kad šis objektas sulauktų vietinių gyventojų arba verslininkų dėmesio, kurie norėtų išsaugoti istorinį kultūrinį paveldą, susijusį su šiuo pastatu. Susidomėjimo galėtume sulaukti iš vietinių, regioninių arba iš netolimų regionų gyventojų/verslininkų, kuriems rūpi išsaugoti kultūrinę - istorinę reikšmę turintį pastatą.
Pasak R.Martišausko, šiuo metu yra derinama dalinė sąmata dėl dalinio pastato ir svečių namų sutvarkymo, todėl šiai dienai nustatyti investiciją rekonstruojamam pastatui yra sudėtinga. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad viešbučio paskirties pastatas yra valstybės saugoma nekilnojamoji kultūros vertybė.
„Pastatas turi saugotinų kultūros vertybių, todėl bet koks pastato išorės ir vidaus remontas, pritaikymas kitai nei viešbučio su restoranu veiklai turi būti derinamas su atitinkamomis priežiūrą vykdančiomis valstybės institucijomis. Tai yra specifinis, vienetinis turtas, todėl jis nėra laikomas rinkos objektu, kuriuo laisvai galima spekuliuoti. Pradinė objekto kaina yra viešai skelbiama. Tikėtina, kad norintys investuoti į tokį turtą bus pasirengę atkaklioms deryboms.
Smiltynės kurhauzas yra valstybės saugomas objektas ir į registrą įtrauktas 1996 metų pabaigoje. Skelbime nurodoma, kad kurhauzo plotas - 1143 kv. metrų, svečių namų bendras plotas - 111.
tags: #mamedovo #nekilnojamojo #turto #imone