Nors laikai, kai istorikas buvo prilygintas akiniuočiui, besislapstančiam archyvuose ar bibliotekose, jau seniai praėjo, tačiau šis stereotipas mūsų visuomenėje vis dar gajus. Visuomenėje iš tiesų ganėtinai gajus stereotipas, esą istorikai - linkę į vienatvę, mažai ir nenoriai bendraujantys, nuolat archyvuose ar bibliotekose besislapstantys „akiniuočiai“.
Istorikui, kaip ir bet kuriam kitam humanitarui, labai svarbu būti išgirstam ir suprastam. Todėl reikia išmokti pasakoti apie savo darbo rezultatus, jų prasmę bei vertę konkrečiam žmogui, visuomenei ir valstybei.
Švietimo svarba
Artėja valstybės atkūrimo šimtmetis. Valstybę atkūrėme, tačiau vis dar lieka uždavinys atkurti visuomenę. Anot jo, net ir penktokams paprastai dėstoma akademinė istorija, kuri nėra pritaikyta tokio amžiaus vaikams ir netgi sunkiai suprantama: „Tai yra suaugusių, ir ne šiaip suaugusių, o vyrų istorija.
Taip LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ tvirtina Suomijos istorikas, Helsinkio universiteto profesorius Henrikas Meinanderis. Jei paaiškėja, kad šalis neturi vieningos nuomonės, kaip švęsti valstybės šimtmetį, tai yra pozityvus ženklas, nes tai - demokratinės visuomenės požymis.
Valstybė ne sienos, ne herbai, ne aikštės, ne įstatymai ir ne valdžia. Nepriklausomą savo mąstymu, sąmoningą, pilietišką, bendruomenišką, atsakingą pirmiausia už save, savo veiksmus, savo gyvenimą ir prisiimančią atsakomybę padėti tiems, kurie sau padėti negali.
Tolerancija ir visuomenės vertybės
„Ne be reikalo (ir tikrai ne dėl stiprios ekonomikos) švedai vadinami viena laimingiausių tautų pasaulyje. Todėl mano idėja Lietuvai ir lietuviams yra siekti didesnės tolerancijos tarp žmonių“, - taip teigia LRT korespondentė Švedijoje Vaida Strazdauskienė. Švedai mąsto laisvai, todėl yra laimingi. Priima žmogų nepriklausomai nuo jo išvaizdos, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, tikėjimo, rasės, fizinės negalios ir t. t.
Žmonės nesijaučia saugūs, nes iš jų bet kada gali būti pradėta tyčiotis. Tačiau už apkalbas blogiau tai, kad visuomenė nežino, į ką orientuotis, LRT RADIJUI sako žurnalistė ir laidų vedėja Edita Mildažytė. Kaip teigia ji, svarbiausia ne sukrauti turtai ar užimamos pozicijos: „Mirdamas galvosi ne apie šiuos dalykus, o tai, ką mylėjai, ką patyrei, išgyvenai, kokie džiaugsmingiausi įvykiai.
Finansinė padėtis ir emigracija
R. Tikrai neištrauksime iš kepurės zuikio, kuris padarytų stebuklą, - stebuklai atsiranda nuoširdžiai dirbant, LRT RADIJUI sako žurnalistas Ramūnas Terleckas. Kažkada, man atrodo, finansų ministras sakė, kad Lietuva gyvens geriau, kai liausis vogti. Pažiūrėkime, kaip žmonės dirba išvažiavę - labai sunkiai. O čia kartais ir patingi“, - mano R.
Vilniuje gyvenantys senjorai už jaunas šeimas lyg ir turtingesni, nes turi nuosavą bankui neįkeistą butą, bet ką daryti, jei apyvartinių lėšų nėra, LRT RADIJUI sako asmeninių finansų ekspertė Marija Bunkaitė. Pagal asmeninių finansų teoriją, tikslas turėtų būti toks - turtas pradeda nešti pajamas ir senatvėje tu gerai gyveni. Senjorai turi nekilnojamojo turto, bet senatvėje tas turtas negelbsti. Tačiau yra taip, kad senjorai turto turi, bet jis jiems - ne išlaikymas, o akmuo po kaklu“, - pastebi M.
Premjeras Saulius Skvernelis sako: Mes patys išaukštiname emigraciją, rodome ją kaip vienintelę išeitį, rodome sėkmės istorijas, bet nerodome emigracijos tamsiosios pusės, todėl moksleiviams ir atrodo, kad Lietuvoje dirbti reikia sunkiai, o užsienyje labai paprasta.
Visuomenės baimės ir saugumas
LRT RADIJO žurnalistas M. Aušra pastebi, kad šiuo metu šalyje susidariusi situacija, kai vyresnio amžiaus žmonės bijo išeiti į pensiją, jaunos šeimos bijo susilaukti vaikų, homoseksualūs žmonės bijo viešai kalbėti apie meilę ir kurti gyvenimą kartu. Darbuotojai bijo būti atleisti, bijo nesusirasti darbo.
Mano idėja Lietuvai - tapkime saugiausia valstybe pasaulyje, kad kiekvienas pilietis jaustųsi apsaugotas valstybės, kad jis žinotų, jog rūpi valstybei“, - teigia M.
Emigracijos lygis pagal šalis
Alternatyvūs požiūriai ir idėjos
Seimo narės konservatorės Ingridos Šimonytės seniai nebeįtikina neoliberaliojo konsensuso skelbiamos tiesos, kurių mokėsi universitete ir jomis tikėjo. Kai pradėjau gyventi, paaiškėjo, kad žmonės nėra tokie racionalūs, (…) dažnai elgiasi kaip banda. Kai mokiausi universitete, man atrodė, kad viskas veikia taip, kaip parašyta knygoje. Todėl, kad, pagal tą konsensusą, krizės nėra - yra tik laikini nepatogumai”, - portalui LRT.lt sako I. Kodėl vadovėlyje nėra skyrelio apie krizę?
Architektas, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas pasidalijo savo idėjomis prie „Idėjos Lietuvai“. Algirdo manymu, Lietuvai reikia šuolio į ateitį - Lietuvos BVP kasmet turi augti ne po 3-4 procentus, o po 6-8. Reikia statyti. Ne bet ką, o tai, kas mums labai reikalinga ir kas mus išgarsins pasaulyje“, - sako A. Kaip to pasiekti?
Akių gydytoja Rasa Bagdonienė sako, kad televizorius yra mažiausia blogybė, nes, žiūrėdami televizorių, bent jau žiūrime į tolį, LRT RADIJUI. Anot jos, šiais laikais daug didesnę grėsmę akims kelia mobilieji telefonai.
Politologas, socialinių mokslų daktaras Lauras Bielinis sako: Centro sąjunga buvo reikalinga kaip tarpinė jėga, kad užimtų tą nišą, kurios nesugeba aprėpti nei dešinė, nei kairė, nei liberalai, nei kokie nors radikalai. Bet, kai ta partija buvo įsteigta, paaiškėjo, kad tai normali eilinė politinė struktūra, LRT RADIJUI.
Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ ugdytiniai
Žurnalistas Arūnas Brazauskas sako: Nesaugias specialybes įgijusiems žmonėms, pavyzdžiui, baigusiems filosofijos studijas, pensija turėtų būti mokama vos gavus diplomą, LRT RADIJUI. Anot jo, nors idėja gali pasirodyti ironiška, iš tiesų tai tėra pasiūlymas taikyti minimalių garantuotų išmokų praktiką: „Nežinau, kaip Lietuvoje įvardijama. Iš tikrųjų eina kalba apie tai - jeigu esi gyvas, gauni pinigų vien už tai, kad kvėpuoji.
Ekonomistas Raimondas Kuodis sako: „Mokytojams atrodo, kad jie labiausiai nusipelnę visuomenei, nes jiems sunku dirbti su vaikais. Tačiau bet kuris santechnikas, nardantis, po mokytojų kanalizaciją ir ją atkemšantis, sakytų, kad ne, mano darbas sunkesnis, jis irgi nusipelno mokesčių lengvatos“.
Tomas Venclova sako: „Lietuva demokratijos egzaminą išlaikė geriau, nei aš tikėjausi. Maniau, kad bus blogiau. Aš į tuos dalykus nesigilinu, jokiai partijai nepriklausau, bet manau, kad summa summarum Lietuva tvarkosi pakenčiamai. Mane mažai domina konkretūs partijų santykiai, koalicijos suirimas ar atsinaujinimas. Ne penketui, bet tvirtam trejetui su pliusu, kas po mūsų labai sunkaus istorinio patyrimo jau yra nemažas laimėjimas“, - sako 80-metį Lietuvoje švenčiantis Tomas Venclova.
Profesorius Vytautas Ališauskas sako: Lietuva, ypač paskutinės Valdo Adamkaus kadencijos metu, atsidūrė kryžkelėje - tapti auksine Europos Sąjungos provincija (maždaug tokia, kaip Estija) ar regiono centru - vieta, kur susikerta įvairios iniciatyvos, galios linijos ir Lietuva yra aktyvus ES dalyvis, savotiškas Vidurio Rytų pokomunistinės Europos advokatas. „Su kai kuriomis politinėmis krizėmis abi šios idėjos išbluko ir Lietuva nebepretenduoja nei į tą auksinę provinciją, kur būtų užtikrintas tikrai ramus, geras žmonių gyvenimas, nei į tikrą ES veikėją, kuris turėtų savo užsienio politikos ir net geopolitikos viziją. Mes nieko negalime pasiūlyti, pasakyti“, - mano V.