Šiame straipsnyje apžvelgsime Maneikių kaimo sodybą Kelmės rajone, susipažinsime su Zitos Brazinskienės istorija ir panagrinėsime aktualias aplinkosaugos naujienas Lietuvoje.
Sodyba Maneikių kaime, Kelmės rajone
Parduodamas mūrinis namas Parko g. 31, Maneikių k., Kelmės r. (3 km nuo Kelmės m.). Namas mūrinis, dviejų aukštų su rūsiu. Atskiri įėjimai į pirmą ir antrą aukštą, puikiai tinka gyventi dvejoms šeimoms.
Kelmės rajono savivaldybė
- Statybos metai: 1973 m.
- Namo stogas: pakeistas.
- Namo langai: pakeisti.
- Pirmo ir antro aukštų bendras plotas: 150,76 kv. m.
- Rūsio plotas: 77,12 kv. m.
Pirmas namo aukštas tvarkingas, galima gyventi iš karto, antrame namo aukšte reikalingas remontas (remontas nėra būtinas, patalpos tinkamos gyvenimui, tačiau prasčiau įrengtos). Pirmas ir antras aukštai identiški, yra po 3 kambarius, yra virtuvės ir san. mazgai. Name išvedžioti radiatoriai, kūrenama kietu kuru (rūsyje yra katilas skirtas kūrenti granulėmis), pirmame aukšte yra termostatas, kurio pagalba reguliuojama šiluma patalpose. Užpildžius granulių talpą, kūrenti galima kelias dienos, nereikia kas karta eiti į rūsį ir iš naujo pakurti katilą. Name yra telefono įvesta telefono linija.
Yra trifazė elektra. Vanduo iš šulinio pumpuojamas hidroforo pagalba, nuotėkoms yra įkasta cisterna apie 8 kub. m. Kieme yra didelis ūkinis pastatas su betonuotomis grindimis, taip pat šalia mažesnis ūkinis pastatas. Nemažas 30 arų sklypo plotas. Asfaltuotas privažiavimas iki pat sklypo. Aplink tvarkingai įsikūrę, aplinkas susitvarkę kaimynai. Apie 400 metrų iki Maneikių kaimo tvenkinio, prie tvenkinio miškelis, yra vieta susibūrimams, šventėms paminėti. Apie 650 metrų iki autobusų stotelės. Tik 3 km iki Kelmės miesto ribos. Sklypas aptvertas.
Zitos Brazinskienės istorija
Gegužės pradžioje Parovėjos seniūnijos Pagervės kaime gyvenanti pensininkė Zita Brazinskienė švenčia kelias šventes. Pirmąjį gegužės sekmadienį ji sulaukia net aštuonių savo vaikų sveikinimų su Motinos diena. Tuo pačiu metu ją vaikai su keturiolika anūkų ir septyniais proanūkiais pasveikins ir su artėjančiu gimtadieniu. Gegužės 10 dieną moteriai sueina 73 metai. Akivaizdu - moteris turtinga ne tik metų, bet ir užaugintu pulku vaikų.
Iš Kelmės rajono Maneikių kaimo kilusi Zita Šaulytė užaugo septynių vaikų šeimoje. Su savo vyru marijampoliečiu Jurgiu Brazinsku ji susipažino per pusbrolį Joną. Pirmieji keturi Brazinskų vaikai gimė Kelmės rajone, kiti - jau Biržuose. Visi kiti turi po vieną - du vaikus.
Zita prisimena, kad jų šeima kėlėsi gyventi ten, kur vyras gavo darbą. Jis dirbo Miškų ūkyje ir keldavosi su šeima į ten, kur buvo siunčiamas. Dvejus metus Brazinskai gyveno Spalviškiuose. Šeima iki šiol dėkinga buvusiam Medeikių kolūkio pirmininkui Petrui Vileišiui. Jis didelei šeimai Pagervės kaime skyrė ką tik kolūkio pastatytą didelį namą. Juolab, kad šeima laikė daug gyvulių, penkias karves. Gausios šeimos nariai ir šiandien neatitolsta vieni nuo kitų, vieni kitiems padeda. Šalia mamos jos darželyje - kartu gyvenanti Danutė ir vyriausia dukra Vanda iš Medeikių.
Brazinskai prisimena, kad šeimos namai pilni žmonių būdavo visą laiką. Ir dabar taip yra. Ypač vasaromis, kai suvažiuoja seserų ir Zitos vaikai su šeimomis. Šeimos nariai prisimena, kad kai vaikai augo, šeštadieniais per radiją būdavo transliuojami „Dėdės Stepono vakarai“. Vaikai paleisdavo muziką, parengdavo koncertą tėveliams, patys eidavo šokti. Beje, valsą ir polką šokti juos išmokė tėtis. Jis ir armonika groti mokėdavo, tad visi savo kieme ir pašokdavo.
Vaikai prisimena, kad tėtis buvo griežtas, o mamytė visiems nuolaidžiaudavo, stengdavosi susitarti gražiuoju. J. Brazinskas daug metų dirbo traktorininku, vėliau dėl suprastėjusios sveikatos perėjo dirbti į „Naftotiekį“. Jis mirė 2007 metais. Z. Brazinskienė 37 metus dirbo kolūkio fermoje, melždavo karves. Šeimos vaikai prie darbo buvo įpratę. Juos dirbti mokydavo tėtis.
Mamos šešiasdešimtmečio šventėje svetimų pagalbos nereikėjo. Viską suorganizavo patys šeimos nariai. Todėl itin maloni jai buvo aštuonių mėnesių viešnagė pas jauniausią dukterį Anglijoje, kai teko prižiūrėti du mažuosius anūkėlius.
Ką reiškia auginti daug vaikų? Zita Brazinskienė nusišypso: „Gerai. Ir pačiai smagu“, - sako ji. Moteris su dukromis kalba apie tai, kad šiais laikais auginti vaikus gerokai lengviau nei anksčiau. Ir valstybė padeda labiau. Svarbiausia mokėti nusileisti. Nors galėtų gyventi ramiai, Zita ir šiandien turi veiklos. Netoli gyvenančiai dukrai padeda melžti vienuolika karvių. Kitai dukteriai siūlosi padėti ravėti daržus. Ji sako nepailstanti, jai dirbti netgi įdomu.
„Jei būčiau turėjusi kokius du vaikus, gal nebūtų taip smagu buvę. Kiek Dievas davė, tiek užaugo. Darbas - vaikai - daržai. Dabar man gyventi labai gera, yra daugybė veiklos“, - šypsosi Pagervės kaime gyvenanti Zita Brazinskienė. Jos vaikai sako labiausiai mamai esantys dėkingi už tai, kad ji užaugino, išmokė dirbti ir nebijoti žemės ūkio bei kitų darbų.
Aplinkosaugos aktualijos Lietuvoje
Pastaruoju metu Lietuvoje daug dėmesio skiriama aplinkosaugos klausimams. Štai keletas svarbiausių naujienų:
- Baudos už aplinkos teršimą: Seimas gerokai padidino baudas už aplinkos teršimą. Kai kurios baudos didės net iki 30-ies kartų.
- Vienkartiniai indai: Ketinama uždrausti maitinimo įstaigoms nemokamai dalinti vienkartinius puodelius ir kitus vienkartinius indus.
- Klimato neutralumas: Lietuva yra užsibrėžusi iki 2050 m. iki nulio sumažinti išmetamas šiltnamio dujas ir kartu su kitomis Europos šalimis tapti klimatui neutralia. Vilnius ir Tauragė pateko į Europos Sąjungos programą, kurioje sieks šio tikslo pasiekti daug greičiau - iki 2030 metų.
- Nelegalūs sąvartynai: Įpusėjus pavasariui kasmet pasirodo pranešimai apie Lietuvoje atrastus nelegalius sąvartynus. Už šiukšlinimą neleistinose vietose gresia ir rimta atsakomybė - baudos net iki 30 tūkst. eurų.
- Mėšlo ir srutų skleidimas: Nors po kovo 20 d. nebegalioja bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, būtina laikytis išimčių. Ūkininkus įspėja negudrauti: už tokią veiklą - bauda iki 1,1 tūkst. eurų.
- Plastiko perdirbimas: Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti reikalavimus pakuotėms, numatant, kad visos jos Bendrijoje nuo 2030-ųjų galėtų būti perdirbamos.
- Miško vagystės: Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams svarbu, kad miško vagysčių mažėja: tai susiję ir su atsakingu visuomenės požiūriu, ir didesnėmis baudomis.
- Keturračiai miškuose: Miškus niokojančius keturračių vairuotojus dalis politikų siūlo tramdyti tūkstantinėmis baudomis ir net keturračių konfiskavimu.
Atliekų rūšiavimas
Sąvartynai kiekviename kolūkyje, į upelius pilamas amoniakas, atviros srutų duobės ir kritusių gyvulių gaišenos viso kaimo akivaizdoje buvo sovietmečio Lietuvos kasdienybė. Aplinkos apsauga, ekologija ir švari gamta sovietmečiu rūpėjo retam, ekologinės katastrofos ar mokslininkų tyrimai, kaip užterštumas kenkia žmonėms, buvo slepiami.
Milžiniško populiarumo sulaukę taromatai sukėlė naujų idėjų pliūpsnį. Seime užgimęs noras leisti į taromatus priduoti ir stipriųjų alkoholinių gėrimų butelius pasėjo abejonių, o Aplinkos ministerija jau ruošiasi panašią sistemą taikyti ir tvarkant, pavyzdžiui, nebenaudojamas padangas.
Aplinkosaugos baudos
Štai pavyzdys, kaip gali atrodyti baudos už aplinkosaugos pažeidimus:
| Pažeidimas | Baudos dydis |
|---|---|
| Šiukšlinimas neleistinose vietose | Iki 30 000 eurų |
| Mėšlo ir srutų skleidimas pažeidžiant taisykles | Iki 1 100 eurų |
| Miško vagystė | Priklauso nuo padarytos žalos |
| Keturračių vairavimas draudžiamose vietose | Tūkstantinės baudos ir keturračio konfiskavimas |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad baudos dydis gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir kitų aplinkybių.