Šiuolaikiniame pasaulyje susiduriame su daugybe taisyklių ir standartų, kurie kartais gali būti prieštaringi ir sunkiai įgyvendinami. Labai dažnai į visuomenines organizacijas kreipiasi nedidelių sklypų savininkai, turintys vidutines ar mažesnes negu vidutines pajamas dėl sklypų žymėjimo riboženkliais problemų.
Jei savininkas ketina sklypą parduoti, išnuomoti ar planuoja, ką sklype augins, numato augalų išdėstymo nuotolį nuo kaimyno sklypo, yra būtinos tvarkingai pažymėtos ribos. Kai pirkėjas ar savininkas nori įsitikinti, kad žemės ribos pažymėtos tvarkingai, gali užsisakyti patikros, o jei reikia, ir riboženklių atstatymo paslaugas. Taigi ima suktis patikrų, atstatymų, mokėjimų ratas.
Riboženklių atstatymo kainos
Sklypo geodeziniai kadastriniai matavimai, sunaikinto riboženklio atstatymas nemažai kainuoja. Firmų skelbimuose internete nurodomos įvairios kainos, vidutiniškai už vieno sklypo atnaujintus kadastrinius matavimus reikia mokėti nuo 100 iki 200 Eurų. Iki 5 riboženklių atkūrimą - 50 eurų, jei atkurti reikia daugiau - kaina sutartinė.
Štai pavyzdys, kiek kainuoja kadastriniai matavimai ir riboženklių atstatymas:
| Paslauga | Kaina (EUR) |
|---|---|
| Sklypo kadastriniai matavimai | 100 - 200 |
| Iki 5 riboženklių atstatymas | 50 |
| Daugiau nei 5 riboženklių atstatymas | Sutartinė |
Pats žodis riboženklis rodo, kad jis yra ant ribos. Jei jis yra ant dviejų savininkų sklypų ribos, nesvarbu, kuris užsakytų riboženklių atkūrimą, būtų teisingiau, kad mokėtų abu savininkai.
Žemės savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad sklypų kadastrinių matavimų metu galima keisti ar koreguoti sklypo ribas.
„Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos - jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones.
NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys - ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos.
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis.
Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje.
Atsakomybė už riboženklių sunaikinimą ar perkėlimą
Pirmiausia, žmonės nori sužinoti, ar sklypo šeimininkas ir pagal naująsias taisykles yra atsakingas už riboženklių sunaikinimą ar neteisėtą perkėlimą, jei akivaizdu, kad tokie veiksmai jam nenaudingi, žalingi, atneša piniginius nuostolius, artkuriant tvarką?
Į šiuos klausimus atsako Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro geodezijos ir kartografijos skyriaus vyr. specialistas:
„Vadovaujantis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklių ir riboženklių standarto patvirtinimo“ (2013 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-424 redakcija), 8 punkto nuostatomis už riboženklių apsaugą, priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas.
Taisyklių 9 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas, nustatęs žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privalo nedelsdamas imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, ir Taisyklių nustatyta tvarka.
Pagal Taisyklių 7 punktą už riboženklius bei jų įrengimą apmoka ženklinamo žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis, kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas.
Asmuo turėdamas informacijos apie žemės sklypo riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą, turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau -NŽT) , kuri siekdama įvertinti galimą riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą atliktų šių aplinkybių patikrinimą vietoje.
Patikrinimo metu pasitvirtinus aplinkybėms, susijusiomis su galimu žemės sklypo riboženklių sunaikinimu ar sugadinimu NŽT teritoriniame skyriuje būtų pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustačius nusižengimo sudėtį pažeidėjui, kuris sutinka su pažeidimu, gali būti surašytas protokolas su pasiūlymu sumokėti pusę minimalios baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 112 straipsnyje.
Tačiau tuo atveju, kai pažeidėjas nesutinka su pažeidimu jam surašomas protokolas ir administracinio nusižengimo byla perduodama nagrinėti NŽT teritorinio skyriaus vedėjui, kuris išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą priima vieną iš Administracinių nusižengimų kodekso 619 straipsnyje nurodytų nutarimų (skirti administracinę nuobaudą; nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės sklypo riboženklių sunaikinimas, kai asmuo įgyvendina savo tariamą teisę (manydamas, kad gretimo žemės sklypo ribos posūkio taškas yra įtvirtintas jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype) atitinka ir Administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje nurodytus savavaldžiavimo požymius, t . y. savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 81 dalimi administracinius nusižengimus už savavaldžiavimą tiria ir protokolus surašo policija.