Bendras gyvenimas nesusituokus - kasdienybė reikšmingai daliai mūsų šalies gyventojų. Dalis tokių porų ilgainiui susituokia, tačiau dalies keliai išsiskiria po daugelio metų taip ir nesumainius žiedų.
Sutuoktinių turtinius ir neturtinius santykius pakankamai išsamiai aprašo galiojančios šeimos teisės normos. Tuo tarpu kartu gyvenančių, tačiau nesusituokusių, asmenų santykių teisinis reglamentavimas Lietuvoje praktiškai neegzistuoja.
Žmonės kurį laiką gyvena kartu, kuria bendrą buitį, įgyja kilnojamą ar nekilnojamą turtą, kuriuos dažnai registruoja kaip savo asmeninę nuosavybę. Bendram gyvenimui pasibaigus neretai iškyla klausimas, ar vieno asmens vardu registruotas automobilis arba gyvenamasis būstas yra jo asmeninė nuosavybė, ar vis tik kitas partneris taip pat prisidėjo prie to turto įsigijimo ir todėl tas turtas yra jų abiejų bendras, t.y jų bendroji dalinė nuosavybė.
„Jei dėl nuosavybės pobūdžio taikiai susitarti nepavyksta, tenka kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti vieno iš partnerių vardu registruotą turtą bendru abiem partnerams. Kadangi asmenys nėra susituokę, iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis“, - teigia COBALT vyresnioji teisininkė Renata Cibulskienė.
Svarbu pažymėti, kad bendrai gyvenantiems, tačiau santuokos nesudariusiems asmenims, ir sutuoktiniams taikomas skirtingas teisinis turto reglamentavimas. Sutuoktiniams taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, reiškianti kad po santuokos įgytas turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios, tačiau nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui tokia prezumpcija negalioja. Bendrai gyvenantys nesusituokę asmenys gali įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau nebūtinai lygiomis dalimis.
Bendras Gyvenimas Baigėsi - Liko Ginčai
„Lietuvos teismų praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokios bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį“, - pastebi teisininkė.
Dažnai teismai, spręsdami ginčus dėl bendrai gyvenant įgyto turto nuosavybės formos (bendroji dalinė ar asmeninė), nesusituokusius kartu gyvenančius asmenis iš dalies prilygindavo sutuoktiniams. Teismai pripažindavo, kad jei asmenys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, tai ir ginčo turtą (dažniausiai - gyvenamąjį būstą) įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis. Tokią išvadą teismai pagrįsdavo įstatymo nuostata, teigiančia, kad jungtinės veiklos sutarties šalių įnašai į bendro turto įsigijimą yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita.
Kadangi bendrai gyvenantys asmenys paprastai rašytinių tarpusavio sutarčių dėl bendro gyvenimo metu įgyjamo turto nesudaro, šalys neįrodydavo konkretaus įnašo dydžio, tai teismai dažnai pasinaudodavo šia prezumpcija.
Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) aiškiai konstatavo bendrai gyvenančių nesusituokusių ir susituokusių asmenų turtinių santykių skirtumus.
Naujausia Praktika
LAT pažymėjo, kad vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise. Teisėjų sprendimu, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės (asmeninės vieno iš sugyventinių ar bendrosios dalinės), reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu bei vedant bendrą ūkį, dėl konkretaus objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta.
Antra, nustačius, jog sugyventiniai susitarė įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Taigi, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti ne tik siekį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet ir kiekvienos iš šalių įnašo dydį. Tai gali būti piniginiai įnašai, pavyzdžiui asmeninės santaupos, paskolos, dovanotos lėšos ir pan., taip pat dalyvavimas savo darbu kuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Trečia, būtina įvertinti ginčo objekto specifiką. Jei šalys ginčijasi dėl nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, buto, kuris įgytas notarine sutartimi, ir sutartyje nurodyta, kad jį asmeninės nuosavybės teise įgijo viena iš šalių, butas gali būti pripažįstamas bendru šalių turtu, jeigu būtų įrodyta, kad jis įsigytas abiejų asmenų lėšomis ir turint tikslą sukurti bendrąją nuosavybę, arba esant patikimų įrodymų, kad butas buvo iš esmės pagerintas.
„Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kiti panašūs reikšmingi pakeitimai. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vienos šalies nuosavybe, neturėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir kitų išorinių veiksnių“, - vertina teisininkė Cibulskienė.
Pabaigai reikėtų prisiminti, kad sprendžiant bendrai gyvenančių asmenų turtinius ginčus, net jei ir nėra galimybių įrodyti, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, dažniausiai išlieka galimybė asmeniui, kuris investavo į ginčo objektą, gauti jo investiciją atitinkančią kompensaciją iš kito partnerio, kurio asmeninis turtas buvo pagerintas.
Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kurias svarbu žinoti, siekiant sklandžiai eksploatuoti ir naudotis įgytais daiktais.
Kas tampa savininku įsigijus, pavyzdžiui, kotedžą su žemės sklypo dalimi? Kokia nuosavybės forma savininkui ar savininkams priklauso turtas ir kokie galimi netikėtumai? Pavyzdžiui, perkamas būstas. Šiuo atveju nuosavybės formą nulemia pirkėjo ar pirkėjų šeimyninė padėtis bei piniginių lėšų kilmė turto įsigijimo momentu.
„Turtą, kuris yra jūsų asmeninė nuosavybė, turite teisę valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Jūs esate savo turto vienintelis savininkas ir prisiimate su juo susijusias pareigas - mokėti mokesčius, atlikti paprastąjį ar kapitalinį remontą ir pan. Sprendimus dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pardavimo ar kitokio perleidimo sutuoktiniai priima kartu. Jie abu yra būsto savininkai ir konkrečios nuosavybės dalys turte nėra nustatytos. Jei toks įstatymo numatytas reglamentavimas netenkina, sutuoktiniai gali nuspręsti sudaryti vedybų sutartį: ikivedybinę - iki santuokos arba povedybinę sutartį, jau sudarius santuoką.
„Svarbu paminėti, kad būsto nuosavybės forma - asmeninė ar bendroji jungtinė sutuoktinių - yra registruojama Registrų centro Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras juridinis faktas ir, kilus abejonių, turime galimybę remtis oficialiais duomenimis. Jei šis faktas nėra įregistruotas - grįžtame į pradžią ir tikriname įgijėjo šeimyninę padėtį būsto įsigijimo metu, įsigijimo pagrindą, t. y. kokio dokumento pagrindu registruota nuosavybė, bei analizuojame šio dokumento turinį“, - vardija I.
Kodėl svarbu nustatyti nuosavybės formą? Nuo to priklauso, kas galės būstą parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti nuosavybę į jį, įkeisti kreditoriui ir sudaryti hipotekos sutartį. Gajus mitas, kad vienam pasirašius sutartį tas asmuo vienas ir tampa savininku. Tačiau tolimesnius sprendimus, pavyzdžiui dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto būsto pardavimo, teks priimti ir tokią sutartį sudaryti jau kartu su sutuoktiniu ar sutuoktine.
Painiavos sprendžiant, kas yra savininkas, gali įnešti dar ir šeimos turto teisinis statusas, kurį numato Civilinis kodeksas. Šis statusas yra privalomas ir taikomas nuo santuokos įregistravimo dienos bet kokiam būstui, kuris yra faktinė, nuolatinė ir pagrindinė sutuoktinių gyvenamoji vieta. Nors šis statusas ir nepakeičia nuosavybės formos, t. y. Sutuoktinis, kuris yra būsto, priskirto šeimos turtui, savininkas, jo nuosavybės teisę gali parduoti, mainyti, dovanoti ar įkeisti tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
„Kaip pasakojau, sutuoktiniai vedybų sutartimi gali susitarti dėl įgyjamo turto nuosavybės. Bet negali pakeisti šeimos turto teisinio statuso. Sutuoktinių būstas gali būti registruojamas kaip šeimos turtas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir šis juridinis faktas įregistruojamas tik dėl vieno iš abiem ar vienam sutuoktiniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų.
Kotedžas, butas ar namo dalis gali būti perleidžiamas kartu su jam priskirta žemės sklypo dalimi. Ir čia turime vieną objektą - žemės sklypą, kuris priklauso jau ne vienam, o keliems savininkams. „Ne, sudėtingėja tik pavadinimas, - sako teisininkė.
Didžiausias iššūkis įsigijus turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise yra jos valdymas visų bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Siekiant išvengti ginčų rekomenduojama su bendraturčiais nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir aptarti, kokiomis konkrečiomis žemės sklypo dalims naudosis kiekvienas bendraturtis.
Kaip žinoti, kas yra žemės sklypo bendraturčiai? Visus duomenis galima rasti Nekilnojamojo turto registro išraše, kadangi registruojant nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, nurodomi bendrasavininkiai ir kiekvieno iš jų turto dalys.
„Ir tik tuo atveju, jei žemės sklypo bendraturčiai atsisakys pasinaudoti pirmumo teise ir pirkti Jūsų parduodamą kotedžą ir žemės sklypo dalį, juos galėsite parduoti savo pasirinktam pirkėjui. Dažniausiai, pirmumo teisės įsigyti bendraturčio parduodamą žemės sklypo dalį bendraturčiai atsisako sudarydami žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį.
Pabaigai - dar vienas gajus mitas apie nekilnojamojo turto priklausymą pirkėjui ir bankui, kitaip - hipotekos kreditoriui. Dažnas mano, kad būstą įsigijus skolintomis lėšomis ir „užstačius“ bankui, būsto savininku tampa bankas.
„Įsigyjant nekilnojamąjį turtą rekomenduoju susipažinti ne tik su pirkimo pardavimo sutarties sąlygomis, bet ir pasidomėti šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklėmis: ar būsite vienintelis turto savininkas, ar galėsite turtą parduoti ateityje be papildomų sutikimų, ar turtui bus taikomi apribojimai arba suvaržymai. Tai padės išvengti daugybės nesusipratimų, streso ir, tikėtina, išlaidų“, - apibendrina I.
Teisės pamoka „Visi mokestiniai klausimai suprantamai“ - individuali veikla
Norint geriau suprasti nuosavybės teises lygiomis dalimis, pateikiama lentelė, kurioje lyginami sutuoktinių ir nesusituokusių asmenų turto įsigijimo aspektai:
| Aspektas | Sutuoktiniai | Nesutuokę Asmenys |
|---|---|---|
| Nuosavybės prezumpcija | Bendroji jungtinė nuosavybė (dalys lygios) | Nėra prezumpcijos, būtina įrodyti susitarimą |
| Turto įsigijimas | Po santuokos įgytas turtas | Būtina įrodyti bendrą įnašą ir susitarimą |
| Teisinis reglamentavimas | Šeimos teisės normos | Bendrosios nuosavybės teisės normos |
| Ginčų sprendimas | Atsižvelgiama į bendrosios jungtinės nuosavybės principus | Atsižvelgiama į įnašo dydį ir susitarimą |
tags: #nuosavybes #teisemis #lygiomis #dalimis