Daugiabučių gyventojai žino: netikėtai dingęs vanduo, šiluma ar elektra gali sukelti nemažai rūpesčių. Gedimų pasitaiko - ypač senesnės statybos daugiabučiuose, kur inžinerinės sistemos jau gerokai susidėvėjusios. Bene dažniausiai žiniasklaidoje minima daugiabučius administruojanti įmonė - „Mano BŪSTAS“.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad vėl augant COVID-19 susirgimų skaičiui, gyventojai turėtų imtis visų atsargumo priemonių. Daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano būstas“ taip pat ragina gyventojus imtis visų atsargumo priemonių ir vengti kaimynų susibūrimų daugiabučiuose. Bendrovė savo klientams siūlo naudotis saugiais bendravimo būdais.
„Skaitmenizuoti paslaugas pradėjome prieš kelerius metus. Pirmosios viruso bangos metu patobulinome įmonės veiklos procesus, skirtus sklandžiam klientų aptarnavimui per atstumą. Anot jo, savitarnos svetainė ir mobilioji programėlė „eBŪSTAS“ užtikrina galimybę visus reikalus tvarkyti išvengiant tiesioginių fizinių kontaktų. Daliai rizikos grupei priklausančių vyresnio amžiaus žmonių naudojimasis elektroninėmis priemonėmis vis dar kelia sunkumų, bet ir jiems bendrovė turi ką pasiūlyti.
„Saugoti vyresnių žmonių sveikatą garsiai raginame ir jaunesnius artimuosius - vaikus ar anūkus. Tarp labiausiai vartotojų vertinamų paslaugų - galimybė operatyviai pranešti apie name pastebėtą gedimą. Jį pakanka nufotografuoti ir, naudojantis „eBŪSTO“ programėle, nusiųsti įmonės specialistams. Gyventojai neišeidami iš namų gali ir apmokėti būsto priežiūros sąskaitas.
Daugiabučių namų priežiūros veikloje yra dalis paslaugų, kurių neįmanoma teikti per atstumą, pavyzdžiui - avarinės tarnybos darbas. Avarinės tarnybos ir įvairius remonto darbus atliekančių specialistų veiklą bendrovė ir toliau organizuoja taip, kad būtų kuo mažiau kontaktuojama su namų gyventojais. „Mano būstas“ duomenimis, bendras savitarnos svetainių ir mobiliosios programėlės „eBŪSTAS“ unikalių klientų skaičius, lyginant 2020 ir 2019 m.
Pasak įmonės atstovo Juliaus Žilinsko, patalpos dažniausiai užliejamos trūkus vamzdžiams arba užsikimšus nuotekų vamzdynui. „Neretai neįmanoma iš karto nustatyti, kurioje vietoje trūkęs vamzdis: jei vanduo akivaizdžiai nesrūva iš prakiurusio vamzdžio atvirose vietose gyventojų butuose arba bendro naudojimo patalpose, meistrams tenka ieškoti avarijos priežasties. Kartais tam prireikia ardyti sienas, plyteles, apdailos medžiagas“, - pasakoja J. Žilinskas.
Senos statybos namuose vamzdžiai dažniausiai įtrūksta dėl susidėvėjimo, tačiau specialistas atkreipia dėmesį, kad vamzdynų avarijų pasitaiko ir naujos statybos namuose dėl statybos darbų broko. Dažnai patalpos užliejamos ir dėl užsikimšusių vamzdynų. „Kartais vamzdžiai užsikemša dėl susikaupusių įvairių nuosėdų, bet neretai patys gyventojai užkemša vamzdžius. Į klozetus nuleidžiamos įvairios atliekos - nuo maisto produktų iki drabužių, sauskelnių, papuošalų ir kitokių neįtikėtinų daiktų. Kartais avarijos priežastis nustatoma net ne name: kai užsikemša lauko magistraliniai vamzdynai ir dėl to sukyla nuotekos lauko šuliniuose“, - sako J. Žilinskas.
Tiesiogiai: Kęstučio Budrio komentaras dėl oro erdvės pažeidimo
Pagrindinės gedimų priežastys
- Susidėvėję vamzdynai
- Užsikimšusi kanalizacija
- Netinkamas gyventojų elgesys
- Gamtos išdaigos
Elektros gedimai
„Mano BŪSTAS“ praėjusiais metais elektros gedimo atvejų registravo šiek tiek mažiau nei užpernai - gauti 4032 pranešimai (2020 metais - 4073 atvejai). Įmonės atstovas paaiškina, kad dažniausiai gyventojai tiesiog praneša, kad visame bute, atskiruose kambariuose arba kitose patalpose dingo elektra.
„Specialistai pirmiausia pataria gyventojams pabandyti patiems išjungti ir vėl įjungti automatinį elektros jungiklį ir jeigu elektra neįsijungia, specialistai vyksta šalinti gedimo. Paprastai elektra dingsta dėl trumpojo jungimo, kai perdega kontaktai“, - paaiškina pašnekovas. Dažnai elektra dingsta dėl tinklo perkrovos, vienu metu įjungus per daug galingų prietaisų.
„Tokia problema ypač aktuali senos statybos daugiabučiuose, kuriuose pasenusi elektros instaliacija ir įrenginiai arba kai instaliuota leistina galia - maža. Gyventojai dabar naudoja daug įvairios elektrą naudojančios įrangos - virykles, skalbimo mašinas, indaploves, virdulius, džiovykles, o vienu metu įjungus kelis galingus prietaisus, įtampą atjungia galią ribojatys įrenginiai, o jei jie pasenę, gali neatsijungti ir net gali kilti gaisras. Norint išvengti tokio nepatogumo, reikėtų kreiptis į būstą administruojančią įmonę, kuri rekomenduos, ką reiktų konkrečiu atlikti, kad namuose būtų saugu ir patogu gyventi“, - sako „Mano BŪSTO“ atstovas.
Dažniausios elektros gedimų priežastys:
- Trumpasis jungimas
- Tinklo perkrova
- Pasenusi elektros instaliacija
- Per daug galingų prietaisų vienu metu
Kitos problemos
Dvigubai daugiau pranešimų „Mano BŪSTO“ avarinė tarnyba pernai sulaukė dėl sugedusių spynų, vartų ir automatinių kiemo užtvarų (1242 pranešimai 2021 m. ir 592 atvejai 2020 m.). Pasak J. Žilinsko, tokį atvejų augimą paaiškina kelios tendencijos. „Daugėja pačių elektrinių užtvarų ir vartų: naujuose pastatuose įrengiami požeminiai garažai su automatiniais vartais, naujų namų teritorijos aptveriamos, įvažiavimas į kiemą ribojamas automatiniais užtvarais. Kuo daugiau pačios įrangos - atitinkamai daugiau ir gedimų. Kita vertus, dalis įrangos jau paseno: automatinius vartus ir užtvarus pradėta plačiai naudoti maždaug prieš 15 metų, taigi įranga per tą laiką jau gali būti nusidėvėjusi ir dėl to dažniau gesti“, - sako pašnekovas.
Reagavimo laikas
Į vietą, kurioje registruotas gedimas, „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos brigada atvyksta vidutiniškai per 41 minutę. „Dabar nemažai žmonių dirba namuose, taigi reagavimo laikas gyventojams ypatingai svarbus: jei bute dingsta elektra, dingsta ir internetas, kai dingsta vanduo - nepasinaudosi tualetu, nepasigaminsi valgyti. Nepaisant didėjančio registruojamų avarijų skaičiaus, reagavimo laikas trumpėja, nes nuolat tobuliname veiklos procesus. Avarijos likvidavimas vidutiniškai užtrunka apie valandą“, - sako „Mano BŪSTO“ atstovas.
Vidutiniškai 64 iškvietimų per parą sulaukiančios „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos darbuotojai kartais susiduria ir su nestandartinėmis užduotimis. „Gyventojai itin jautriai reaguoja, kai į bėdą patenka gyvūnai, o ir mūsų darbuotojai nelieka abejingi tokiems pagalbos prašymams. Yra tekę specialistams vaduoti ventiliacijos šachtose besiblaškančius paukščius, įvairiose pastatų konstrukcijose įstrigusius kačiukus ir kitus gyvūnus. Neseniai avarinės tarnybos darbuotojai, sugedus daugiabučio liftui, į viršutinį aukštą užnešė neįgaliojo vežimėlyje sėdintį gyventoją, mat kito būdo grįžti namo jam tiesiog nebuvo“, - pasakoja J. Žilinskas.
Prevencinės priemonės
Ieškodamas galimybių, kaip padėti savo klientams išvengti tokių nelaimių, „Mano BŪSTAS“ pirmasis Vilniuje specialiais vaizdo stebėjimo zondais pradėjo masiškai tikrinti ir prevenciškai, aukšta vandens srove, plauti daugiabučių namų buitinių nuotekų vamzdynus. Tokia diagnostika ir praplovimo darbai leidžia užkirsti kelią galimoms nelaimėms ir tiksliai įvertinti nuotekų sistemų būklę, kad vėliau, esant poreikiui, imtis veiksmų, padedančių išvengtų brangiai kainuojančių avarijų.
„Pernai pirmą kartą tokį metodą pradėjome taikyti Klaipėdoje ir jis akivaizdžiai pasiteisino - per metus avarijų nuotekų tinkluose uostamiesčio daugiabučiuose sumažėjo perpus. O tai reiškia, kad dvigubai daugiau mūsų klientų nepatyrė nuostolių ir išvengė nepatogumų, kai dėl trūkusių ar užsikimšusių kanalizacijos vamzdžių užpilami butai ir bendrojo naudojimo patalpos. Tikimės, kad ir Vilniuje pavyks pasiekti gerų rezultatų“, - sako „Mano BŪSTO“ atstovas Julius Žilinskas.
Nuotekų vamzdynų prevenciją sostinėje atlieka bendrovės parinktas sertifikuotas rangovas, tokiems darbams atlikti turintis specialią įrangą. Ji ne tik padeda kokybiškai išvalyti užsikimšusius vamzdynus, bet ir identifikuoja silpnąsias jų vietas. Visas procesas yra filmuojamas aukštos kokybės vaizdo kamera, todėl vykdant prevenciją galima pastebėti net smulkiausius vamzdynų pažeidimus ir atitinkamai į juos reaguoti.
Kol kas įmonė sostinėje specialia vaizdo kamera patikrino ir aukšta vandens srove praplovė apie pusšimtį daugiabučių namų kanalizacijos vamzdynų, o iki metų pabaigos ši prevencinė priemonė bus atlikta maždaug tūkstantyje objektų. Minėti darbai šiuo metu aktyviai vykdomi Žirmūnuose ir Antakalnyje, o vėliau persikels į Karoliniškes, Viršuliškes, Centrinę miesto dalį, kur daugelis kanalizacijos vamzdynų skaičiuoja pusšimtį metų ir daugiau.
J.Žilinsko teigimu, nuodugni pirmųjų namų sostinėje patikra atskleidė ne itin malonią tiesą. Dalis patikrintų nuotekų vamzdynų turi įvairių trūkumų, kita dalis yra išties prastos būklės: užsikimšę riebalais, pašaliniais daiktais, matosi įaugusios medžių šaknys, įvairūs įtrūkimai.
„Prasčiausia situacija yra senos statybos daugiabučiuose, kur vamzdynai nekeisti 30, 40 ar net pusšimtį ir daugiau metų. Natūralu, kad jų būklė daugeliu atvejų yra kritinė, jie dažnai kemšasi, įvyksta avarijos. Situaciją apsunkina ir tai, kad įvertinti šių vamzdynų būklę plika akimi neįmanoma - jie yra paslėpti sienose, grindyse, po žeme.
Vadovas pabrėžia, kad būtina periodiškai apžiūrėti bute esančius vamzdžius: ar nesimato drėgmės žymių, ar nesiformuoja korozija. „Net ir maža rūdžių dėmė gali būti pirmasis ženklas, kad sistema nėra visiškai sandari“, - sako M.
Neretai problemų priežastis slypi pačių gyventojų elgsenoje. Į klozetą metami higieniniai paketai, maisto likučiai, plastiko dalys, statybinės atliekos dažnai tampa nuotekų užsikimšimo priežastimi. „Tualetas - ne šiukšlių dėžė.
Pastebėjus defektą, svarbu nedelsti ir apie jį pranešti administruojančiai įmonei. „Kuo anksčiau sureaguojama, tuo paprastesnis ir pigesnis būna sprendimas. Be to, mūsų inžinierių apžiūra, skirta nustatyti defektams butuose, nekainuoja papildomai, todėl gyventojus raginu drąsiai kreiptis. Bendradarbiavimas ir dalinimasis informacija padeda užkirsti kelią didesnėms ir brangesnėms problemoms ateityje“, - sako M.
„Mano BŪSTO“ duomenimis, vien pernai įmonės prižiūrimuose namuose Vilniuje įvyko 5200 avarijų buitinių nuotekų tinkluose. Šie gedimai yra itin nemalonūs, nes kol trunka remontas, daugiabučių gyventojai negali naudotis sanitariniais mazgais, įvyksta užpylimai, nukenčia turtas, patiriami nemenki finansiniai nuostoliai.
Buitį apsunkinančios avarijos nuotekų tinkluose sudaro maždaug pusę visų daugiabučiuose fiksuojamų gedimų, kurių pagrindinės priežastys - susidėvėję vamzdynai, užsikimšusi kanalizacija ar net gamtos išdaigos.
„Mūsų išskirtinumas - reakcijos greitis. Kai daugiabutyje įvyksta avarija, mūsų komanda nelaukia nei ryto, nei pirmadienio. Į didžiąją dalį pranešimų bendrovės avarinė tarnyba atvyksta greičiau nei per valandą. Darbai atliekami ir naktimis, savaitgaliais ar švenčių dienomis - prireikus į pagalbą pasitelkiami ir rangovai.
„Visais atvejais tikslas tas pats - dedame visas pastangas, kad gyventojai kuo trumpiau liktų be būtiniausių patogumų“, - pasakoja M. Pasitaiko situacijų, kai, įvykus avarijai, vandens tiekimo atkurti iškart nepavyksta.
„Nors situacijų pasitaiko įvairių, visada siekiame, kad iki tos pačios dienos pabaigos name būtų atkurtas vandens, šilumos ar elektros tiekimas. Dėka tinkamai sudėliotų vidinių procesų ir įdiegtų modernių sprendimų, ilgalaikių sutrikimų daugiabučiuose pastaruoju metu nefiksuojame“, - sako M. Kadangi dauguma namų - senesnės statybos, tokių atvejų vis dar pasitaiko.
Tačiau, kaip pabrėžia M. Bukauskas, kiekvieną incidentą įmonės specialistai kruopščiai analizuoja. „Jei matome, kad bėdos name kartojasi, gyventojams siūlome prevencinius sprendimus - arba lokaliai bėdas tvarkyti, arba imtis kapitalinio remonto, priklausomai nuo problemų masto.
Anot vadovo, daugiabučiuose gyvenantys žmonės ypač retai susiduria ir su liftų veikimo sutrikimais. „Į pagalbą esame pasitelkę patikimus rangovus, kurie dirba visą parą, reikiamų detalių turi su savimi. Nors gedimų kartais nepavyksta išvengti, gyventojai ir patys gali prisidėti prie prevencijos.