Lazdynai - vienas iš Vilniaus mikrorajonų, turintis savitą istoriją ir išskirtinę architektūrą. Šiame straipsnyje aptarsime gyvenimo ypatumus Lazdynuose, gyventojų atsiliepimus, iškylančius iššūkius ir galimybes gerinti gyvenimo kokybę.
Socialinis būstas Lazdynuose: realybė ir stereotipai
Socialinis būstas - tai laikina pagalba, suteikianti galimybę atsitiesti po gyvenimo sunkumų ar nelaimių. Tiesa, kartais socialinis būstas tampa ir vienintele viltimi tiems, kurie dėl negalios ar būdami vyresnio amžiaus, nebegali gauti paskolos ar užsitikrinti stabilaus finansavimo - žmonėms, kuriuos gyvenimas pastūmėjo į užribį, bet kurie vis dar siekia orios ir saugios kasdienybės.
Viena iš socialinio būsto gyventojų - Daina, pirmoji gavusi raktus nuo buto, esančio išskirtiniame socialinio būsto konversijos projekte „Šilti namai“ - Lazdynuose pertvarkyto bendrabučio, kuriame įrengta 17 modernių butų su bendruomenės erdve.
Moteris prisimena, kad anksčiau su vyru ir vaikais gyveno bendrabutyje, kuriame nebuvo jokių patogumų. Moteris nusprendė kreiptis dėl socialinio būsto. Tuomet, kai gavau socialinį būstą, pasijutau saugiau. Tai buvo naujas mano gyvenimas etapas - socialinis būstas tapo galimybe atsitiesti po gyvenime patirtų negandų. Šiuo gyvenimo etapu galiu drąsiai teigti, kad, bent jau kol kas, tai lyg tikrieji mano namai“, - besišypsodama sako Daina.
Kasdienybė socialiniame būste
Moteris neslepia, kad daliai visuomenės narių vis dar kyla nemažai išankstinių nuostatų apie socialinius būstus, bet realybė - visai kitokia. Būstas, kuriame gyvenu, yra tvarkingas ir patogus. Bendros patalpos, anot moters, tokios, kaip skalbykla ar kiemas, yra tvarkingi, o socialinio būsto gyventojai - gerbia vieni kitus. Daug kas paprasčiausiai užsiima savomis veiklomis, todėl ir gyvena tyliai.
Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į socialiniame būste gyvenančius žmones, Daina neslepia: Tikiu, kad yra įvairių istorijų, bet čia, kur gyvenu aš, daug paprastų, dirbančių, dorų žmonių. Daugeliui jų socialinis būstas yra tapęs bene vienintele galimybe gyventi oriai, nes kitų pasirinkimų jie, paprasčiausiai, neturi.
Socialinis būstas, pasak Dainos, nėra dovana - tai pagalba tiems, kurie nori gyventi oriai. Ne visi žmonės turi galimybę įsigyti nuosavą būstą, bet tai nereiškia, kad jie nenusipelnė gyventi šiltuose, patogiuose ir jaukiuose namuose.Šiuo gyvenimo etapu galiu tik pasidžiaugti, kad gyvendama socialiniame būste jaučiuosi saugiai, turiu puikius kaimynus, stogą virš galvos. Ko dar reikia?. Tai yra pagalba negandų užkluptiems žmonėms, norintiems atsitiesti po patirtų išgyvenimų.
Balandžio mėn. Vilniuje užbaigtas išskirtinis socialinio būsto konversijos projektas „Šilti namai“, į kurį investuota daugiau ne pusė milijono eurų. Tai - pirmas toks socialinių būstų konversijos projektas sostinėje. Kiekviename 15 kv. m. dydžio bute įrengtos atskiros virtuvės zonos ir vonios kambariai, kokybiška garso izoliacija, sumontuota rekuperacinė sistema.
Pastato priežiūra: iššūkiai ir sprendimai
Daugiabučius namus Vilniaus mieste prižiūrintys bendrovės „Mano būstas“ specialistai skambina pavojaus varpais - senuose, prieš 25 metus ir anksčiau statytuose namuose šalto vandens vandentiekio vamzdynų būklė yra itin prasta ir kasmet vis blogėja. Dėl susidėvėjusių vamzdžių gyventojai nuolat patiria nepatogumų ir finansinių nuostolių, o įmonės avarinė tarnyba per mėnesį fiksuoja beveik po 1000 pranešimų.
Blogiausia padėtis dėl pasenusių vamzdynų yra senuosiuose sostinės mikrorajonuose: Naujamiestyje, Žirmūnuose, Antakalnyje, Karoliniškėse, Lazdynuose, Vilkpėdėje, Viršuliškėse. Čia registruojama daugiausia avarijų. Dažniausiai į įvykio vietą atvykusiems avarinės tarnybos specialistams tenka susidurti su trūkusiais vamzdžiais ar užsikimšusiais vamzdynais. Bendrovės „Mano būstas“ duomenimis, pernai avarinė tarnyba registravo beveik 11 tūkst. vilniečių pranešimų, susijusių su vandentiekio vamzdynų gedimu. 2011 metais tokių pranešimų užregistruota 30 proc. mažiau - maždaug 8 tūkst.
„Nesinorėtų gąsdinti, tačiau realybė tokia, kad padėtis su vamzdynais senuose daugiabučiuose Vilniuje yra tragiška. Tai liudija fiksuojamų avarijų skaičius, kuris kiekvienais metais auga. Blogiausia, kad gyventojai keisti susidėvėjusius vamzdynus skuba tik po įvykusios avarijos, bet tada nuostoliai jau būna dvigubi. Todėl raginčiau nelaukti lemtingos akimirkos ir kreiptis į namo administratorių, kad seni ir pavojų keliantys vamzdžiai būtų pakeisti dar neįvykus avarijai“, - sako bendrovės „Mano būstas“ Vilniaus regiono eksploatacijos vadovas Ramūnas Papinigis.
Trūkę vamzdžiai gyventojams sukelia ne tik diskomfortą, bet materealinius nuostolius. Mat jei viename bute įvyksta avarija, kaip taisyklė, tai skaudžiai pajunta ir kitų tame pačiame name esančių butų gyventojai. Bet viso to galima išvengti laiku renovavus vamzdynus“, - pabrėžė R.Papinigis.
Bendrovės „Naujamiesčio būstas“ direktorė Aurelija Dapkūnienė patvirtino, kad centrinėje sostinės dalyje esančiuose daugiabučiuose vandentiekio vamzdynų avarijos - itin dažnas reiškinys. Anot jos, neretai avarijos likvidavimo darbus apsunkina patys gyventojai. Todėl norėtųsi, kad gyventojai atsižvelgtų į mūsų pastangas užbėgti nelaimei už akių ir pritartų siūlymui keisti susidėvėjusius vamzdžius, nes tai investiciją į ramią ir saugią ateitį“, - akcentavo A.Dapkūnienė.
Netvarkinga ir pasenusi daugiabučių namų laiptinė gali sugadinti ne tik bendrą daugiabučio namo vaizdą, sumažinti būsto vertę, bet ir sukelti nemažai problemų. Palankiausias laikas remontuoti laiptinę yra nuo pavasario pabaigos iki rudens vidurio. Šiuo laikotarpiu yra palankiausios oro sąlygos tokių darbų atlikimui. Prieš pradedant remonto darbus svarbiausia pasirinkti patikimus specialistus, nes nuo to priklausys atliktų darbų kokybė.
Laiptinės remonto darbų kaina ir darbų atlikimo terminai gali skirtis du ar daugiau kartų. Šie du kriterijai priklauso nuo laiptinės ploto, esamos apdailos nusidėvėjimo lygio bei užsakovo pageidavimų. Na, o penkių aukštų, senos statybos standartinio blokinio namo vienos laiptinės pilnas remontas, paruošiant pagrindus ir paviršius, padengiant dekoratyvinį tinką, keičiant pašto dėžutes, dažant turėklus, paruošiant ir dažant grindis gali kainuoti apie 8500 EUR.
Visais netikėtų gedimų atvejais Jums padės „Mano BŪSTAS“ avarinės komanda. Su „SMART HOME“ šildymo sąskaitos gali būti mažesnės šeštadaliu, o namas šilumai gali sutaupyti iki 15 proc. išlaidų kas mėnesį! „Mano BŪSTAS“ išlieka ištikimas pažadui klientams - užtikrinti sąžiningas darbų kainas ir aukštą paslaugų kokybę.
Gyventojų atsiliepimai apie pastatų priežiūrą
Savo pavardės nenorėję skelbti Architektų g. 49 namo gyventojai tvirtina nesuprantantys, kaip jų namą administruojanti bendrovė „Lazdynų būstas“ gali reikalauti pinigų už darbus, kurie su jais nebuvo suderinti, nebuvo pateikta darbų sąmata. Gyventojų teigimu, tai ne pirmas kartas, kai jų namą administruojanti bendrovė atlieka darbus, o tada pareikalauja sumokėti nepateikusi jokių sąmatų. Šįkart pasipiktinimą sukėlė namo sienų siūlių remontas.
Bendrovė tvirtina viską dariusi pagal galiojančią tvarką. Atlikus apklausą nustatyta, kad siūles reikia tvarkyti ties 7, 73, 87 ir 89 butais. Įvykdžius rangovų apklausą, gyventojai su planuojamais darbais buvo supažindinti skelbimų lentose. Siūlių remonto darbai šiame name pradėti 2012 metais, tačiau dėl nepalankių oro sąlygų jie užsitęsė ir buvo nukelti į 2013 metus. Iki darbų vykdymo prašymus dėl nesandarių sienų siūlių parašė dar 3 butai (13, 15, 81). Bendrovė pripažįsta, kad ne visi namo gyventojai apklausos metu išsakė norą, kad ties jų butais būtų tvarkomos siūlės, tačiau susimokėti vis dėlto teks visiems.
Vilniaus savivaldybė ne kartą yra pabrėžusi - namą administruojančių bendrovių darbą geriausiai kontroliuoti gali patys gyventojai, nes jie turi teisę blogai savo darbą atliekantį administratorių pakeisti kitu.
Lazdynai: praeitis, dabartis ir ateities vizijos
Prieš kelis dešimtmečius šeimą užplūdusius jausmus UAB „Architektūros linija“ projektų vadovas, VGTU Architektūros katedros profesorius Gintaras Čaikauskas, kai jis, tada dešimtos klasės moksleivis, su tėvais atsikraustė į dažais kvepiantį butą tuomet naujame Viršuliškių mikrorajone. Kai mano tėvai gavo paskyrą šitam butui, visi labai džiaugėmės. Tai buvo didelis žingsnis civilizacijos link, nes mes atsikraustėme iš Subačiaus gatvės, kur gyvenome krosnimi šildomame mediniame namelyje.
Pridūręs, kad dirbtinis apželdinimas niekada negalės konkuruoti su mišku, G. Čaikauskas pasakoja, jog Lazdynai buvo pastatyti iš esmės miške, o Karoliniškės ir Viršuliškės - tuščiuose laukuose. Lazdynuose namai pritaikyti prie reljefo - terasiniai, laiptuoti. Tuo metu talentingi architektai maksimaliai išnaudojo gamtos teikiamas galimybes ir tikrai buvo verti visų įmanomų aukščiausių premijų, kuriomis jie buvo apdovanoti. Tada net lyginti nebuvo su kuo, nes tebuvo Žirmūnai, bet Lazdynuose jau buvo statomi patogesni naujos kartos butai.
Karoliniškėse, aiškina G. Čaikauskas, architektai namus suprojektavo kampu vienas į kitą ir sukūrė pusiau uždarų kiemų sistemą. O kai atėjo Viršuliškių statybos eilė, architektai grįžo prie klasikinio baltos ir pilkos spalvų derinio, namus jungė į grupes, o betoninės sandūrų atitvaros ir sienelės suteikė jiems individualumo. Jose buvo statomi dar naujesnės serijos namai, kuriuose butai, palyginti su Lazdynais ir kitais to meto rajonais, suplanuoti kiek geriau“,- taip architektas apibūdina vieną po kito septintajame-aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išaugusius miegamuosius sostinės rajonus.
Kiekvienas rajonas buvo savotiškas urbanistinis eksperimentas. Lazdynuose atsirado tam tikra viešųjų erdvių sistema - pėstieji vaikšto jiems skirtais takais, automobiliai savo gatvėmis važinėja. Karoliniškėse buvo įgyvendintas kitas eksperimentas - atsirado linijinis centras palei Laisvės (tada Kosmonautų) prospektą“, - vardija jis. L. Nekrošius taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmieji dideli prekybos centrai atsirado Lazdynuose, o „chruščioviniam standartui“ artimus butus, kurie buvo suprojektuoti Lazdynuose, Šeškinėje ir Justiniškėse jau pakeitė erdvesni, patogiau suplanuoti.
G. Čaikausko teigimu, prisidėjo laikas ir patys žmonės: balkonus kas kaip norėjo, tas taip įstiklino, komercializuojant pirmuosius aukštus angas irgi kirto, kas kaip išmanė. Gyvenimas ne tik uždėjo šiems rajonams savo antspaudą, bet sudarkė bendrą jų erdvę, ir kadaise harmoningi kompleksai dabar atrodo gana chaotiškai. Šie rajonai gerokai nugyventi, namų fasadai nuo tų laikų nedažyti - stebuklas, kad originali gamyklinė apdaila atlaikė tiek metų.
Pasak pašnekovų, kai kur reikėtų užtaisyti siūles tarp blokų, sienas apšiltinti, pakeisti elektros laidus ir vamzdynus butuose, bet iš esmės fizinė gyvenamųjų namų būklė šiuose rajonuose nėra bloga, nes stambiaplokščiai yra „gana ištverminga statyba“, o Justiniškės ilgai - kol prasidėjo naujos kartos gyvenamųjų namų statyba - buvo vienas populiariausių rajonų.
Viena vertus, tarkim, Antakalnyje greta chruščiovinių namų buvo pastatyta nemažai vadinamųjų eksperimentinių namų, kuriuose įrengti geresnės kokybės butai tikslinėms sovietinės visuomenės grupėms, pavyzdžiui, partinei nomenklatūrai ar gydytojams, rašytojams, ir nuo seno buvo susiformavusi mišri iš skirtingų socialinių sluoksnių gyventojų sudaryta bendruomenė.
Anot pašnekovo, Antakalnis visuomet buvo laikomas prestižiniu rajonu, be to, čia yra keli universitetai, kurie sugeneruoja nemažą pirkėjų ir nuomininkų dalį, o Žirmūnų situacija geresnė dėl to, kad jie yra arčiau centro negu Lazdynai ar Viršuliškės. Kita vertus, žmonių, kurie domisi butais senos statybos namuose, mažėja, nes mokūs pirkėjai stengiasi įsigyti butus naujos statybos name.
A. Šapoka priduria, kad „pirkėjai labai dažnai vertina ir kaimynus - ar jie senjorai, ar daugiau yra jaunesnių žmonių“. Jam pritaria ir „Capital Vilnius“ nekilnojamojo turto ekspertas Marius Bružas. Pastarojo teigimu, ieškantys būsto miegamuosiuose rajonuose Lazdynus ir Karoliniškes paprastai lygina su Baltupiais, Jeruzale, Pašilaičiais. Antras dalykas - net bankai seniau skirdami paskolą taikydavo prastesnes finansavimo sąlygas senesniems namams.
Vis dėlto atsinaujinimas vyksta lėtai. Todėl jie migruoja tame pačiame rajone, išskyrus tuos, kurie įperka naujos statybos būstą. Kita vertus, įsiūlyti klientui, kuris apžiūrinėjo butus Antakalnyje arba Žirmūnuose, būstą Karoliniškes - neįmanoma misija, nors šildymo sąskaitos čia mažesnės negu, pavyzdžiui, vėliau pastatytose Viršuliškėse ar Justiniškėse“, - sako jis. Pašnekovas priduria, kad būtent jos ir didesnis atstumas iki miesto centro lemia, jog gerokai jaunesnės Viršuliškės ir Justiniškės pralaimi senukams Žirmūnams, kurie turi dar vieną pliusą - patogesnį susisiekimą.
D. Bardauskienė pripažįsta, kad ne tik butų, bet ir kvartalų planavimas čia atspindi buvusią ideologiją - bendrą kiemą, bendrą automobilių aikštelę, bendrą poilsio, žaidimo aikštelę didelei namų grupei, centralizuotą priežiūrą. Kita vertus, daugelyje vietų netoliese yra graži gamta, tad pasikeitus įvaizdžiui šie rajonai taps patrauklūs gyventi žmonėms, kurie nenori gaišti laiko kasdien važinėdami iš periferijos į darbą ir atgal.
Manau, ateis laikas, kai žmonės pradės vertinti sveiką gyvenimo būdą, supras, kad ne valdžia, o jie patys turi susitarti, kad vaikų žaidimo aikštelės nebūtų užstatytos mašinomis. Tada jie įvertins ir šių rajonų privalumus, - sako viena sostinės ateities vizijos kūrėjų. Kai žmonės suvoks, kad didžioji vertybė yra sveikata ir prasmingai praleistas laikas, tada jie ims vertinti gyvenimo kokybę, supras, kokį turtą turi po savo langais“, - mintimis dalijasi D. Bardauskienė.
Anot eksperto, neseniai Karoliniškėse pastatytuose naujuose namuose esančių butų atsiperkamumas neblogas, tačiau tiems, kurie įsigijo butus senos statybos namuose, dažniausiai tenka mažinti nuomos kainą. Jam pritaria „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas A.Šapoka, pastebintis, kad nekilnojamojo turto kainai kylant investuotojus gali motyvuoti vis dar mažesnė negu kitur jo įsigijimo kaina, bet tai tikrai nepadidins Lazdynų ar Karoliniškių patrauklumo: „Tai rajonai, kurie buvo projektuoti ir statyti daugiausia darbininkams.
Įsigyti būstą investicijai senos statybos name šiuose sostinės rajonuose M. Bružas neatkalbinėtų tik jei jis gerokai pigesnis už kitus. Tačiau nuomininkų rotacija bus didelė, nes sąskaitos už šildymą nemažos ir po kurio laiko jis pradės ieškoti geresnio varianto arčiau centro, - aiškina jis. - Panaši padėtis ir Viršuliškėse bei Justiniškėse, bet dažniausiai butus čia nuomoja žmonės, kurie juos gavo kaip palikimą arba prieš persikraustydami į naują būstą patys juose gyveno.
Anot A. Šapokos, reikia, kad čia savo gyvenimą pradėtų kurti jaunimas, jaunos šeimos, keistųsi pati bendruomenė.
Vien rajono pavadinimas nedaug tepasako apie investicijos tvarumą, nes tiek kainų lygis, tiek patrauklumas skirtingose to paties rajono vietose gali skirtis: „Investicijai geriausiai tinka centrinė Vilniaus dalis ir jos apylinkės, bet, pavyzdžiui, Lazdynų dalis prie „Litexpo“ parodų centro smarkiai keisis ir bus visai kitokia nei didžioji šio rajono dalis“, - tikina A. Šapoka.
Tam, kad keliolika metų nepatrauklūs buvę rajonai būtų labiau vertinami, juose turi būti patogu gyventi.
Būsto kainos Lazdynuose
Kainos šiuose rajonuose gerokai mažesnės negu dar seniau pastatytuose Žirmūnuose. Su prestižiniais Antakalniu ir Žvėrynu net lyginti neverta. Nebent su Šeškine ar Baltupiais...
Išvados
Lazdynai - tai mikrorajonas, turintis savitą istoriją, išskirtinę architektūrą ir neišnaudotą potencialą. Nors susiduriama su tam tikrais iššūkiais, tokiais kaip pasenusi infrastruktūra ir stereotipai apie socialinį būstą, Lazdynai turi galimybių tapti patrauklia ir modernia gyvenamąja vieta. Svarbu, kad gyventojai aktyviai dalyvautų priimant sprendimus dėl rajono atnaujinimo, o valdžios institucijos ir būsto priežiūros įmonės užtikrintų kokybiškas paslaugas ir sąžiningas kainas.