Asmens duomenų apsauga ir ManoNuomone.lt
Šią internetinę svetainę ir šią paslaugą valdo Estijoje registruota įmonė Intra Research OU (toliau vadinama „ManoNuomone.lt“). Ši privatumo politika paaiškina, kokią informaciją ManoNuomone.lt renka apie Svetainės narius ir kaip mes naudojame šią informaciją. ManoNuomone.lt narių programa veikia kaip apklausų platforma savanoriškai svetainėje užsiregistravusiems privatiems asmenims („Nariams“). Narys gali dalyvauti siūlomose apklausose kartu su paslauga, kurią teikia ManoNuomone.lt arba trečiosios šalys. Tam tikromis sąlygomis Nariams atlyginama dovanomis („Dovana“) už apklausų pildymą. Asmens duomenų apsauga yra pagrindinis ManoNuomone.lt, kaip rinkos tyrimų sektoriaus ir informacijos apie žmones tvarkančių subjektų dalies, prioritetas.ManoNuomone.lt laikosi registruotų rinkos tyrimų bendrovių (ICC / ESOMAR) profesinio elgesio kodekso nurodymų ir reikalavimų bei visų galiojančių vietos teisės aktų reikalavimų, ypač susijusių su Narių asmens duomenų apsauga. ManoNuomone.lt ėmėsi iniciatyvos, siekdama užtikrinti savo klientų, Narių ir darbuotojų asmens duomenų apsaugą ir saugą.
Informacijos rinkimas ir naudojimas
ManoNuomone.lt renka:
- Būtiną informaciją apie Narius registracijos metu (el. paštas ir kt.).
- Jūsų asmeninės informacijos (el. pašto adresas).
- IP adresas. Prisijungiant prie mūsų internetinės svetainės ManoNuomone.lt serveriai automatiškai išsaugoja Jūsų IP adresą, naršyklės tipą ir operacinę sistemą.
Mes galime naudoti naršyklės slapukus tiek, kiek tai reikalinga apklausoms ir kokybės užtikrinimo tikslais. Neįrašysime viso įrenginio IP adreso, tačiau mes jį naudosime, kad nustatytume apytikslę geografinę vietovę ir įsitikintume, jog atsakymai į apklausos klausimus gaunami iš norimų rinkų. Jei esate tinkamas apklausai, kaip trečioji šalis, dalyvaujanti rinkos tyrimų įmonė mums suteikia identifikacinį numerį ir nuorodą į apklausą, o mes pakviečiame Jus dalyvauti apklausoje. Mūsų klientų įgaliojimu mes galime Jums persiųsti informacijos užklausų anketas.
Duomenų apsauga ir saugumas
Mes įgyvendiname įvairias organizacines, technines ir administracines priemones, skirtas apsaugoti mūsų kontroliuojamus asmens duomenis. Tai apima, be kita ko:
- Prieigos prie duomenų apribojimą.
- Naudojant technologijas, tokias kaip ugniasienės, šifravimas, apsauga nuo kenkėjiškų programų ir įsilaužimų aptikimas.
- Taikydami politikas, kurios suderintos su įvairiais teisiniais reikalavimais.
- Reikalaudami savo partnerių atsakomybės už saugią duomenų tvarkymo praktiką ir mūsų vidaus politikos laikymosi.
Nario teisės ir pasirinkimai
Narys gali susipažinti ir atnaujinti ManoNuomone.lt surinktą asmeninę informaciją. Tai galite padaryti prisijungus prie savo paskyros. Be to, galite bet kada susisiekti su ManoNuomone.lt Narių aptarnavimo specialistais ir paprašyti bet kokios saugomos informacijos apie Jus. Galite paprašyti ištrinti savo informaciją (nusišalinti) atsisakydami jos rinkimo, kaip aprašyta toliau.
Jei nenorite iš mūsų gauti pakvietimų į apklausas, savo narystę galite nutraukti naudodamiesi profilyje tam numatyta funkcija. Nusišalinimo atveju gali praeiti iki 72 valandų, kol Jūsų nusišalinimo užklausa įsigalios. Tada iš mūsų Jūs daugiau negausite jokių el. paštu siunčiamų pakvietimų.
Norėdami panaikinti savo paskyrą, turite būti prisijungęs prie svetainės. Svetainėje paspauskite ant nuorodos "Kontaktai", toliau pasirinkite "Kita" ir aprašymo skiltyje parašykite "Noriu, kad mano paskyra būtų ištrinta". Patvirtinkite savo pasirinkimą paspausdami "Siųsti".
ManoNuomone.lt pasilieka teisę šią privatumo politiką laikas nuo laiko atnaujinti. Be Jūsų aiškaus sutikimo Jūsų teisių pagal šią privatumo politiką mes neapribosime. Bet kokį mūsų privatumo politikos pakeitimą mes paskelbsime šioje svetainėje, o reikšmingų pakeitimų atveju išsiųsime Jums atskirą pranešimą (įskaitant ir pranešimus el. paštu apie tam tikrų paslaugų pakeitimus).
Sodo bendrijų taisyklės ir sklypų priežiūra
Sodo bendrijos narys pagal įstatymą privalo tinkamai naudoti ir prižiūrėti nuosavybės ar kitos teisės pagrindu valdomą sodo sklypą, nedarydamas žalos kaimyninių sklypų naudotojams ir aplinkai.
Baudos ir sklypų priežiūra
Baudų, skatinančių tvarkyti sklypą, bendrija skirti neturi teisės, nes teisės aktuose nėra numatyta jai tokių įgaliojimų.
Bendrijos turėtų nustatyti taisyklėse tokią tvarką, pagal kurią yra apmokamos apleisto sklypo sutvarkyto išlaidos (šiukšlių išvežimas, šienavimas, šienauti reikėtų iki to laiko, kol piktžolės nesubrandino sėklų, kurios gali būti išnešiotos kaimynams, tai ir yra kriterijus).
Nurodyti, kad "Bendrijos turėtų nustatyti taisyklėse tokią tvarką, pagal kurią yra apmokamos apleisto sklypo sutvarkyto išlaidos" neužtenka, padiskutuokime, kaip tokią taisyklę įgyvendinti. Jei jau šnekate apie materialinę teisę, pakalbėkim ir apie procesą.
Taisyklėse numatome, kad sodų bendrijos nariui neprižiūrint sklypo (kas laikoma neprižiūrėtu ir kas laikoma prižiūrėtu?), į jį įeiti gali kas? koks asmuo? ir ką gali padaryti? šienauti, ravėti, genėti medžius, kažką kita? Kas nustato, kokia žala buvo padaryta ir ar ji iš vis buvo padaryta? Kas skelbia konkursą šienavimo paslaugoms atlikti? Na, neprotinga juk būtų samdyti bet ką pasitaikiusį, juk ruošiamasi teismo procesui, kurio metu bus priteisiamos išlaidos.
Kodėl manote, kad neprižiūrimame sklype auga vien piktžolės ir reikia pjauti kol jos nesubrandino sėklų? Šiaip jau piktžolės plinta ir šaknimis, tai gal galima visą sklypą išarti? O gal kaimyno avietės (kurios šiaip jau greit sulaukėja ir per daug įsikeroja šaknimis kaip piktžolės ir jų taip lengvai neatsikratysi) veržiasi į mano sklypą - gal galiu jas pas kaimyną išpjauti?
Na, pabandykite man sistemiškai įrodyti, kad šiuo atveju tai nebūtų teisės į nuosavybę pažeidimas. Ir prašau pagrįskite, kodėl aš negalėčiau įeiti į prižiūrimą sklypą, jei jo pakraštyje auga piktžolės.
Na, tuo pačiu motyvu - man (trečiajam asmeniui) daroma žala, matau kaip iš šalia esančio sklypo pakraščio nenuravėtų pakrūmių į mano skypą keliauja piktžolės. Ar galiu ir į tokį sklypą įeiti, nuravėti ir prisiteisti patirtas išlaidas?
Jūsų pasiūlymai būtų laikomi savivaldžiavimu. Pagal Jūsų pasiūlymus kiekvienas asmuo gali daryti ką nori ir ginti pats savo teises šalinant pažeidimus, nors teisė to neleidžia.
Analogiškas pvz - automobilis užstatė mano vartus, negaliu iš kiemo išvažiuoti. Ar galiu pats jį nutempti į stovėjimo aikštelę ir prisiteisti išlaidas už nutempimą? Ko gero ne?
Joks teismas piktžolių ravėjimo nepripažintų teisėtu pagrindu įeiti į svetimą sklypą".
Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Pagal teisės analogiją sodo sklypas taip pat yra nuosavas būstas. Ir patekti į jį neleidžiama, netgi jei jis neaptvertas.
Argi tvora aplink privačią valdą - privalomas dalykas (na, jei sodo sklype nekasamos vilkduobės ar nestatomi spąstai )?
apleisti sklypai dažniausia net nėra aptverti ir patekimas į juos nėra ribojamas
Žiniasklaidos etika ir atsakomybė
Skaitmeniniame amžiuje, kai informacija sklinda greičiau nei bet kada anksčiau, žiniasklaidos priemonės, būdamos vienos pagrindinių informacijos sklaidos šaltinių arba kaip jas pavadintų Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT) - „visuomenės sarginiais šunimis“, gali laisvai formuoti įvairius naratyvus, daryti įtaką nuomonėms ir netgi paveikti politinius rezultatus.
Todėl kiekviena žiniasklaidos priemonė neabejotinai privalo tikrinti visą informaciją prieš ją skelbiant. Juk tam tikrų straipsnių, laidų ar pranešimų esmė yra ne tik informacijos perdavimas, bet ir jos patvirtinimas - procesas, kurio metu nepagrįsti teiginiai atskiriami nuo patikrintų faktų.
Dėl minėtų visuomenės raidos procesų, vienas didžiausių rizikos veiksnių tinkamam žurnalistinės etikos įgyvendinimui yra nepakankamo informacijos patikrinimo rezultatas - dezinformacija, kuri gali pakirsti visuomenės pasitikėjimą pačia žiniasklaidos priemone, supriešinti bendruomenes ir netgi pažeisti asmens garbę ir orumą.
Žiniasklaidos priemonės veikia sudėtingoje teisinėje sistemoje, kurios pagrindines taisykles iš esmės diktuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. EŽTT daugelyje bylų kruopščiai nubraižė žiniasklaidos laisvės ribas, pastoviai pabrėždamas ne tik minėtų ribų platumą, bet ir žiniasklaidos priemonės pareigą gerbti tiesą bei paisyti visuomenės interesus.
Jei kalbame apie informacijos, grįstos įvairiomis nuogirdomis, paskleidimą (gana būdinga informacinio pobūdžio žiniasklaidai ar įvairioms tinklalaidėms), Europos žmogaus teisių teismas byloje Fedchenko prieš Rusiją (2018 m. nurodo, kad tokia informacija pripažįstama nepažeidžianti garbės ir orumo, tik jeigu tiksliai taip ir perteikiama, t. y. ne kaip faktas, o kaip prielaida, nuomonė ir panašiai.
Pabrėžtina, kad esminė subalansuoto informacijos pateikimo dalis, pasak EŽTT, yra galimybės asmeniui, apie kurį yra paskleista informacija, „apsiginti“ sudarymas. Asmuo, prieš kurį paskleista informacija, laikomas turėjusiu galimybę apsiginti, jei iš žiniasklaidos priemonės gavo pasiūlymą paneigti ar pakomentuoti paskleistą informaciją ir turėjo objektyvią galimybę tai padaryti.
Reaguodamos į dezinformacijos skleidimo keliamus iššūkius ir pasekmes, pažangios žiniasklaidos priemonės turėtų stiprinti savo tikrinimo procesus. Faktų tikrinimo padalinių steigimas, skaitmeninės šaltinių tikrinimo priemonės ir partnerystė su ekspertų tinklais palaipsniui tampa standartine praktika. Šios priemonės, kartu su įsipareigojimu užtikrinti sąžiningą informacijos sklaidą, stiprina žiniasklaidos priemonių patikimumą ir prisideda prie labiau informuoto viešojo diskurso.
Darbo užmokestis ir darbo santykiai
As manau, miela Aura, cia laimes dalykas, rasti gerai apmokama darba. Tikuosi, kad sugebesite itikinti savo vadova pakelti jums atlyginima. Priezasciu turite ir ne viena. Man atrodo, jus turetumete gauti kokia puse vyr.buh. algos. Taip butu teisingiau.
aš kolegiją baigiau, bet mano vyr. "tokias algas gauna nebaigę mokslų darbininkai"- sitoj vietoj nevisai noreciau sutikti. Yra daug darbyotoju, gaunanciu tokius atlyginimus ir su aukstuoju univers.
P.s. Tik prieš pradėdama pokalbį, rekomenduočiau paklausti vadovo ar jis yra patenkintas Jūsų darbu ? Ar neturi priekaištų? Ir išgirdus teigiamą atsakymą, nepaleiskite ir gražiai užsiminkite apie savo nepasitenkinimą ir rūpestį.- cia gerai buvo patarta.
Man savo darbelius irgi po truputį perleidinėja, bet kas svarbesnio to nemoko. Tai man tikrai juokinga gaut 1500. Sutinku, Aura, pilnai. Iš tokios algos tikrai negalima išgyventi. Manau, kad būtinai pasikalbėkite su vadovu (tik ne su vyr.buh) apie Du pakėlimą, galite motyvuoti šalyje infliacija ir bent jau, kad DS būtų nurodyta jog DU indeksuojamas infliacijos procentu.
Daznai sureaguoja, kai pasakai, kad radai kt. kai darbintis ėjau, žinoma, kad kalbėjau apie tai, kad kils DU, bet savaime suprantama, kad jie patys neateis ir nepasakys, kad mes tau keliam DU.
Reikia ivertinti, kiek to darbo prisidejo papildomai. Pradzioje visada DU buna mazesnis, o po to jau dadeda. Tai ir jusu atveju reikia argumentuoti, kad pradzioj buvo toks, o dabar noretumete kitokio, kad darbo apimtis po biski dideja ir aplamai gyvenimas brangsta.
Galima butu jums ir pasisneketi su savo vadovu del DU kelimo perspektyvu, nors ta jus turejote padaryti is karto. As, pvz., pries isidarbinant paklausiau apie DU kelima laikui begant. Bet nieko neatsitiks, jeigu paklausite dabar.
su vyr labai gerai sutariam, vadybininkių prisiprašyti nelabai ko įmanoma. Na, o direktorius skaičiuoja laiką kada išeini iš darbo ir jei laiku, tai lazdavoja, kad ilgiau nedirbi. Kai pradėjau dirbt labai dažnai pasilikdavau ilgiau, nieks net ačiū nepasakė, tik sakė, kad darboholikė esu...
Pvz., man labai svarbu kokia yra darbo atmosfera, kokie santykiai su kt. darbuot., darbo laiko disciplina ir kt. Jeigu sitie dalykai pilnai tenkina jus, tai as jusu vietoj gal neskubeciau ka nors daryti. Kartais geriau mazesni DU gauti ir visada su gera nuotaika ateiti i darba negu gauti didesnius pinigus ir keikti darba, valdzia ir kt. Mano nuomone butu tokia, nes teko tai paciai patirti.
Viešųjų pirkimų pažeidimai
Pirmiausia ką noriu akcentuoti, nereikia bijoti viešųjų pirkimų pažeidimų. Aišku nėra malonu juos padaryti, bet noriu tuo pačiu nuraminti, turbūt neturime nei vieno viešojo pirkimo kur negalėtume prie kažko prikibti. Klaidų ar trūkumų turbūt rasime visada. Blogiau yra tada, kai klaidas darome, bet jas ignoruojame.
Dar vienas labai svarbus dalykas, vertinant ar viešųjų pirkimų situacija yra pažeidiminė - pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį turime suprasti ar mūsų priimtas sprendimas keistų pirkimų rezultatą. Jei atsakote, kad visgi ne, tai tikėtina, kad pažeidimas kurį Jūs padarėte bus formalaus pobūdžio.
Jei matote, kad niekas nesikeistų, manau, kad galite vertinti tokią situaciją kaip trūkumą, bet ne pažeidimą.
Dažniausios klaidos ir "raudonos vėliavos"
Visgi iš praktikos galiu pabandyti Jums pristatyti mano nuomone dažniausias klaidas, kurios kaip pristačiau konferencijos metu, gali rodyti labai aiškius red flagus, kad viešųjų pirkimų pažeidimą padarėte. Kas tie red flagai ir kam jie yra reikalingi? Iš esmės tai tam tikras požymis arba jų rinkinys, kurie labai tikėtina Jūsų viešųjų pirkimų atvejį (situaciją) su laiku gali paversti pažeidimu.
Taigi kokius red flagus išskirčiau:
- Prieštaravimas teisės aktams (žinote, kad pvz. Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika numato vieną reikalavimą, o Jūs aprašote reikalavimą visišiškai kitaip).
- Tiekėjo pasiūlymo klaidos ir/ar trūkumai
- Borta kriterijų ignoravimas
- PO sprendimai be motyvų (ypač jei pirkimą vertins priežiūros institucija, Jūsų klaus dalykų, o jų neatsiminsite).
- Keliami kokybiniai kriterijai iškelti „tiesiog, kad būtų“, be realios ekonominės naudos ( LAT praktika)
- PO sprendimo nemotyvavimas (neaišku kai pir kodėl išrinkote tiekėją viešojo pirkimo laimėtoju).
- Sutarčių keitimai neįsigilinus į jų būtinumą ir faktiškai nevykdoma viešojo pirkimo sutarties kontrolė (vienas dažniausių ir rimčiausių pažeidimų).
Jei atpažįstate save šiose situacijose, jau manau, reiktų šiek tiek sunerimti. Būtent dėl to pagalvokite apie tai, kaip organizuojate viešuosius pirkimus, nes jie turėtų būti ne kaip etapai, bet procesas. Jei vertinsite visą procesą, tada tuos red flagus atpažinsite gerokai anksčiau nei jie taps pažeidimu.
Dažniausios klaidos pagal etapus
Bet jei pabandytume apibrėžti tokį pavyzdinį viešųjų pirkimų klaidų sąrašą, kuris, mano nuomone, būtų tikrai labai aiškūs pažeidimai. Susikirsčiau juos į etapus ir išskyriau mano nuomone dažniausius pažeidimus:
Dažniausios klaidos pirkimo planavimo etape:
- Nemokame suskaičiuoti tinkamai viešojo pirkimo vertės, nors žinome, kad esame arti pirkimo būdo pasirinkimo;
- Rinkos tyrimą vykdome formaliai, rinkos konsultacija - kam ji išvis reikalinga?
Dažniausios klaidos pirkimo dokumentų rengimo etape:
- (Ne) tinkamai apibrėžti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai;
- (Ne)tinkamai apibūdintas pirkimo objektas: pernelyg sustambintas ir neišskaidytas pirkimo objektas;
- Pasiūlymų vertinimo kriterijai (kiekybiniai/kokybiniai), jų nustatymas ir susietumas su pirkimo objektu.
Klaidos, dažniausiai pasitaikančios vertinant gautus pasiūlymus:
- Klaidos tiekėjo pasiūlyme; Pvz. ar žinome ką pasiūlyme laikysime esmine pirkimo dokumentų klaida (trūkumu)?
- Deklaruotų kriterijų pagrįstumas ir jų vertinimas.
Kokias klaidas daro ekspertai?
- Ar ekspertai žino ir geba pagrįsti tiekėjų pasiūlymų pranašumus ir skirtumus?
Dažniausios klaidos sutarties vykdymo etape ir keičiant sutartis:
- Sutartys keičiamos gerai nesuprantant VPĮ 89 straipsnyje nustatytų pakeitimų pagrindų;
- De facto pakeičiame sutartis, bet jų neįforminame de jure;
- Nekvestionuojame tiekėjų prašymų dėl sutarčių pakeitimų ir atvirkščiai, PO ignoruoja tiekėjų prašymus;
- Keičiame sutartis esant kokybiniams kriterijams, nors gal reiktų to nedaryti (ar atliekate viešųjų pirkimų procedūrų simuliacijas sutarties vykdymo metu?) ;
- Neįsitikiname galutiniu rezultatu, tai dėl ko vykdėme viešuosius pirkimus?
- Netaikome civilinės atsakomybės (netesybas mažinti gali tik teismas, bet patys (nu) sprendžiame ką su jomis darysime).
Linkiu pagalvoti apie Jūsų organizacijos red flagus ir viešuosius pirkimus kurkite kaip procesą. Dar vienas patarimas, kuriuo pasidalinau konferencijos metu, naudokite vadinamąjį KISS metodą (keep it simple and smart), kitaip tariant nesukurkite labai sudėtingų taisyklių, o viską žiūrėkite paprasčiau, taip, kaip skamba Pirkimų žinutės šūkis, kalbėkime apie viską paprastai ir aiškiai.