Prasidedant šildymo sezonui daugiabučių gyventojams vėl tampa aktualus klausimas - kiek teks mokėti už šilumą.
Nors sąskaitos priklausys nuo energijos išteklių kainų, oro sąlygų ir pastato būklės, beveik du trečdaliai mūsų klientų šį sezoną turės galimybę už šildymą mokėti mažiau.
Klaipėdoje 58 proc. prižiūrimų šilumos punktų „Mano BŪSTO“ specialistai valdo išmaniuoju būdu, o tai leidžia realiu laiku reaguoti į oro pokyčius ir techninius sutrikimus, užtikrina tolygesnį šilumos paskirstymą bei mažesnes sąskaitas.
Skaičiuojama, kad išmanaus valdymo dėka daugiabučiai suvartoja iki 10 proc. mažiau šilumos.
Anot bendrovės, išmanieji punktai suteikia ir daugiau pranašumų. Jie stebimi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
Tai leidžia laiku pastebėti sutrikimus, užkirsti kelią gedimams ir užtikrinti, kad šiluma gyventojus pasiektų be trikdžių.
„Šiuo metu daugiau nei pusė mūsų prižiūrimų šilumos punktų Klaipėdoje yra išmanūs, tai reiškia - nuotoliniu būdu valdomi ir stebimi realiu laiku.
Pasak jo, didžiausią skirtumą dėl išmanaus valdymo pajus senų, nerenovuotų daugiabučių gyventojai, kurie neturi galimybės reguliuoti šildymo individualiai.
„Tačiau ir nauji ar renovuoti namai, jei šilumos punktas prižiūrimas netinkamai, gali vartoti daugiau energijos nei reikėtų.
Todėl nuotolinis stebėjimas ir reguliavimas yra svarbus visų tipų pastatuose - tik taip galima užtikrinti optimalų šilumos vartojimą, gyventojų komfortą ir iki dešimtadalio mažesnes sąskaitas“, - teigia R.
„Ten, kur įdiegtas nuotolinis valdymas, mes realiu laiku stebime šildymo režimus, dienos ir nakties tvarkaraščius, temperatūrų grafikus pagal oro sąlygas.
Matome, kokią temperatūrą valdiklis nustato kaip reikalingą, kokia šiluma tiekiama į sistemą, kokia grįžta iš jos ir kokia yra lauko temperatūra.
Turėdami šiuos duomenis bei jų istoriją galime nustatyti sutrikimus, įvertinti sistemos darbą naktį ir užtikrinti sklandų šilumos tiekimą“, - pasakoja R.
Jis pabrėžia, kad automatizuoti ir išmanūs šilumos punktai nėra tas pats.
„Automatizuotas punktas reaguoja tik į lauko temperatūros pokyčius pagal standartinius nustatymus, kurie nebūtinai atitinka konkretaus pastato poreikius.
O prijungus punktą prie nuotolinio stebėjimo, mes nuolat adaptuojame parametrus pagal pastato charakteristikas ir gyventojų lūkesčius.
Įmonė savo klientams taip pat siūlo dar modernesnius sprendimus, padedančius sutaupyti dar daugiau šilumos.
Gyventojai, norintys didesnio komforto ir mažesnių sąskaitų už šildymą, gali rinktis „SmartHome“ sistemą.
„Tokio sprendimo dėka sutaupymas gali siekti iki 15 procentų, o kartu užtikrinamas ir dar aukštesnis komforto lygis“, - sako R.
Prasidėjus šildymo sezonui – pataria, kaip sutaupyti: užuolaidos taps itin veiksingomis
Svarbiausia - aplinka
„Darnu Group“ tyrimo duomenimis, už būsto patogumus, kuriuos apklausos dalyviai laiko elementais, užtikrinančiais aukštesnę gyvenimo kokybę, kas antras vilnietis primokėtų iki 5 proc. būsto vertės, kas trečias - iki 10-13 proc.
Tai patvirtina ir NT agentūros „Capital“ ekspertas Mantas Mikočiūnas.
Jo teigimu, reikalavimų sąrašas naujam būstui Vilniuje ilgėja: „Pirkėjai ieško namų, kurie būtų netoliese miesto centro, turėtų uždarus, saugius kiemus, žalias teritorijas.
Ieškantys aukštos gyvenimo kokybės, domisi ir tolimesne rajonų plėtra, pastatų energiniu efektyvumu bei architektūra.“
M. Mikočiūnas atkreipia dėmesį, kad renkantis būstą daugumai gyventojų labai svarbi šalia namų esanti infrastruktūra - viešojo transporto maršrutai, dviračių takai, pėsčiųjų jungtys.
Jei projekte ar rajone paslaugų pasiūla yra platesnė, ji gali atsverti susisiekimo iššūkius ir ženkliai sumažinti būtinas keliones.
„Nuolatinė žmonių migracija mieste vyksta būtent dėl to, kad gyvenamojoje vietoje trūksta reikiamų paslaugų, todėl tenka gaišti laiką automobiliuose ar kamščiuose“, - teigia M. Mikočiūnas.
Kalbant apie gyvenimo kokybę, anot eksperto, ne mažiau svarbūs kriterijai - kaimynystė ir privatumas: „Privatumas pirkėjams dažnai reiškia galimybę jaustis saugiai, turėti asmeninę erdvę, nebūti trikdomiems pašalinių žvilgsnių ar triukšmo.
Tai glaudžiai siejasi su architektūriniais sprendimais - užstatymo intensyvumu, butų skaičiumi laiptinėje, garso izoliacija ar langų kryptimis.
Be to, žmonės nori gyventi jų socialinį statusą ir požiūrį atitinkančioje aplinkoje, būti apsupti panašių į save.
O tai dažnai padiktuoja projekto įvaizdis ar kainodara“, - sako M. Mikočiūnas.
„Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, aukštą gyvenimo kokybę galintis pasiūlyti būstas šiandien dažniausiai siejamas su patogiu susisiekimu (47 proc.), tvarkinga kaimynyste (42 proc.), privatumu (40 proc.), energiniu efektyvumu (34 proc.) ir gamtos artumu (30 proc.).
Tai rodo, kad miestiečiai kokybišką gyvenimą mieste linkę tapatinti ne tik su techninėmis būsto charakteristikomis, bet ir su jį supančia aplinka“, - sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys.
„Tiek stebint tendencijas bendrai, tiek kalbantis su mūsų plėtojamo „Sakų“ projekto pirkėjais yra akivaizdu viena - nepriklausomai nuo asmeninių galimybių, kiekvienas ieško sprendimų, kurie duotų apčiuopiamos naudos - nuo mažesnių išlaidų iki ilgalaikės turto vertės augimo.
A++ klasės pastatai ne tik padeda taupyti, bet ir atveria palankesnes finansavimo galimybes, didina būsto patrauklumą rinkoje bei užtikrina didesnį ilgaamžiškumą“, - sako „Darnu Group“ atstovas.
Gamtos artumo svarbą šalia namų vilniečiams atskleidęs tyrimas taip pat parodė, jog net 22 proc. jų kokybišką gyvenimą sostinėje sieja ir su vaizdu pro langą, kokybiškomis bendrosiomis erdvėmis (16 proc.).
Nors žaliosios zonos užima net 61 proc. Vilniaus teritorijos - tai miškai, parkai, upių pakrantės ir kiti želdynai - urbanistas, „Pupa / Life Over Space“ vadovas Tadas Jonauskis pastebi, kad ilgalaikėje perspektyvoje būstų šalia gamtos, arti miesto centro, pasiūla gali mažėti, todėl jų populiarumas kasmet auga.
Eksperto teigimu, svarbu ne tik žalumos kiekis, bet ir jos įveiklinimas - takai, parkai, sporto ar žaidimų aikštelės bei rekreacijos zonos, pritaikytos žmogaus poreikiams.
Tokios vietos ne tik leidžia daugiau laiko praleisti gryname ore, bet ir stiprina bendruomeniškumą.
Todėl vis daugiau kokybiškų projektų planuojama toliau nuo magistralinių kelių ar intensyvių miesto centrų, kur natūralūs gamtos barjerai tampa taip pat ir efektyvia apsauga nuo triukšmo bei taršos.
Kaupiamosios lėšos
Remiantis naujausiu „Mano BŪSTAS“ atliktu tyrimu, daugiau nei kas dešimtas (11,5 proc.) daugiabučių gyventojas nežino apie jų namui priklausančias kaupiamąsias lėšas, nors kiekvieną mėnesį moka tam skirtas įmokas.
Dar daugiau žmonių nesupranta, kam jos gali būti naudojamos.
Tyrimas parodė, kad nors 84,5 proc. respondentų žino, jog turi teisę spręsti dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo, dauguma nėra užtikrinti, kokiems darbams jos gali būti skirtos.
Pavyzdžiui, 43,9 proc. klaidingai mano, kad šios lėšos gali būti naudojamos laiptinių priežiūrai, o 33,1 proc. mano, kad minėtas lėšas kaupia administratoriaus, 41,9 proc. nurodo, kad daugiabučių bendrijos, tuo tarpu 6,1 proc. gyventojų įsitikinę, kad jos kaupiamos savivaldybių biudžetuose, o dar 1,4 proc. nežino.
Tyrimo išvados taip pat atskleidė svarbią tendenciją - 91,2 proc. gyventojų norėtų gauti daugiau informacijos apie kaupiamąsias lėšas.
Suprasdamas, kaip svarbu gyventojams be didesnio vargo rasti informaciją apie kaupiamąsias lėšas, „Mano BŪSTAS“ dar prieš keletą metų pirmasis rinkoje pasiūlė savo klientams patogų sprendimą.
Jiems yra suteikta galimybė šių lėšų statusą bet kada pasitikrinti įmonės savitarnos platformoje.
„Puikiai suvokiame, jog klientams yra svarbu bet kada pasitikrinti, kiek jų namo fonde yra kaupiamųjų lėšų.
Pagal tai gyventojai gali planuoti didesnės apimties remonto darbus arba kitas būsto gerbūvio išlaidas.
Todėl buvome pirmieji rinkoje savo klientams pasiūlę tai matyti bet kuriuo paros metu.
Jiems tereikia prisijungti prie savitarnos platformos ar mobiliosios programėlės, kur vos kelių mygtukų paspaudimu rodomas ne tik kaupiamųjų lėšų likutis, bet ir talpinama visa informacija, kur ir kam šios lėšos buvo panaudotos“, - akcentavo I.
Anot jos, daugiabučių gyvenamųjų butų ir kitų patalpų savininkai kiekvieną mėnesį moka kaupiamąsias įmokas, o šios lėšos gali būti panaudojamos avarinių padarinių šalinimui.
Tiesa, tyrimas atskleidė, kad dauguma gyventojų nežino, kokiems darbams kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos.
Be to, pastebi I. „Tai vienas dažnesnių klausimų, kurių sulaukiame, kai į mus kreipiasi gyventojai, siekiantys keisti namo administratorių ir savo būsto priežiūrą patikėti mums.
Susidaro įspūdis, kad ši informacija nuo jų galimai būdavo slepiama.
Tačiau būtina priminti, kad duomenys tiek apie kaupiamąsias įmokas, tiek apie tai, kur jos yra laikomos, gyventojams turi būti laisvai prieinami.
Minėtų lėšų laikymą labai aiškiai reglamentuoja įstatymai - jos gali būti saugomos arba administratoriaus arba namo bendrijos sąskaitoje.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad kiekvienas gyventojas turėtų galimybę laisvai pasitikrinti kaupiamųjų lėšų statusą, papildomai dėl to nesikreipdamas į savo namo administratorių.
Daugiabučių namų administratoriaus keitimas
Daugiabučių namų administratoriaus keitimas gyventojams tampa tikru kantrybės išbandymu, be to, dažnas jų patiria ir nuostolių.
Tokioje situacijoje šiemet jau atsidūrė ne vieno daugiabučio namo gyventojai, o pastaruoju metu garsiausiai pagalbos šaukėsi Taikos pr. 43 namo gyventojai.
Bet kurio daugiabučio namo gyventojai savo balsų dauguma gali pradėti naujo administratoriaus parinkimo procedūrą.
Bet kurio daugiabučio namo gyventojai turi teisę pakeisti savo bendrosios nuosavybės administratorių.
Taikos pr. 43 namą ilgus metus administravo bendrovė „Mano būstas Baltija“.
Tačiau daugiau nei pusės gyventojų parašais buvo nuspręsta administratorių pakeisti ir pasirinkta bendrovė „Paslaugos būstui“.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius šiemet sausį pasirašė įsakymą, jog Taikos pr. 43 namo administratoriumi skiriama bendrovė „Paslaugos būstui“.
Kovo 1 dieną Taikos pr. 43 namo gyventoja kreipėsi į „Atvirą Klaipėdą“.
„Tačiau mums nebuvo pateikta jokia informacija, ar tikrai administratorius pasikeitė, ar tai padaryta teisėtai, nes įtarimų buvo įvairių.
Vėliau informaciniame stende laiptinėje jau atsirado išrašas iš Registrų centro, kuriame buvo pateiktas įrodymas, kad namo administratorius yra „Paslaugos būstui“.
Tačiau „Mano būstas Baltija“ ir toliau siuntė sąskaitas už administravimą.
Jas gavome ir už kovą, ir už balandį, ir už gegužę“, - skundėsi Taikos pr. 43 namo gyventoja.
„Visus tuos mėnesius gyvename nežinioje.
Vieni gyventojai dabar nemoka nė vieniems administratoriui, kiti moka abiem, o treti - tik naujiems.
Bet tikrai nežinome, kur yra teisybė.
Ir nors ne kartą pagalbos kreipėmės į Klaipėdos savivaldybę, aiškaus atsakymo taip ir nesulaukėme.
Ne visus gyventojus įtikino šis pranešimas, jog nebereikia mokėti ir ankstesnio administratoriaus atsiųstų sąskaitų.
Birželio 29 dieną Taikos pr. 43 namo gyventojai kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę.
„Jau nuo 2021 m. 03 mėn gauname dvigubas sąskaitas iš „Mano būstas“ ir „Paslaugos būstui“.
Jūs ir jūsų pavaldiniai J. Vaulinienė telefoninio pokalbio metu patvirtina mums, kad mokėti reikia naujam administratoriui.
Bet mus jau nuo kovo mėn. terorizuoja „Mano būstas“ su sąskaitomis, grasina antstoliais ir teismais.
Gyventojų kantrybė nėra beribė, Jums ir Jūsų pavaldiniams buvo rašyta, kaip mus pervedė pas kitą administratorių.
Mes tikimės, kad nereikės mums kreiptis į aukštesnes instancijas dėl prašymo patikrinti Jūsų darbo kokybę, nes mes jau bus 4 mėn., kaip terorizuojami ir gąsdinami.
Savivaldybės klerkai nesugeba susitvarkyti ar nenori to daryti?
<….> Telefonu savivaldybės klerkai, jei negali kalbėti pasako, kad perskambins, bet neperskambina, tai kur mums, gyventojams, kreiptis?
<….> Lauksime tvarkos, nes kitaip reikės kreiptis į aukštesnes instancijas.
Mes Jūsų negąsdiname, kaip mus, gyventojus, gąsdina, mes tik informuojame, kad eisime iki galo, kad ši situacija būtų sutvarkyta“, - laiške rašė Taikos pr. 43 namo gyventojai.
Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja D. Gerasimovienė „Atvirai Klaipėdai“ aiškino, jog savivaldybė aiškinasi situaciją.
„Iki šiol klausimus kėlė „Mano būstas“.
Jie aiškinosi, ar visi gyventojų parašai, kuriais pasirinktas naujas administratorius, yra teisėti.
Pati skambinau pasirašiusiems gyventojams, aiškinausi.
Situacija tokia, kad naujasis administratorius išrinktas teisėtas, „Mano būstas“ tuo įsitikino ir tikino, kad nuo gegužės sąskaitos gyventojams jau nebesiunčiamos“, - tikino D. Gerasimovienė.
Tačiau gyventojai atsiuntė „Mano būsto“ pateiktų sąskaitų už gegužę nuotraukas.
Ketvirtadienio rytą Taikos pr. 43 namo gyventoja vėl kreipėsi į „Atvirą Klaipėdą“.
„Nors Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius įsakymą dėl naujo Taikos pr. 43 namo administratoriaus pasirašė sausį, „Mano būstui Baltija“ kilo daug klausimų, todėl to namo naujam administratoriui vis neperdavė.
Tačiau dabar jau aišku, kad naujas administratorius išrinktas teisėtai.
Todėl gyventojai, kurie po administratorių pasikeitimo, ir toliau mokėjo „Mano būstas Baltija“ pateiktas sąskaitas, dabar turėtų kreiptis į šią bendrovę, kad lėšos būtų sugrąžintos“, - tvirtino D. Gerasimovienė.
„Atvira Klaipėda“ šiemet birželį jau rašė, jog į tokią keblią situaciją buvo patekę dar kelių daugiabučių namų gyventojai, kurie nusprendė keisti bendrosios nuosavybės administratorių.
Keliolikos namų, kuriuos administravo bendrovė „Vitės valdos“, gyventojai metų pradžioje išreiškė valią pakeisti namo administratorių ir pasirinko bendrovę „Green admin“.
Kiekvieno namo gyventojų dauguma su šia bendrove sudarė jungtinės veiklos sutartį, ją įregistravo Registrų centre, apie tai informavo ir Klaipėdos savivaldybę, ir „Vitės valdas“.
Todėl pastarosios, remiantis teisės aktais, per 30 dienų turėjo naujam administratoriui perduoti namų bendrosios nuosavybės dokumentus, kaupiamąsias lėšas.
Maža to, klaipėdiečiai, pavyzdžiui, gyvenantys Birutės g. 17A ir Sportininkų g. 9 namuose gavo jau dvi sąskaitas už namo administravimą.
D. Gerasimovienė „Atvirai Klaipėdai“ tąkart patvirtino, jog Birutės g. 17A ir Sportininkų g. 9 namų gyventojai gavo dvigubas sąskaitas.
„Atsižvelgiant į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatą bei Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punktą, Savivaldybėje dėl gyvenamųjų namų Debreceno g. 7, Debreceno g. 57, Birutės g. 17A, Ligoninės g. 7, Vytauto g. 22, Sportininkų g. 9, Mindaugo g. 34, Vydūno g. 11 kreipėsi UAB „Vitės valdos“ dėl administravimo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo“, - aiškino D. Gerasimovienė.
Be to, birželio 28 dieną Klaipėdos savivaldybės administracijoje vyko administracijos vadovų pasitarimas su Klaipėdos miesto daugiabučių namų administratoriais dėl administravimo teikiamų paslaugų kokybės, dėl administravimo neperdavimo ir dvigubų sąskaitų išrašymo.
Pastato priežiūra - saugumo garantas
Visais netikėtų gedimų atvejais Jums padės „Mano BŪSTAS“ avarinės komanda.
Su „SMART HOME“ šildymo sąskaitos gali būti mažesnės šeštadaliu, o namas šilumai gali sutaupyti iki 15 proc. išlaidų kas mėnesį!
„Padėkite, iš klozeto lenda žiurkės!“ - sako vienas klientas.
„Kiek kainuoja pienas?“ - klausia kitas.
Trečias...
Balandžiai - dažni svečiai daugiabučių namų balkonuose.
Jie ne tik kelia triukšmą, bet ir platina įvairias...
Malonūs rytai su kava ar knyga balkone gali virsti tikru iššūkiu, jei į svečius vis dažniau...
Nekilnojamasis turtas ir pinigai
Nekilnojamasis turtas ir pinigai FOTO: Andrew Angelov | Shutterstock Dar prieš metus atrodė, kad būsto rinka pagaliau aprimsta - kainų augimas sulėtėjo, o pirkėjai galėjo lengviau atsikvėpti, tikėdamiesi ramiai sutaupyti pradiniam įnašui.
Tačiau, Lietuvos banko duomenimis per metus būsto kainos Lietuvoje išaugo apie 13 proc., o didmiesčiuose - ypač Kaune ir Klaipėdoje - augimas buvo dar spartesnis.
Vos per metus tas pats būstas kainuoja keliomis dešimtimis tūkstančių daugiau, o tai reiškia, kad atitinkamai didėja ir reikiamo pradinio įnašo suma.
Būtent čia daugelis ir užsisuka užburtame rate: kuo ilgiau taupoma, tuo daugiau įnašo reikia.
Kodėl pradinis įnašas yra reikalingas?
Būsto paskola be pradinio įnašo šiuo metu nėra siūloma nė vienos kredito įstaigos, nes šis reikalavimas laikomas svarbia atsakingo skolinimosi dalimi - jis padeda sumažinti finansinę riziką tiek pirkėjui, tiek skolintojui.
Dažniausiai prašoma 15-20 proc. būsto vertės dydžio įnašo.
Tai reiškia, kad net ir perkant vidutinės klasės butą už, tarkime, 150 tūkst. eurų, pradinio įnašo reikia bent 22-30 tūkst. eurų.
Tokią sumą dažnam tenka kaupti ne vienerius metus - ypač kai kartu dar reikia mokėti ir nuomą.
O kai tuo metu auga būsto ir nuomos kainos, didėja kasdienės išlaidos bei infliacija, net ir nuosekliai taupant pavyti rinkos augimą tampa itin sunku.
Vis dėlto sukaupti reikiamą pradinio įnašo sumą dažnai užtrunka ilgiau, nei planuota - todėl atsiranda sprendimų, padedančių šį procesą padaryti paprastesnį ir prieinamesnį.
Nauji keliai į savo namus
Pastarųjų metų būsto rinkos pokyčiai parodė vieną aiškų dalyką - laukti tinkamiausio momento ne visada apsimoka.
Todėl vis daugiau žmonių ima domėtis naujais, pirkėjui patogesniais būdais įsigyti būstą.
Tokie sprendimai leidžia iš karto apsigyventi pasirinktuose namuose ir tuo pačiu metu palaipsniui kaupti pradinį įnašą.
Šis modelis plačiai paplitęs JAV ir Jungtinėje Karalystėje, o pastaruoju metu vis sparčiau populiarėja ir Lietuvoje.
Jį renkasi vis daugiau šeimų, kurios nebenori gyventi laukime - kiekvienas mėnesinis mokėjimas tampa žingsniu arčiau savo namų.
Aiškumas ir stabilumas - svarbiausia
Vienas iš svarbiausių šio sprendimo privalumų - būsto kaina fiksuojama sutarties pasirašymo metu.
Tai suteikia pirkėjui aiškumo ir stabilumo: net jei būstai rinkoje toliau brangtų, pasirinkto būsto kaina liks fiksuota.
Tokiu būdu pirkėjas pradeda auginti savo turtą, dar prieš tapdamas oficialiu būsto savinininku.
Lietuvoje tokį kelią pasiūlė „Numai“ - jau daugiau nei penkerius metus veikianti platforma, valdanti daugiau nei 35 mln. eurų vertės turto portfelį.
Per šį laiką „Numai“ padėjo šimtams šeimų įsikelti į savo namus, iš kurių didelė dalis jau tapo oficialiais savo namų savininkais.
Tai rodo, kad šis modelis sėkmingai prigijo Lietuvoje ir suteikia žmonėms galimybę įgyvendinti planą turėti savo namus.
Šiuolaikinėje būsto rinkoje svarbu ne tik turimų santaupų dydis, bet ir gebėjimas apgalvotai planuoti savo žingsnius - kada, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis siekti nuosavo būsto.
Tie, kurie laukia „geresnių laikų“, dažnai pamiršta, kad rinka juda nuosekliai į viršų, o laukimas retai tampa pranašumu.
Todėl šiandien svarbu ne laukti idealių sąlygų, o pasinaudoti galimybėmis, kurios leidžia po truputį priartėti prie savo namų.