Marcelijaus Martinaičio Eilėraščio "Kai Sirpsta Vyšnios Suvalkijoj" Analizė

Marcelijus Martinaitis - poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas, vienas svarbiausių rašytojų kartos, septintajame-aštuntajame dešimtmetyje pakeitusios lietuvių literatūros veidą, atstovų.

Martinaitis aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio veiklą Atgimimo laikais.

Ankstyvuosiuose Martinaičio eilėraščiuose (pirmasis rinkinys - Balandžio sniegas, 1962) dar esama oficialių motyvų, sovietinių herojų ir „socializmo statybų“ šlovinimo.

Vėlesnėse lyrikos knygose svarbiausia tema - bandymas rekonstruoti „žemdirbių civilizacijos kontūrus ir pagrindinius jos ženklus (žemė, namai, Dievas, ryšys su mirusiais), gamtos ritmu pagrįstą laiko tėkmės ir būties dėsnių suvokimą“ (Rita Tūtlytė).

Apie lietuvių agrarinę kultūrą ir jos suardymą rašo ne vienas poeto bendraamžis, tačiau Martinaitis siekia giliausiai.

Poezija ir kiti menai čia iškyla kaip būdas išsaugoti ir pratęsti pavojuje atsidūrusią tradiciją.

Nuo moralinio vertinimo niekas nėra atleistas: ne vienas eilėraštis virsta lyrinio „aš“ sąžinės perkratymu, apgailint ir savo paties abejingumą, neteisingumą.

„Kaltumo be kaltės“, beasmenės, bet visur esančios grėsmės motyvai taip pat rodo totalitarinės sistemos veikimą, kuriuo kiekvieną pilietį stengtasi paversti įbauginta ir vidujai skilusia būtybe.

Prieštaringas asmens ir pasaulio santykis bene geriausiai atsiskleidžia Kukučio baladėse (1977, 1986).

Cikle taip pat akivaizdus oficialiosios ideologijos, sovietinių vertybių apvertimas.

Vienur Kukutis apsimeta, kad besąlygiškai ir pažodžiui tiki sovietiniais idealais, ir taip atskleidžia jų absurdiškumą, kitur užuominomis kalba apie to meto nuotaikas, aktualius įvykius, demonstruodamas smurtišką sistemos prigimtį.

Martinaitis yra daiktiško, bet talpaus įvaizdžio ir paradoksalios metaforos meistras.

Martinaičio knygų reikia paminėti esė rinkinį Poezija ir žodis (1977) - apmąstymus apie poezijos gyvavimo ir atsinaujinimo prielaidas, apie poezijos ir dorovinių principų ryšį, apie poeto, kritiko ir skaitytojo santykį, kupinus ir šiandien aktualių patarimų pradedantiems rašytojams.

Eilėraščio "Kai Sirpsta Vyšnios Suvalkijoj" Kontekstas

Eilėraštis "Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj" sukurtas 2003 m. Šį eilėraštį parašė būdamas išvykęs į sodybą.

Eilėraštis tapo populiaria daina.

Eilėraštis nagrinėja nostalgiją, prarają tarp praeities ir dabarties, gimtųjų vietų ilgesį.

Eilėraščio analizė apima palyginimus ir metaforas, atskleidžiančias emocinę ir egzistencinę būseną.

Palyginimai Eilėraštyje

Suraskite visus teksto palyginimus (kaip, lyg, tarsi) ir pasiaiškinkite, kokių sričių objektai lyginami vienas su kitu.

Kokia emocinė ir egzistencinė būsena šiais palyginimais nusakoma?

Kodėl rasa prilyginama dalgio ašmenims?

Ar galima pasakyti, kas „pjauna širdį“ „lig gyvuonies, lig pašaknų“?

Lyginami gamtos elementai (vyšnios, rasa) su žmogaus jausmais (širdies skausmas), sukuriant stiprų emocinį poveikį.

Štai keletas Martinaičio apdovanojimų:

• "Poezijos pavasario" laureatas 1984 m.
• LSSR valstybinė premija
• DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas
• Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
• Lietuvos nepriklausomybės medalis
• Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija
• Žemaitės literatūrinė premija
• Raseinių rajono garbės pilietis
• Juozo Paukštelio literatūros premija

Marcelijus Martinaitis teigia, kad į šį nuostabų tautos palikimą beveik nežiūrėta kaip į visumą, tačiau dainose užkoduoti žmonių gyvenimai, veikla, jausmai, tikėjimas gyvenimu po mirties.

Nors dainos po truputį nyksta, tos kurios išliko yra mažai iškraipytos, grynos, dainuojamos po visą pasaulį išsibarsčiusių lietuvių.

„Marcelijus Martinaitis. Lietuvių etnologijos etiudai: senosios mūsų atminties atodangos“ - filosofinės, mokslinės, literatūrinės apybraižos apie kalbos ir papročių paveldą.

Marcelijus Martinaitis (1936-2013) - poetas, eseistas, vertėjas, dramaturgas.

Antanas Rybelis (g. Domina lietuvių kalba, tradicijos, tautosakos paveldas?

Rekomenduojame šią knygą įsigyti internetu.

SVARBU! Šiame įraše pateikiama 9-10 klasės literatūros programa, galiojusi iki 2023-2024 mokslo metų.

Jau šešių papildomų leidimų sulaukusi knyga „Mokytojas“ padės pamilti literatūrą ir atskleis nepagražintą darbo mokykloje realybę.

Mokiniai plačiau supažindinami su šiomis Lietuvos kultūros asmenybėmis: A. Strazdu, Žemaite, Vydūnu, I. Simonaityte, M. Gimbutiene, Just. Marcinkevičiumi, S. Geda.

Filologija - tai ypač platus mokslas, kuriame svarbi kalba.

Filologijos rašto darbai gali būti ypač naudingi tiek besimokantiems, tiek dirbantiems šioje srityje žmonėms, ieškantiems daugiau prieinamos informacijos apie filologijos reiškinius.

Kūrybą ėmė skelbti.

Atminimas Marcelijui Martinaičiui.

M. Raseinių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos pavadinimas.

Marcelijaus Martinaičio apdovanojimai.

Taip pat, pagal M. Martinaičio eilėraštį yra sukurta daina.

Mokėsi Gervinių septynmetėje mokykloje, 1956 m. baigė Kauno politechnikumą.

1956-1957 m. dirbo ryšių techniku, 1957-1958 m. Raseinių rajono laikraščio „Stalinietis“ redakcijoje.

1964 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.

1964-1966 m. „Komjaunimo tiesos“, nuo 1966 m. .„Jaunimo gretų“ bei kitų laikraščių ir žurnalų redakcijų darbuotojas.

Nuo 1980 m. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytojas.

1989 m. išrinktas SSRS AT deputatu.

Priklausė Sąjūdžio vadovybei, 1992-1997 m. vadovavo Nacionalinių literatūros ir meno premijų komitetui, nuo 2000 m. LRT tarybos narys.

Palaidotas Antakalnio kapinėse.

2014 m. Raseinių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos pavadinimas.

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis 2009 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūros premija 2010 m. Žemaitės literatūrinė premija 2010 m. Raseinių rajono garbės pilietis 2011 m. Juozo Paukštelio literatūros premija .

Eilėraštis sukurtas 2003 m. Kategorija: Failas: MS PowerPoint 2861 KB Įkeltas: 2021 m. Kalba: Lietuvių Apimtis: 15 puslapių (351 žodžiai) Lygis: Gimnazija Autorius: Mikas Įvertinimas: Marcelijus Martinaitis „Kaip sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ Marcelijus Martinaitis „Kaip sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.

(2021 m.).

Vasario 15 d. DARBO DUOMENYS 15 puslapių (351 žodžiai)MS PowerPoint 2861 KB Įkeltas: 2021 m.Lygis: Gimnazija Peržiūrėti darbąATSILIEPIMAIJustinaStudentė2020 05 02Džiaugiuosi galimybe rasti daug naudingos ir į asmeninį tobulėjimą orientuotos informacijos vienoje vietoje.

:)MigleMoksleivė2019 10 13Svetaine gausu informacijos, naudinga besimokant.JaniaMokytoja2019 01 26Ačiū, kad esate, ačiū už pagalbą, už idėjas.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl.

Cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“.

Savo duotą pasirinkimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Didelę dalį knygos „Marcelijus Martinaitis. Lietuvių etnologijos etiudai: senosios mūsų atminties atodangos“ teksto sudaro dainų palikimo analizė.

Ieškote kitų temų?

Pirkti online siūlome knygų, kuriose rasite ir permainingų siužetų, ir turtingų aprašymų, veikėjų nuotykių ar gerų patarimų.

Daug šių leidinių akcijų ir išpardavimų metu kainuoja pigiau.

Jei sunku apsispręsti, ką pirkti, pasidomėkite atsiliepimais bei apžvalgomis. Psl. Didelę dalį knygos „Marcelijus Martinaitis. Lietuvių etnologijos etiudai: senosios mūsų atminties atodangos“ teksto sudaro dainų palikimo analizė. I TEMA. 1. V. Juknaitė „Išsiduosi. 2. R. I. E. M. E. M. M. J. Gorderis (J. II TEMA. 3. S. 4. 5. R. P. J. A. N. G. S. V. Zaborskaitė „Apie tautą“, „Apie patriotizmą“, „Apie kalbą“ (iš kn. D. Sauka „Apie kaltę“ (iš kn. V. Daujotytė „Apie tėvynę“ (iš kn. V. J. III TEMA. 6. I. 7. O. M. K. H. Radausko, J. Aisčio, A. Nykos-Niliūno, A. L. S. Dž. R. M. M. IV TEMA. 8. Pokalbis su Marija Gimbutiene. „Iš paskutiniųjų profesorės Marijos Gimbutienės susitikimų“ (ištraukos) (M. Gimbutienė. „Laimos palytėta“, p. „Apie etninę kultūrą. Pokalbis su N. Vėliumi“ (Norbertas Vėlius, p. „Duetas XIV. Pokalbininkas etnologas Gintaras Beresnevičius“ (T. Sakalauskas, „Duetai“, p. M. Valančius „Apie senųjų žemaičių tikėjimą“, „Apie žemaičių krikštą“ (M. IV tema. 1 potemė. 9. 10. „Sužeistas vėjas“, „Kaip atsirado žemė“ (sud. N. „Žemės atmintis“ (sud. B. G. G. S. IV tema. 2 potemė. 11. „Eglė žalčių karalienė“. J. M. K. IV tema. 3 potemė. 12. Liaudies daina (3 pasirinktos dainos). 13. A. 14. A. 15. M. Just. G. S. P. J. Strielkūnas „Žiedas vėjuotą rudens dieną“.

IV tema. 4 potemė. 16. K. Donelaitis „Metai“ (ištraukos). 17. 18. V. 19. I. 20. L. Baliukevičius-Dzūkas „Dienoraštis“ (ištrauka). 21. R. Granauskas „Kai šlama ąžuolai“ arba „Liūdnosios upės“.

22. A. Landsbergis „Žodžiai, gražieji žodžiai“.

V. M. Martinaitis „Apie darbą“ (iš kn. R. G. V. D. O. U. V TEMA. V tema. 1 potemė. 22. 23. V. H. J. V tema. 2 potemė. 24. Homeras „Iliada“ (pasirinktos giesmės; siūloma: I. 1-445, 488-530; VI. 238-529; XVI. 257-868; XVIII. 468-617; XXIV. 322-804), „Odisėja“ (pasirinktos giesmės; siūloma: I. 1-95; V. 92-224, 366-493; VI. 110-250; IX. 82-115; X. 210 - 309; XII. 166-259; XIII. 352-411; XXI. 25. V. K. H. A. Jonynas, M. V tema. 3 potemė. 26. 27. 28. 29. Kalbos, telkiančios bendruomenę (iš N. 30. S. Geda „Žodis Lietuvai: kalba Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge Vingio parke“ (1988.07.09). 31. Just. Marcinkevičius „Kalba laidojant sausio 13 d. žuvusiuosius“.

32. V. P. J. Basanavičius „Priekalba“ („Auszra“, 1883, Nr. S. J. VI TEMA. 33. Senasis ir Naujasis Testamentai (ištraukos: Pirmasis pasakojimas apie Kūrimą (Pr 1,1-31; 2, 1-4), Kainas ir Abelis (Pr 4, 1-16), Abraomo auka ir bandymas (Pr 22, 1-19), pasakojimas apie Babelio bokštą (Pr 11). Dovydo psalmės: Kūrėjo didybė ir žmogaus orumas Ps 8, Tremtinio malda Ps 42. 34. E. K. J. M. K. V. K. S. J. VII TEMA. VII tema. 1 potemė. 35. 36. T. 37. M. K. Ž. F. J. V. J. VII tema. 2 potemė. 38. Didžiųjų kunigaikščių laiškai (ištraukos iš: Gediminas „Laiškas Liubeko, Rostoko ir kitų miestų piliečiams, 1323 m. gegužės 26 d.“, Vytautas „Laiškas Šv.

Romos imperijos imperatoriui Zigmantui, 1420 m. kovo 11 d.“, Vytautas „Laiškas Jogailai po Lucko suvažiavimo, 1429 m. 39. Just. K. K. B. J. VIII TEMA. Santykis su tradicija XX ir XXI a. VIII tema. 1 potemė. 40. I. 41. J. 42. W. 43. Dž. A. M. Dž. D. J. Ešer (J. VIII tema. 2 potemė. 44. K. 45. K. S. S. T. G. G. G. U.

Tai faktas, vertas kiekvieno mūsų asmeniškų interpretacijų.

Labai martinaitiškas sąmojis - savo rankraščius pavadindavo rankdarbiais.

Yra įrašų „Spausdinti“.

Yra pabrauktų posakių ir strofų.

Yra šauktukų (turbūt sau) greta kai kurių eilučių ir posmų.

Yra paglamžytų, aplaistytų, gal kokios katės pripėduotų lapų.

Kalbu apie tą metą, kai M.

Kas panašu. Nėra rankraštinių bandymų, kuriuos, žiūrėdami iš šalies, galėtume pavadinti keistais, netikėtais ar net paikais.

Taigi visokie poeto pokštai, tačiau matyti, kad net ir progines humoristines papliauškas M. Martinaitis stengdavosi gludinti, tobulinti, redaguoti.

Trumpai tariant, rankraščiai sako, kad M. Martinaitis, viešajame gyvenime nesidėjęs rimtuoliu, turėjęs neeilinių gebėjimų atlikti giliamintiško šmaikštuolio vaidmenį, - kai likdavo vienas pats su savimi, su popieriaus lapu prieš akis, - tapdavo labai rimtai, atsakingai, dorai rašančiu žmogumi.

M. Martinaičio rankraščiuose tokių įrašų palyginti nedaug.

Jis datų nenorėjo, ne kartą yra tai pareiškęs.

Tie vaizdai rankraščiuose reiškiami nebūtinai vienodais žodžiais.

Yra eilėraščių, kuriuose jie matomi kaip esmingi.

Bet - jie gali išdygti bet kur, tarkim, eilėraščių, kuriuose kalbama visai kas kita, paraštėse.

Arba tiesiog lapo kertelėje.

Štai tie vaizdai ar būsenos.

Sugrįžimas iš gyvenimo.

Analizės kalba tai sunkiai nusakomos būsenos, tad nė nebandau, bet galima manyti, kad nuolatiniams M. Martinaičio poezijos skaitytojams čia viskas suprantama.

Marcelijus Martinaitis

tags: #martinaitis #kai #sirpsta #vysnios #suvalkijoj #aruodas