Žemės savininkai, planuojantys parduoti, padovanoti sklypus ar statyti juose, susiduria su sklypų kadastrinių matavimų klausimais. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad sklypo ribų patikslinimas yra ne tik techninis procesas, bet ir svarbus teisinės apsaugos užtikrinimo žingsnis, padedantis išvengti ginčų bei nesusipratimų su kaimynais ar institucijomis.
Miestų plėtra ar įvairiausių statinių statybos prasideda nuo pirmo tiksliai išmatuoto ir įregistruoto taško. Šiandien dar besimokantieji mokykloje bus pirmoji karta, vykdysianti žemės matavimo ir planavimo darbus Marse.
Nors žemės savininkams prievolės tikslinti sklypo ribas nėra, tai svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir užtikrinti sklandų turto valdymą.
Kadastriniais matavimais nekeičiamos sklypų ribos - jie atliekami pagal teritorijų planavimo dokumento, kuriame suprojektuotos sklypo ribos, sprendinius, naudojant tikslias matavimo priemones.
NŽT duomenimis, ginčai dėl sklypų ribų yra dažnas reiškinys - ypač, kai paaiškėja, jog dalį faktiškai naudojamos žemės užima kaimynai, arba kai seniai pastatytos tvoros stovi ne toje vietoje, kur yra teisiškai įregistruotos ribos. Tokiais atvejais ginčus sprendžia teismas, remdamasis dokumentais bei ekspertų išvadomis.
Kada Atliekami Sklypų Kadastriniai Matavimai?
Asmenys sklypų kadastrinius matavimus atlieka:
- prieš parduodant ar dovanojant sklypą;
- planuojant naujas statybas ar rekonstruojant esamus pastatus;
- siekiant įteisinti statinius;
- kilus ginčams su kaimynais;
- kai riboženkliai yra dingę ar sunaikinti.
Be to, teisės aktai numato privalomus atvejus, kada būtina atlikti sklypų kadastrinius matavimus. T. y. dalijant ar sujungiant sklypus, formuojant valstybinės žemės sklypus, perleidžiant miestų teritorijoje esančius privačios žemės sklypus, kai ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, taip pat kai sklype pasikeičia naudmenos - pastatomas ar nugriaunamas statinys, nutiesiamas kelias ir pan.
Dokumentai, Būtini Kadastriniams Matavimams
Kadastriniams matavimams atlikti būtini šie dokumentai:
- sklypo dokumentai (teritorijų planavimo dokumento fragmentas, preliminarių matavimų planas, ribų paženklinimo aktas ir kt.);
- Nekilnojamojo turto registro išrašas (jeigu sklypas jau įregistruotas);
- gretimų sklypų planai ir kt.
Dėl ribų atstatymo į matininką kreipiasi pats sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo. Tarp matininko ir savininko pasirašoma sutartis.
Teisės aktuose yra reglamentuotas klaidų, padarytų atliekant sklypų kadastrinius matavimus, taisymo mechanizmas. Jeigu nustatoma, kad klaidos padarytos dėl valstybės tarnautojų kaltės, jų ištaisymą inicijuoja NŽT.
Primename, kad kadastriniai matavimai yra svarbus žingsnis, siekiant išvengti ginčų ir netgi finansinių nuostolių ateityje.
Kaip Pasirinkti Matininką?
Asmenys (žemės sklypų savininkai, nuomininkai, naudotojai, jų įgalioti asmenys ar statytojai), norėdami atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi kreiptis į tokius matavimus atliekantį specialistą - matininką. Dažniausiai žmonės kreipiasi į tame rajone, kuriame yra žemės sklypas, dirbantį matininką.
Tačiau tai nėra privaloma sąlyga, matininkas savo paslaugas gali teikti visoje šalies teritorijoje. Renkantis, ar pasirinkus matininką, rekomenduojama pasitikrinti, ar jis turi galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą, tai yra teisę vykdyti profesinę veiklą ir atlikti darbus.
Šiuo metu yra 2051 asmuo, turintis galiojantį matininko kvalifikacijos pažymėjimą.
Matininko paslaugų įkainiai nėra fiksuoti, darbų kaina yra matininko ir paslaugos užsakovo susitarimo dalykas, todėl skirtingų matininkų paslaugų kainos gali skirtis.
Pasirinkus konkretų matininką, labai raginame su juo raštu sudaryti paslaugų teikimo sutartį, kurioje būtų aiškiai nurodytos darbų atlikimo sąlygos, terminai bei atsiskaitymo už paslaugas tvarka.
Sutartis suteikia tam tikras garantijas dėl paslaugų kokybės, o dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Kokius Darbus Matininkas Turi Atlikti?
Dėl darbų pradėjimo paslaugos užsakovas matininkui turi pateikti turimus žemės sklypo dokumentus. Jeigu pateikiami ne visi būtini dokumentai, matininkas dėl jų kreipiasi į juos turinčias institucijas: Registrų centrą, NŽT ar savivaldybę.
Turėdamas visus būtinus dokumentus, matininkas organizuoja žemės sklypo ženklinimo darbus - teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kviečia besiribojančių žemės sklypų savininkus į žemės sklypo ženklinimą, vyksta į vietą atlikti žemės sklypo ribų ženklinimą.
Tuomet specialiais matavimo prietaisais nustatomos sklypo ribos, posūkio taškuose įkalami riboženkliai ir kartografuojama vietovėje esanti situacija.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus atlikti ir žemės sklypų ribas žyminčius riboženklius atstatyti turi teisę tik matininkas, turintis NŽT išduotą galiojantį matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė atlikti šiuos darbus.
Po žemės sklypo ženklinimo yra rengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri per elektroninę Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“ yra pateikiama tikrinti Registrų centrui.
Tuo atveju, jeigu reikia priimti sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo, Registrų centras, patikrinęs ir suderinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą perduoda ją NŽT.
NŽT priima sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo. Jeigu patikrinimo metu yra nustatomos klaidos, byla yra grąžinama matininkui trūkumams pašalinti.
Žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimas - nuo žemės sklypo ribų paženklinimo iki žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo Registrų centre, jeigu nenustatoma klaidų - vidutiniškai užtrunka apie 4 mėnesius.
tags: #matavimo #studija #nekilnojamas #turtas