Mažavertis Turtas: Apskaita, Valdymas ir Saugos Aspektai Lietuvoje

Apskaitoje reikšmingas ūkio turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir pobūdį. Šį kartą aptarsime mažavertį turtą ir jo apskaitą. Mažavertis turtas yra svarbus kiekvienos įmonės veiklos komponentas, kurio tinkamas valdymas ir apskaita užtikrina ne tik finansinių ataskaitų tikslumą, bet ir turto saugumą.

Mažaverčio Turto Samprata ir Klasifikavimas

Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą, paprastai ilgiau nei metus, ir jo vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.

Trumpalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus ir jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas.

Kaip Nustatoma Mažaverčio Turto Vertė?

Įmonės turtą priskiria prie mažos vertės turto, kaip turto kaina būna mažesnė nei numatyta įmonės apskaitos politikoje ilgalaikiam turtui arba ilgalaikio turto tam tikrai grupei, tą sumą nusistato įmonės vadovai.

Dažnai kyla klausimas, ką daryti kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). O pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.

Nereikėtų nusižengti minimalios ilgalaikio turto vertės reikalavimui ir jį registruoti, kaip ilgalaikį turtą ir nudėvėti dalimis.

Mažaverčio Turto Apskaitos Būdai

Pagal auditoriaus G. Deveikio rekomendacijas, paminėsiu keletą variantų, kaip galima elgtis su mažaverčio turto apskaita.

Mažaverčio Turto Apskaita - Jį Sugrupuojant

Jeigu vienu metu būtų įsigyta ir pradėta naudoti keletas tokių daiktų, kuriuos būtų galima priskirti vienai grupei (tai turėtų būti tos pačios paskirties turtas) ir kurių bendra vertės suma siektų minimalią ilgalaikio turto vertę, tada tokį turtą būtų galima apjungti ir įtraukti kaip ilgalaikį turtą. Pavyzdys. Nupirkti du galvučių ir raktų komplektai, vieno vertė 80 eurų. Bendra pirkinio vertė - 160 eurų. Ilgalaikio turto minimali vertė pasirinkta 150 eurų. Taigi, abu komplektus kartu galime priskirti ilgalaikio turto grupei ir į apskaitą įtraukti kaip vieną vienetą.

Mažaverčių Daiktų Apskaita Simboline Verte

Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.

Kiekinė Mažaverčio Turto Apskaita

Tai mažaverčių daiktų apskaita registruose natūrine išraiška. Šiame registre paprastai dar fiksuojama ir šių daiktų perdavimas atsakingam asmeniui, kuris patvirtina priėmęs mažavertį inventorių.

Nebalansinės Sąskaitos

Vertinei mažaverčio inventoriaus apskaitai galima naudoti ir nebalansines sąskaitas. Nebalansinės sąskaitos neturį ryšio su įprastomis buhalterinėmis sąskaitomis. Nebalansinėse sąskaitose surašoma turto rūšys ir pagal jas turimas kiekis, atliekami nurašymai. Šį apskaita tvarkoma buhalterijoje.

Mažaverčio Turto Apsauga ir Kontrolė

Kai yra daug trumpalaikio turto ar keletas materialiai atsakingų asmenų, reikia spręsti, ar tvarkyti ir kaip tvarkyti tokio turto apskaitą. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto turi būti nurašytas į sąnaudas. Atrodo, lyg ir prarandama turto kontrolė, nes jo nelieka apskaitoje. Taigi galima pasirinkti keletą variantų:

Valdžia tradiciškai reglamentuoja finansinę atskaitomybę, o per ją norom nenorom - ir finansinę apskaitą. Kitas dalykas - įmonės vidaus poreikiams naudojami duomenys, kurie bent jau nedaro tiesioginės įtakos išorinių informacijos vartotojų interesams.

Dėl to valstybė niekuomet nereglamentuoja ir nereglamentuos ne tik vadybos ir kaštų buhalterinės apskaitos, bet ir apskritai buhalterinės apskaitos organizavimo dalykų. Juk tik vadovo ir vyriausiojo buhalterio reikalas, kokiu būdu jie organizuoja apskaitos darbus jų vadovaujamose įmonėse. Šie dalykai labai reikšmingi kiekvienai įmonei.

Buhalteriai dažnai be jokio reikalo apsunkina ne tik savo veiklą, bet ir pačią būtį, nes nesugeba tinkamai organizuoti darbo. Daugeliui gerai žinomas šių darbuotojų fenomenas: „pusę buhalterijos nešiojuosi galvoje“. Šitoks darbiniais skaičiais nuolatos apsikrovęs darbuotojas tikrai negali tikėtis geros sveikatos, taigi ir gero darbo, nes jis paprasčiausiai nepailsi.

Viena iš galimybių išvengti šitokios padėties - taikyti specialius būdus, palengvinančius buhalterių darbą. Šie metodai neaprašomi nei verslo apskaitos standartuose, nei kituose teisės aktuose. Blogiausia, kad jų beveik nemokoma ne tik universitetuose, bet ir kolegijose - juk valdžia nereikalauja! Todėl nemažai buhalterių jų apskritai neišmano. O gaila! Būtent šie metodai sudaro geras darbo sąlygas, leidžia padidinti viso darbo efektyvumą, nedidinant sąnaudų, o kartais jas netgi sumažinant.

Vienas tokių būdų - turto atmintinių verčių naudojimas. Jos labai reikšmingos, nes palengvina apskaitos darbuotojų darbą, ir tiesiog neįkainojamos apsaugant ilgalaikį ir trumpalaikį įmonės turtą.

Atmintinė turto vertė naudotina tuomet, kai reali įmonės turto vertė neatitinka to turto vertės, užfiksuotos buhalterinės apskaitos registruose, arba kai tikroji turto vertė nežinoma. Atmintinė vertė dažniausiai lygi valstybės naudojamam mažiausiam piniginiam vienetui. Lietuvos Respublikoje - vienam eurui.

Pavyzdžiui, kai iš solidarumo ver­sli­nin­kai pri­ima nefaktūruotus krovinius ir ieš­ko jų tie­kė­jų arba tikrųjų gavėjų. Ne­tu­rė­da­ma do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių, kada ir kokios prekės gau­to­s, įmo­nė ne­ga­li jų pa­ja­muo­ti kaip sa­vo tur­to. To­kios pre­kės turėtų būti re­gist­ruojamos nulinės kla­sės są­skai­to­se, kaip įmo­nė­je sau­go­mas sve­ti­mas tur­tas. Kadangi kro­vi­nio ver­tė nežinoma, toks tur­tas įkai­no­ja­mas 1 € at­min­ti­ne ver­te.

Siekiant išsaugoti duomenis apie naudojamą trumpalaikį turtą buhalterinės apskaitos registruose ir nepažeisti VAS reikalavimų, pradėjus tokį turtą naudoti, prasmingiausia apskaitoje palikti simbolinę (atmintinę) 1 euro turto vertę. Ši vertė leis turtui neišnykti iš buhalterinės apskaitos registrų ir beveik visa jo įsigijimo savikaina bus nurašyta į sąnaudas.

Dar vienas mažaverčio turto buvimo įmonėje kontrolės, siekiant jį apsaugoti, būdas - vesti tik kiekinę tokio turto apskaitą. Tokiu atveju atsargoms priskirtas turtas, jį pradėjus naudoti įmonėje, būtų nurašomas, tačiau ir toliau būtų vedama jo kiekinė apskaita.

Įmonėje gali būti pildomi žiniaraščiai pagal atskaitingus asmenis, kuriems yra perduoti tokio turto objektai. Žiniaraščiuose gali būti nurodyta turto perdavimo atskaitingam asmeniui data, atskaitingo asmens vardas, pavardė ir pareigos, turto pavadinimas, kiekis ir kontrolės laikotarpis, per kurį atskaitingas asmuo privalo užtikrinti tokio turto saugumą.

Mokestiniai Aspektai

Pagal galiojančią tvarką, mokesčių apskaičiavimo tikslais trumpalaikis turtas turi būti iš karto nurašomas, kai tik jis pradedamas naudoti, neatsižvelgiant į tai, kad tas turtas įmonėje realiai gali būti naudojamas ilgą laiką.

Kad įmonės neapsikrautų buhalterinės apskaitos darbais nudėvint daugybę turto objektų, buhalterinės apskaitos politikoje paprastai nurodoma gana didelė minimali ilgalaikio turto vertė, todėl dažnai kyla problema, kaip kontroliuoti tokio turto naudojimą, apsisaugant nuo galimų vagysčių ar kitų praradimų.

Sovietmečiu galiojo visiškai nebloga tokio turto apskaitos tvarka, ją įmonės galėtų prisitaikyti ir šiuo metu. Pusė mažaverčių ir greitai nusidėvinčių daiktų (taip jie tuomet buvo vadinami) vertės būdavo pripažįstamos sąnaudomis, kai šie daiktai būdavo perduodami eksploatuoti, o kita pusė (atskaičius grįžtamąsias atliekas galima jų panaudojimo kaina) nurašoma į sąnaudas, galutinai nurašant naudoti nebetinkamus mažaverčius daiktus.

Šia dabar pamiršta praktika išties būtų galima pasinaudoti, tačiau ji nepaplinta dėl tos priežasties, kad tokiu atveju rastųsi skirtumų tarp finansinės ir mokesčių apskaitos - pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais visa tokio turto vertė, pradėjus jį naudoti, pripažįstama to laikotarpio leidžiamais atskaitymais. Vadinasi, atsirastų nuolatinių skirtumų tarp pelno (nuostolių) ataskaitoje išvestų sąnaudų ir mokestinių leidžiamų atskaitymų.

Baigiant reikia pažymėti ir mokestinį minėtų apskaitos būdų aspektą: jie ne tik neprieštarauja jokiems mokesčių reglamentams, bet ir nereikalauja daryti jokių mokestinių veiklos ar turto vertės koregavimų.

Lentelė. Mažaverčio turto apskaitos metodų palyginimas

Klaidos Apskaitoje

Gana dažnai pasitaiko, kad toks turtas nurašomas tik tada, kaip jis nebenaudojamas ir yra likviduojamas. O kartais toks turtas taip ir lieka nenurašytas. Abiejeis šiais atvejais mažavertis turtas atsargų straipsnyje apskaitomas įsigijimo savikaina, kartu su dar net nepradėtu naudoti tutu.

Tokiu būdu registruojant mažos vertės turtą yra nesilaikoma VAS standartų ir yra iškraipomi finansinių ataskaitų duomenys. Įmonės, kuri klaidingai registruoje mažos vertės turtą balanse, bus nurodyta didesnė atsargų vertė už realiąją atsargų vertę.

Taip pat nėra labai geras sprendimas pažeidžiant minimalios vertės reikalavimą mažos verės turtą registruoti į ilgalaikio turto sąskaitas ir jį laikui bėgant nudėvėti. Jeigu įmonė taip apskaito mažos vertės turtą, ji taip pat iškraipo apskaitos duomenis ir tokio turto eksploatavimo laikotarpį, taip yra parodoma didesnė turto vertė, nei ji yra iš tiesų.

tags: #mazavertis #turtas #low #value #assets