Mažeikių Įmonių Kolektyvinės Sutartys ir Profesinių Sąjungų Svarba

Dirbančių žmonių poreikis kolektyviniam veikimui atsirado kartu su kapitalistiniais gamybos santykiais, t.y. viduramžiais. Profesinė sąjunga - vienintelis teisėtas, efektyviausias ir laiko patikrintas būdas apginti darbuotojų interesus. Panagrinėkime, kokią reikšmę turi kolektyvinės sutartys ir profesinės sąjungos Mažeikių įmonių kontekste.

Profesinių Sąjungų Istorija ir Raida

Pirmoji darbuotojų sąjunga greičiausiai yra fiksuota Nikolo Makiavelio (Niccolò Machiavelli) „Florencijos istorijoje“: 1378 m. susivienijo Florencijos tekstilės manufaktūrų darbininkai (vadinamieji Ciompi), kurie sukilo prieš turtingas, privilegijuotas gildijas, o kai nebuvo atsižvelgta į jų reikalavimus net buvo perėmę miesto valdymą.

Vėliau jiems teko atsitraukti, tačiau nuo tada samdytiniai traktuoti vis dėlto kaip jėga, kurios negalima nuvertinti. 15-16 a. samdomieji rėmėsi gildijų pareigūnais ar vietinės valdžios atstovais, o vėliau pradeda savo problemas spręsti patys. 17 a. istorikai mini tam tikrų kvalifikuotų darbininkų grupių-asociacijų veiklas Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Manoma, kad pirmoji profesinė sąjunga susikūrė apie 1720 metus, kai į centrinę sąjungą susivienijo penki samdomų siuvėjų klubai Didžiojoje Britanijoje siekiant išsireikalauti didesnio darbo užmokesčio ir trumpesnės darbo dienos. Samdytojai bandė skaldyti judėjimą atskiruose cechuose įvesdami tam tikrų nuolaidų tiems siuvėjams, kurie sutinka pasitraukti iš sąjungos. Tačiau ši tuoj pat surengė visuotinį streiką ir jau 1721 m. parlamentas nustatė vienodas darbo sąlygas visiems siuvėjams.

Kruvinosios Darbininkų Kovos

Klasikinės profesinės sąjungos pradėjo kurtis 19 a. pramoninės revoliucijos metu, kai atsirado nauja visuomenės klasė - darbininkai. Jie dirbo baisiomis sąlygomis: po 10-16 valandų per dieną, labai mažai uždirbo, o sveikatai pavojus buvo didžiulis. Gamyklose dirbo daug vaikų, jiems ir moterims buvo mokama dar mažiau nei vyrams. Todėl visame pramoniniame pasaulyje gimė darbo judėjimas, kuris kovojo dėl darbuotojų teisių ir geresnių darbo sąlygų.

Labiausiai paplitusi darbininkų protesto forma 19 a. buvo streikai, kurių daug buvo malšinama pasitelkiant policiją ar net kariuomenę, todėl dažnai jie būdavo pažymėti žmonių mirtimis. Vienas tragiškiausių šio laikotarpio įvykių - Heimarketo riaušės JAV, Čikagos mieste. 1886 metais, gegužės 1 d., visoje šalyje kilo streikas, į gatves išėjo tūkstančiai darbininkų. Jie reikalavo 8 valandų darbo dienos. Po trijų dienų Heimarketo aikštėje surengtame mitinge kilo riaušės, įvyko susišaudymas tarp mitinguotojų ir policijos, žuvo darbininkų, policininkų, buvo daugybė sužeistųjų.

1889 metais II Internacionalas Paryžiuje gegužės 1-ąją dieną paskelbė Tarptautine darbininkų solidarumo diena ir pakvietė viso pasaulio darbininkus kiekvieną gegužės 1-ąją rengti mitingus. Heimarketo žudynės tapo JAV darbininkų kovos už 8 valandų darbo dieną atskaitos tašku. 19 a. pabaigoje profesinės sąjungos pradėjo vienytis į tarptautines organizacijas gamybiniu šakiniu principu. Nuo pat XX a. pradžios visuotiniai streikai vyko daugelyje šalių: Ispanijoje 1917 ir 1919 m., Kanadoje 1919 m., JAV 1919 m., Britanijoje 1926 m., Norvegijoje 1928 m., Olandijoje 1941 m. Vėliau visuotinių streikų sumažėjo ir tai aiškinama ir tuo, kad daugelyje šalių darbdaviai, išgąsdinti klasių kovos paaštrėjimo, komunizmo įsigalėjimo Tarybų sąjungoje bei didžiosios depresijos 1929-1932 m., padarė daug nuolaidų dirbantiesiems (A. Bielskis, J. Paleckis, 2008).

Neoliberalizmas ir Socialinis Teisingumas

Apie 1970 metus įsivyravo neoliberalizmas, kurio tėvu laikomas JAV ekonomistas Miltonas Friedmanas, žingsnis po žingsnio griaunantis visas socialines institucijas, kurios buvo sukurtos profesinių sąjungų. Kitaip tariant, pradėta demontuoti vadinamoji gerovės valstybė. Pagrindinis neoliberalų retorikos šūkis - individo laisvė nesuderinama su socialiniu teisingumu.

To pasekmė: 1970 m. JAV ir Šiaurės Europos šalyse turtingiausi žmonės kontroliavo tik 8 proc. BVP. Šiandien 1 proc. turtingiausių žmonių kontroliuoja 15 proc. BVP. Taigi dvigubai daugiau. Tokios tendencijos tik patvirtina, jog vyksta nuoseklus kapitalo puolimas prieš darbuotojus. Žingsnis po žingsnio grįžtama prie 19 a. veikimo principų ir mąstymo, tai yra puolimas prieš darbininkus, darbo judėjimą, profesines sąjungas (A.Bielskis, 2008). Suprantama, kad tokiai doktrinai profesinės sąjungos labai neparankios.

Pastaraisiais metais streikų, net ir visuotinių, Europoje smarkiai padaugėjo, nes krizės smaugiamos valstybės bankų yra verčiamos imtis drastiškų priemonių.

Profesinės Sąjungos Lietuvoje

Nors pirmasis streikas Lietuvoje įvyko 1861 m. (streikavo 49 akmenskaldžiai, dirbę prie geležinkelio tiesimo Dūkšte, Ignalinos rajone), tačiau pirmoji Lietuvos profsąjunga fiksuojama 1892 metais. Labiausiai industrializuotuose Lietuvos vietovėse (pirmiausia Vilniuje) XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė daug darbininkų organizacijų. XX a. pradžioje būtų buvę žymiai daugiau, jei jos nebūtų buvusios žiauriai slopinamos carinės Rusijos administracijos.

1902 m. Lietuvoje veikė kurpių, odininkų, siuvėjų, stalių, metalistų, plytininkų, duonkepių, trikotažo, lentpjūvių darbininkų sąjungos. Tais pat metais kaip niekad aktyviai paminėta gegužes 1-ojo. Nemažai darbininku buvo suimti ir išplakti rykštėmis. Po pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvos valstybėje darbininkai aktyviai jungėsi į profsąjungas, joms priklausė 17 proc. samdomųjų. Nemažai aktyvių profsąjungų veikėjų dalyvavo politikoje, buvo išrinkti į Parlamentą, o M.Sleževičiaus vyriausybėje darbo ministru dirbo profsąjungininkas J. Paknys.

1919-1929 m. Gegužes 1-oji Lietuvoje buvo šventinė nedarbo diena. Po Nepriklausomybės paskelbimo įkurtas inspektoratas darbo reikalams, įvesta 8 val. darbo diena pramonėje (kitur, pvz..aptarnavime - 10 val.), įsteigta darbo birža, veikė ligonių kasos ir jų įstatymas, griežti samdos sutarties įstatymai. Valdant tautininkams, darbininkų priespauda Lietuvoje įgavo didelį mąstą.

1936 gegužės 15 d. Kaune krikščioniškos darbininkų sąjungos narys 25 m. amžiaus darbininkas Antanas Kranauskas, neiškentęs kasdienės darbdavio savivalės ir nepakenčiamų darbo sąlygų, nušovė lentpjūvės, kurioje dirbo, savininką Ruviną Kamberį ir nusišovė pats. Jo laidotuvės peraugo į didžiausias tarpukario Lietuvoje masines manifestacijas dėl darbininkų teisių bei visuotinį streiką Kaune. Visiškai profsąjungų veikla buvo uždrausta 1936 m., jų funkcijos perduotos Darbo ir amatu rūmams. Veikė tik katalikiška Darbo federacija.

1940 m. laisvosios Lietuvos profesinės sąjungos trumpam atsikūrė, bet greit buvo perimtos komunistų ir suvalstybintos, visi darbininkai automatiškai buvo profsąjungų nariais (S. Glovackas). Tarybinis laikotarpis nutraukė ir streikų istoriją. Formaliai ši teisė egzistavo, bet „darbininkų klasės diktatūra“ to daryti neleido. Atseit, kaip streikuosi prieš save? (A. Brazaitis, 2010). Na, o Gegužės pirmosios demonstracijos būdavo įspūdingos, tačiau praradusios tikrąją prasmę - reikalauti iš valdžios ir samdytojų geresnių darbo sąlygų.

Atkūrus nepriklausomybę esamos profesinės sąjungos pradėjo žlugti. Daug žalos Lietuvos profesinių sąjungų judėjimui padarė tarpusavio kova dėl buvusių tarybinių profsąjungų turto, kurio buvo nepaprastai daug. Šiuo metu, pasak Statistikos departamento, profsąjungų nariais Lietuvoje yra tik 10 proc. darbuotojų, tačiau profsąjungų šioks toks balsas yra girdėti: rengiami mitingai, protestai, nors teisė streikuoti yra labai suvaržyta.

Profesinės Sąjungos vs Darbo Tarybos

Darbo kodekse šalia profesinių sąjungų kaip darbuotojų atstovai yra minimos ir darbo tarybos, tačiau visavertiškai darbuotojams atstovauti gali tik profsąjungos. Nors darbo taryba, kaip ir profesinė sąjunga, turi teisę derėtis ir pasirašyti kolektyvines sutartis bei skelbti streikus, tačiau profsąjunga yra įstatymiškai ir finansiškai nepriklausoma. Ji - juridinis asmuo, turintis savo biudžetą, kurį sudaro nario mokestis bei kitos lėšos, gali samdyti specialistus, taip pat turėti streikų fondą. Darbo taryba - tiesiog kolektyvo išrinkti to paties kolektyvo žmonės. Jie tam tikra dalimi gali atstovauti darbuotojams, tačiau gana ribotai. Todėl ir įstatymai numato, kad ten, kur yra profesinė sąjunga, darbo tarybos būti negali.

Kolektyvinės Derybos

Visų pirma, ką matome ir iš istorinės apžvalgos, profesinės sąjungos reikalingos, kad kolektyvas galėtų koordinuotai veikti - vesti derybas su samdytojais, o joms nepavykus - imtis tam tikrų jėgos priemonių. Kiekvieno darbuotojų kolektyvo natūralus noras yra tinkamos darbo sąlygos, t.y. priimtinos abiems pusėms ir tokios, kad visiems viskas būtų aišku ir skaidru.

Todėl dėl tam tikrų dalykų (kuo jų daugiau, tuo geriau, tuo daugiau aiškumo ir mažiau vietos interpretacijoms) dvi pusės - vadovybė ir kolektyvas - susitaria ir pasirašo dokumentą, vadinamą kolektyvine sutartimi. Joje reglamentuojami atlyginimų, darbo sąlygų dalykai, kaip bus elgiamasi tam tikrose situacijose, kaip bendraujama, socialinės garantijos darbuotojams ir pan. Geriausia man žinoma kolektyvinė sutartis yra buvusioje „Mažeikių naftoje“, dabar - „Orlen Lietuva“. Naftininkų profsąjunga apskritai laikoma viena iš didžiausių ir įtakingiausių Lietuvos profsąjungų. O blogiausia, nepalankiausia darbuotojams laikyčiau „Maksimos“ kolektyvinę sutartį.

Streikai

Nepavykus susitarti arba kai vadovai iš viso nenori tartis, profesinės sąjungos turi teisę imtis jėgos, kuri civilizuotai vadinama streiku. Streikas - kraštutinis, tačiau veiksmingiausias savo interesų gynimo būdas. Darbininkai daugelyje šalių būtent tik streikais išsikovojo 8 valandų darbo dieną, atsikratė baudžiavinių darbo taisyklių, privertė valdžią priimti įstatymus, teisiniu požiūriu palankius partnerystei gamybos santykiuose. Streikas - kai darbuotojai laikinai nustoja dirbę. Jo paskelbimo procedūras Lietuvoje reglamentuoja Darbo kodeksas.

Kartais profesinės sąjungos sudrebina ir valstybių pamatus. Štai 1980 m. užgimusi Lenkijos profesinė sąjunga „Solidarumas“ su Lechu Valensa priešakyje ir dešimčia milijonų darbuotojų buvo didelė grėsmė komunistiniam režimui, o galiausiai 1988 m. per rinkimus sutriuškino komunistų partiją. Deja, bet profesinės sąjungos vizijos, kad didžiulės kompanijos taptų darbininkų kooperatyvais, įgyvendinti neleido tuo metu ypač įsisiautėjusios neoliberalizmo idėjos ir laisvosios rinkos šaukliai.

Nustekentai ekonomikai buvo reikalingi pinigai ir Tarptautinis valiutos fondas jų paskolino mainais į šoko terapiją: valstybės pramonės privatizavimą, kapitalo rinkų kūrimą, biudžeto apkarpymą, valstybinio reguliavimo naikinimą. Tačiau Lenkijai pavyko sustabdyti plataus masto savo šalies privatizaciją. Iki 1993 m. pabaigos - tais metais surengta 7,5 tūkstančio streikų - 62 proc. visos Lenkijos pramonės tebebuvo valstybės nuosavybė (N. Klein, 2009).

Viena iš svarbiausių profesinės sąjungos veiklos sferų yra ir švietimas. Jau vien savo buvimu ji priverčia žmones daugiau žinoti, nes yra įvairios procedūros (balsavimai, susipažinimas su dokumentais ir pan.), darbuotojai informuojami apie įmonėje ar įstaigoje vykdomą profsąjungos veiklą. Kai kurios stipresnės organizacijos rengia savo nariams įvairius mokymus, seminarus.

Stipriosios ar susijungusios į susivienijimus jos ieško visokių lengvatų savo nariams, nuolaidų prekėms ar paslaugoms, draudimams ir pan. Kai kurios profsąjungos yra įkūrusios ir kredito unijas (Naftininkų, Achemos, Pareigūnų), kurios profsąjungų nariams irgi turi ką pasiūlyti, be to, tokio tipo kooperatiniuose bankuose nariai gali būti įvairių valdymo organų sudėtyse. Taip pat nepaskutinėje vietoje yra ir individuali teisinė gynyba.

Tačiau reikia prisiminti, kad profesinė sąjunga - ne paslauga, kurią perki už nario mokestį, o priemonė kartu pasiekti tam tikrų tikslų, t.y. geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų, ką vadiname viešuoju interesu.

Profesinė Sąjunga - Jėga

Tai nėra tik banalus šūkis. Kad profesinės sąjungos yra grėsminga jėga, rodo tai, jog visi autoritariniai režimai stengiasi jas eliminuoti, arba kaip buvo TSRS atveju, - padaryti aparato dalimi. Štai generolo Pinočeto valdomoje Čilėje profesinių sąjungų aktyvistai dingdavę be žinios, t.y. būdavo nužudomi, kiti - kankinami stengiantis pakeisti jų nusistatymus. Apkritai visi režimai pirmiausia stengiasi bet kokia kaina žmonėse sunaikinti kolektyviškumo jausmą.

Net ir demokratiškai išrinktos valdžios, ypač laisvosios rinkos sąlygomis, negali pakęsti kolektyviai veikiančių žmonių, nes tai yra ta jėga, kurią galima priešpastatyti prieš valdžią ir pinigus turinčią galią. L. Valensa yra pasakęs: „Nes jei mums lieps gaminti tankus, gaminsime automobilius. O sunkvežimiai važiuos atbulai, jei mes juos tokias pagaminsime“.

Štai kodėl 1984 m. Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Tečer, buvusi didelė neoliberalzimo gerbėja, turėjo žiauriai numalšinti ankgliakasių streiką, kad palaužtų stipriausią šalies profsąjungą. Beje, vis dar yra šalių ir nelabai toli nuo mūsų, kur profesinių sąjungų aktyvistai yra represuojami. Pvz., Turkijoje vasario 13 d. posėdžio metu buvo suimta ir įkalinta 15 Visuomeninių paslaugų darbuotojų profesinių sąjungų konfederacijos narių. Tik dėl tarptautinio spaudimo ir solidarumo 6 iš 15 suimtųjų buvo paleistos už užstatą, o pirmajame teismo posėdyje, įvykusio šių metų spalio 4 dieną, pavyko pasiekti, kad 6 iš 9 tebekalėjusių profsąjungų atstovių būtų paleistos į laisvę. Tačiau 3 moterų suėmimas buvo pratęstas, ir jos išteisintos tik gruodžio 13 d., t.y. lygiai po dešimties mėnesių.

Čia nekalbėsime apie tas šalis, kuriose iki šiol profsąjungų aktyvistai tebėra kankinami ir žudomi.

Sėkmingi Kovos Pavyzdžiai

Tačiau darbo judėjimą turėtų įkvėpti sėkmingi pavyzdžiai. Paminėsiu tik kelis iš jų. 2008 m. pavasarį „Šveicarijos geležinkelių“ (Schweizerische Bundesbahnen, SBB) padaliniuose Belinconos mieste įvyko 35 dienas trukęs darbuotojų streikas. Valstybės valdoma bendrovė rengė restruktūrizavimo planus ir planavo atleisti 400 darbuotojų, tačiau darbuotojų streikas ir dirbtuvių užėmimas, visuomenės ir politikų mobilizavimas padėjo beveik pusšimčiui šeimų išsaugoti pragyvenimo šaltinį.

Iš šios sėkmingos kovos gimė judėjimas, pavadintas Naujuoju sindikalizmu, kuris teigia, kad užtenka laikytis valstybių nustatytų ribų, į kurias yra įspraustos profsąjungos, ir kviečia aktyviai priešintis verslininkų išpuoliams prieš darbo ir gyvenimo sąlygas. „Kai tūkstančių tūkstančiai išeina į gatves, niekas daugiau nedrįsta kalbėti apie „nelegalų streiką“, - sakoma minėto šveicarų streiko komiteto manifeste.

Sėkmingos kovos pavyzdžių būta ir Lietuvoje. Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga 1991 m. organizavo mokytojų streikus ir mitingus ir jų atlyginimai 1991-1993 m. padidėjo beveik 8 kartus. O po 2007-2008 m. surengtų streikų privertė valdžią atlyginimus mokytojams pakelti 45,4 proc. (A. Bružas, 2012) 2000 m. visuotiniu Vilniaus autobusų bei troleibusų vairuotojų streiku, paralyžiavusiu eismą mieste, pavyko atkreipti valdžios dėmesį į mažas ir vėluojančias algas. 2006 m. mitingai „Mažeikių naftoje“ bei grasinimai streiku dėl algų didinimo privertė gamyklos valdžią pradėti kalbėtis.

Mažeikių Verslininkų Asociacijos veikla

Mažeikių verslininkų asociacija (MVA) aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir iniciatyvose, skirtose verslo aplinkos gerinimui ir bendradarbiavimui stiprinimui. Štai keletas pavyzdžių iš MVA veiklos:

• Susitikimai su Visagino verslininkų asociacija.
• Dalyvavimas socialinių partnerių susitikimuose, aptariant įvairius klausimus.
• Mažeikių miesto VVG Valdybos posėdžiai.
• Susitikimai dėl konferencijos "INDUSTRY Mažeikiai 2018" organizavimo.
• Bendradarbiavimas su Mažeikių politechnikos mokykla, organizuojant mokinių išvykas į MVA įmones ir protų mūšio žaidimus.
• Dalyvavimas jaunimo konferencijoje "Jungtinės pajėgos Mažeikių miestui".
• Dalyvavimas Investicijų skatinimo komisijos posėdžiuose, pritariant mokestinių lengvatų suteikimui įmonėms.
• Dalyvavimas Mažeikių rajono savivaldybės apdovanojimų komisijos posėdžiuose.
• Dalyvavimas praktinėje konferencijoje "Mokinių kūrybiškumo ugdymas ir patirtys grožio srities profesijų kryptyje".
• Dalyvavimas Europos darbdavių dienos renginyje "Atsiliepkime į verslo lūkesčius".
• MVA nario UAB "Topenerga" produkcijos ir teikiamų paslaugų pristatymas.
• Dalyvavimas konferencijoje "Gazelė’2017" Telšiuose.
• Susitikimas su AB "Lietuvos geležinkeliai" atstovais.
• Dalyvavimas SVV fondo skirstymo komisijos posėdyje.
• Mažeikių verslininkų asociacijos sporto ir pramogų šventė "Balsių stovykloje".
• Dalyvavimas VšĮ "Versli Lietuva" organizuotame gerosios praktikos seminare - išvykoje "Modernių valdymo metodų taikymas versle".
• Susitikimas su UAB "Intergas" vadovu, dalyvaujant savivaldybės vadovams ir įmonių atstovams.
• Dalyvavimas tarptautinėje fotografijos parodoje-konkurse "GYVOS ŽEMĖS MINTYS 2017".
• Bendras VšĮ "Versli Lietuva", MVA ir Mažeikių jaunimo darbo centro renginys "Idėja=Šiuolaikiškas verslas=Sėkmė".
• Dalyvavimas darbo grupės dėl pramonės parko steigimo Mažeikių rajone posėdžiuose.
• MVA Tarybos posėdžiai, kurių metu aptariamas biudžeto vykdymas ir sprendžiama dėl MVA sporto ir pramogų šventės organizavimo.
• Dalyvavimas MVA nario Swedbank, AB naujų patalpų atidaryme.
• Dalyvavimas Mažeikių rajono įmonių ir kontaktų mugėje "Dirbk ir gyvenk Mažeikiuose".
• Dalyvavimas Mažeikių miesto vietinės veiklos grupės visuotiniame narių susirinkime.
• Mažeikių verslininkų asociacijos nario UAB Medicinos bankas organizuotas seminaras, kurio metu pristatytos kreditavimo sąlygos ir ekonomikos aktualijos.
• MVA narių lankymas, siekiant pristatyti MVA veiklos kryptis, planuojamus renginius, išklausyti narių pasiūlymus dėl asociacijos veiklos tobulinimo.
• Dalyvavimas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo posėdyje.
• Susitikimas su Mažeikių raj. savivaldybės meru Antanu Teniu ir kitais savivaldybės atstovais.
• Dalyvavimas regioninėje konferencijoje "Kvalifikuoto darbo rinkos specialisto profesinėje mokykloje pavyzdys, remiantis ES šalių patirtimi".
• Dalyvavimas pasitarime dėl darbuotojų profesinio orientavimo.
• Lankymasis įmonėje AB "Pieno žvaigždės" kartu su Mažeikių rajono savivaldybės atstovu ir užsienio delegacija iš Vokietijos.
• Dalyvavimas VšĮ "Versli Lietuva" seminare "Plėtros kryptis - eksportas. Auginkime kompetencijas!".
• Mažeikių verslininkų asociacijos visuotinis narių susirinkimas, kurio metu išrinkta nauja asociacijos taryba ir prezidentas.
• Susitikimas su Šiaulių valstybinės kolegijos atstovais.
• Susitikimas su VšĮ "Versli Lietuva" atstove regione.
• Susitikimas su metalo sektoriaus įmonių vadovais Mažeikių raj.
• Susitikimas su asociacijos "Mes šeima" atstove, koordinuojančia jaunimo garantijų iniciatyvos projektą "Atrask save".
• MVA organizacinio komiteto susirinkimas.
• Susitikimas-diskusija dėl jaunimo profesinio orientavimo, kvalifikuotos darbo jėgos parengimo ir rajono įmonių aprūpinimo darbo jėgos resursais.
• Susitikimas su Mažeikių rajono savivaldybės meru A. Teniu, administracijos direktoriumi B. Kryžiumi ir Finansų skyriaus vedėja J.Balvočiene.
• Mažeikių verslininkų asociacijos įmonių, dirbančių su metalo apdirbimo sektoriuje, susitikimas.
• Mažeikių verslininkų asociacijos įmonių vadovai, atstovai dalyvavo darbo biržos organizuojamame renginye "Daro biržos ir darbdavių bendradarbiavimas".
• MVA prezidentė Gražina Bartkevičienė ir vykdančioji direktorė Agnė Aušrė aplankė MVA narį VĮ "Mažeikių miškų urėdija".
• Susitikimas su Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigute Bernotiene ir mero patarėju investicijų klausimais Virgilijumi Radvilu.
• Dalyvavimas darbo grupėje dėl Naujų investicijų Mažeikiuose.
• Susitikimas su Mažeikių rajono seniūnu Šarūnu Armonu.
• Dalyvavimas Lietuvos pramonininkų konfederacijos regioninės politikos komiteto posėdyje.
• Dalyvavimas Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo posėdyje.
• Susitikimas su Darbo rinkos mokymo centro atstove.
• Išvažiuojamasis MVA tarybos posėdis įmonėje UAB "Hotrema".
• Mažeikių verslininkų asociacijos įmonių narių vadovų ir finansininkų susitikimas su Telšių Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais.
• Dalyvavimas Mažeikių rajono savivaldybės 2016 m. ataskaitos pristatyme.
• Susitikimas su VšĮ "Versli Lietuva" atstove Aukse Vizbariene.
• Išvažiuojamasis seminaras į UAB "Thermo Fisher Scientific Baltics".
• MVA tarybos posėdis vyko įmonėje "Lyra Group".
• Dalyvavimas Verslo pusryčiuose, kurių metu kartu su kelionių agentūra West Express ir partnere oro bendrove LOT Polish Airlines aptartas efektyvesnis verslo kelionių organizavimas, pasidalinta naujienomis, specialiais pasiūlymais.
• Mažeikių verslininkų asociacijos ir Mažeikių teritorinės darbo biržos diskusija su pramonės sektoriaus darbdaviais.
• Mažeikių verslininkų asociacijos ir Mažeikių teritorinės darbo biržos diskusija su paslaugų sektoriaus darbdaviais.
• MVA įmonių-narių atstovai lankėsi Palangoje, kur susitiko su Palangos miesto savivaldybės meru Šarūnu Vaitkumi.

tags: #mazeikiu #butu #ukis #kolektyvine #sutartis