Vaikui augti tinkamiausia aplinka yra šeima, o vaikų globos namuose užaugę globotiniai paprastai neturi pakankamai socialinių ir šeimyninių įgūdžių.
Situacija Lietuvoje
Prieš porą metų Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad kasmet daugėja globos institucijose augančių vaikų, t.y. daugiau nei 10 tūkst. Lietuvos vaikų yra netekę tėvų globos, o daugiau nei 22 tūkst. vaikų gyvena socialinės rizikos šeimose.
Šiuo metu Varėnos rajone tėvų globos stokoja šešiasdešimt septyni rajono vaikai. Varėnos rajono savivaldybės mero Vido Mikalausko teigimu, situacija dėl didelio vaikų globos namuose augančių vaikų skaičiaus yra panaši tiek Varėnoje, tiek visoje šalyje: „Vaikai, kurie neturi sau artimiausių žmonių turėtų augti aplinkoje, kuri būtų kuo artimesnė šeimai. Tai naudinga ir vaikams, ir ateities visuomenei. Darbas mūsų laukia ilgas ir nepaprastas, ir jį turėsime atlikti visi drauge“, - renginyje sakė V.
Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc. šeimynose ir 25 proc. vaikų globos namuose.
Varėnos socialinių paslaugų centre vykusiais „Šeimos priešpiečiais“ prasidėjo SOS vaikų kaimų vykdomas projektas „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“, kurio vienas partnerių yra Varėnos rajono savivaldybė. SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos vykdomo NVO programos Lietuvoje projekto „Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų“ partneriai - Norvegijos visuomenės sveikatos asociacija “Brusetkollen”, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija. Projektas organizuojamas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės 2009 - 2014 m. finansinį mechanizmą.
Norėdami griauti šias sienas ir geriau ugdyti be tėvų globos likusių vaikų bei neįgaliųjų savarankiškumą, vykdome globos įstaigų pertvarką. Jos esmė - vaikai be tėvų ir neįgalieji turi gyventi tarp mūsų, bendrauti su mūsų vaikais ir mumis. Iš kelių bendruomenių turėtume tapti viena - su tam tikrais nuomonių skirtumais, bet suvokimu, kad visi esame vienodai vertingi.
Kodėl reikia mažinti apgyvendinimą vaikų namuose?
Pirmiausia gal reikia pradėti nuo to, kad ligonines ir internatus primenančios didžiulės įstaigos netinka gyventi žmonėms ilgą laiką - nei be tėvų globos esantiems vaikams, nei neįgaliesiems. Nuolatinis gyvenimas ligoninės tipo įstaigoje traumuoja žmones.
Viena vertus, žmonės praranda įgūdžius arba neturi galimybės jų įgyti, nes su jais nedirbama individualiai: jie tiesiog aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga, reikiamomis priemonėmis, priežiūra, bet to nepakanka. Jau senokai žinome, kad žmogui reikia ne tik maisto ar aprangos, bet ir socialinio ryšio, o dar geriau - auginančio, individualaus socialinio ryšio. Toks ryšys nesimezga minioje, jis mezgamas bendraujant akis į akį, mokantis iš kito. Tam reikia jaukesnės aplinkos, mažiau žmonių ir gilesnio santykio.
Antra vertus, žmonės didelėse globos įstaigose yra atskirti nuo likusios visuomenės kaip kokiame kalėjime be grotų ir vėliau jiems sunkiau sekasi bendrauti su globos namų patirties neturinčiais gyventojais. Taip yra dėl kelių priežasčių: pirma, pati visuomenė gana žeminančiai žvelgia į globos namų patirtį turinčius vaikus ar neįgaliuosius, tarsi jų reiktų gailėtis, tarsi jie būtų kitokie, antra, globos namų patirtį turintys vaikai ir neįgalieji neturi plačios bendravimo patirties su žmonėmis, kurie yra ne iš globos namų. Ir tuomet susiformuoja skirtys, nematomos sienos.
Kaip mažinti apgyvendinimą vaikų namuose?
Norėdami pertvarkyti didžiules globos įstaigas į mažesnes pirmiausia turime sustabdyti jų plėtrą. O norint sustabdyti plėtrą, reikia užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, kuo arčiau namų. Savivaldybės čia yra mūsų didžiausios partnerės, nes būtent nuo savivaldybių priklauso, ar iššūkių patiriančios šeimos sulauks tinkamos pagalbos.
Į vaikų globos namus vaikai patenka keliais būdais. Taip gali nutikti, jeigu žūsta vaiko tėvai. Kartais tėvai savo vaikų atsisako, kūdikiai būna paliekami gyvybės langelyje, kai kada vaikai yra apsaugomi nuo suaugusių savo šeimos narių, kurie smurtauja, neprižiūri ar net kankina. Neretai smurtas, nepriežiūra yra didesnių problemų išraiška, jei tėvai neturi socialinių įgūdžių, piktnaudžiauja alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, neturi tėvystės įgūdžių, nemoka valdyti agresijos.
Tačiau dalis vaikų galėtų likti savo šeimose ir nepatekti į vaikų globos namus, jeigu tik jų tėvai ar globėjai gautų tinkamų paslaugų kuo arčiau savo namų.
Vaikų dienos centrai
Pastebima, kad vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai, kurių didžiąją dalį per konkursus finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuo 2021 metų bus pereita prie stabilesnio vaikų dienos centrų finansavimo atsisakant konkursų ir pervedant valstybės biudžeto lėšas savivaldybėms, kad šios paskirstytų jas akredituotas paslaugas teikiantiems centrams.
Mobiliosios komandos
Galima ir kitokio pobūdžio pagalba šeimoms auginant vaikus. Ypač tai aktualu, jei šeima patiria iššūkių. Pavyzdžiui, nuo 2020 metų sausio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje išplėstas mobiliųjų komandų kiekis bei buvo pailginta mobiliosios komandos darbo su šeima trukmė: iki vieno mėnesio su galimybe pratęsti dar mėnesį.
Mobilioje komandoje dirba 3 specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose.
Sėkmė tampa dar labiau pasiekiama, kai savivaldybės tinkamai užtikrina tęstinę pagalbą pasibaigus mobiliosios komandos darbui. Plėsdami tokių specialistų „į namus“ gretas, stengiamės užtikrinti, kad daugiau vaikų augtų su tėvais ar padedame bent jau tiems, kurie nori priimti pagalbą.
Pagalba besilaukiančioms moterims
Dar viena svarbi sritis - pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims. Tikrai egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai moteris pastoja neturėdama ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ir palaikymo iš partnerio ar sutuoktinio. Būna ir dar blogiau, jei besilaukiančią moterį supa smurtinė aplinka.
Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijausti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį.
Šis procesas gana ilgas, nes dažnai bėdos persekioja nedirbančias, išsilavinimo neturinčias moteris, kurioms labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau tinkama pagalba moteriai, atsidūrusiai tokioje padėtyje, gali apsaugoti į pasaulį besibeldžiantį mažylį nuo globos namų.
Kompleksinė pagalba šeimai
Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas. Lankant išvardintus užsiėmimus galima prašyti pavėžėti arba iki 4 val. per dieną prižiūrėti vaikus.
Be to, Vyriausybė yra patvirtinusi Bazinį paslaugų šeimai paketą, į kurį patenka 14 paslaugų, kurios turi būti pasiekiamos šeimoms visose savivaldybėse: į jį patenka pasirengimo šeimai ir tėvystės ugdymas, psichosocialinė pagalba per krizę, vaikų dienos socialinė priežiūra, darbas su jaunimui, ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas ir kitos paslaugos.
Šios paslaugos padeda šeimoms savarankiškai išspręsti susikaupusias problemas be kumščių ar riksmų, todėl gali išsaugoti santykius ir stabdyti vaikų patekimą į globos įstaigas.
Globėjų, įtėvių, budinčių globotojų paieška bei parama jiems
Galiausiai, jeigu taip nutiko, kad vaikas neteko tėvų arba tėvų teisės buvo apribotos dėl smurto ar nepriežiūros, net ir tokiu atveju galima ir svarbu padaryti viską, kad vaikas augtų ne globos namuose, o pas globėjus, įtėvius arba laikinai pas budinčius globotojus - pastarieji vaikučiu rūpinasi, kol susitvarkys situacija vaiko šeimoje.
Dėl šios priežasties Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę ir psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams. Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios turėtų motyvacijos ir gebėjimų padėti vaikams be tėvų - jų indėlis apsaugo mažuosius nuo globos namų patirties.
Ir nors šioje srityje yra, kur pasitempti, tačiau vis daugiau savivaldybių supranta globėjų, įtėvių ar budinčių globotojų svarbą vaikams, kurie neturi galimybių augti biologinėje šeimoje.
Kaip pertvarkomi patys globos namai?
Iš vienos pusės, bandydami užtikrinti, kad vaikai kuo rečiau patektų į vaikų namus, iš kitos pusės - pertvarkome pačias įstaigas, kad jos neprimintų ligoninių ir internatų, o taptų panašesnės į jaukius namus. Didelės įstaigos yra pertvarkomos į bendruomeninius vaikų globos namus.
Tokie namai paprastai įsikuria namuke arba bute, juose gyvena iki 8 vaikų. Gyvenimas juose vyksta visai kaip šeimoje: vaikai turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, vaikai eina į mokyklą, lanko būrelius, popamokinę veiklą. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties.
Vaikai savo namuose turi ir savų pareigų, darbuotojai leidžia jiems savarankiškai gaminti, apsipirkti, jeigu yra pajėgūs pagal amžių ir brandą. Kitaip tariant, tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau.
Be to, kai mažiau vaikų, darbuotojai gali iškart pastebėti ir užkirsti kelią patyčioms, išspręsti tarpusavio konfliktus ar užmegzti glaudesnį ryšį su vaikais. Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti.“ Tokie vaikų žodžiai atperka bet kokias suaugusiųjų abejones dėl pertvarkos poreikio.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. gyvena stacionariuose globos namuose ir 567 vaikai - bendruomeniniuose.
Psichologinė pagalba vaikų globos namuose
Vaikų globos namai - tai vieta, kurioje be tėvų globos likę vaikai randa saugų prieglobstį ir rūpestį. Tačiau vien materialinio aprūpinimo ir priežiūros nepakanka. Vaikams, išgyvenusiems netektis, patyrusiems smurtą ar nepriežiūrą, būtina kvalifikuota psichologinė pagalba, padedanti įveikti traumas, prisitaikyti prie naujos aplinkos ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Vaikų Globos Namų Tikslai ir Paslaugos
Socialinė globa vaikams, likusiems be tėvų globos, yra itin svarbi. Tokią globą, pavyzdžiui, Ukmergės globos centre, sudaro trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Jos teikiamos šeimyniniuose namuose, siekiant užtikrinti be tėvų globos likusiam vaikui ar laikinai apgyvendintam vaikui globą (rūpybą), ugdymą, socialines paslaugas ir aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
- Trumpalaikė socialinė globa apima kompleksinę, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujančią pagalbą ar tęstines paslaugas.
- Ilgalaikė socialinė globa teikiama vaikui, netekusiam tėvų globos, ir apima kompleksinę, nuolatinę specialistų pagalbą, vaiko poreikių užtikrinimą ir savarankiškumo ugdymą.
- Intensyvi krizių įveikimo pagalba teikiama siekiant atkurti asmens (šeimos) savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę.
Psichologinės Pagalbos Svarba
Vaikai, patenkantys į globos namus, dažnai būna emociškai pažeidžiami. Jie gali patirti:
- Traumą: Smurtas, nepriežiūra, tėvų netektis ar priklausomybės gali sukelti gilias psichologines traumas.
- Prisirišimo sunkumus: Dažnas globėjų keitimasis, nestabili aplinka gali apsunkinti sveikų prisirišimo ryšių formavimąsi.
- Elgesio ir emocijų sunkumus: Nerimas, depresija, agresija, impulsyvumas - tai tik keletas galimų emocinių ir elgesio problemų, su kuriomis susiduria globojami vaikai.
- Žemą savivertę: Patirtos nesėkmės ir atstūmimas gali neigiamai paveikti vaiko savęs vertinimą.
- Socialinės adaptacijos sunkumus: Vaikai gali turėti sunkumų bendraujant su bendraamžiais, laikantis taisyklių, prisitaikant prie naujos aplinkos.
Psichologinė pagalba padeda vaikams:
- Įveikti traumas: Specializuotos terapijos (pvz., EMDR, kognityvinė elgesio terapija) padeda vaikams apdoroti traumuojančius įvykius ir sumažinti jų neigiamą poveikį.
- Formuoti saugius prisirišimo ryšius: Terapija ir nuoseklus, rūpestingas globėjų elgesys padeda vaikams išmokti pasitikėti ir kurti sveikus santykius.
- Reguliuoti emocijas ir elgesį: Psichologinė pagalba moko vaikus atpažinti ir valdyti savo emocijas, spręsti konfliktus be agresijos, priimti atsakingus sprendimus.
- Stiprinti savivertę: Terapijos metu vaikai atranda savo stipriąsias puses, išmoksta save priimti ir vertinti.
- Gerinti socialinius įgūdžius: Grupinės terapijos, socialinių įgūdžių treniruotės padeda vaikams išmokti bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus.
Iššūkiai Teikiant Psichologinę Pagalbą
Nepaisant akivaizdžios psichologinės pagalbos svarbos, susiduriama su nemažais iššūkiais:
- Išteklių trūkumas: Dažnai globos namuose trūksta kvalifikuotų psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų, turinčių patirties dirbant su traumuotais vaikais.
- Finansavimo stoka: Psichologinės paslaugos yra brangios, o globos namų biudžetai dažnai nepakankami.
- Personalo perkrova: Socialiniai darbuotojai ir globėjai dažnai yra perkrauti administraciniu darbu ir kasdiene priežiūra, todėl jiems sunku skirti pakankamai dėmesio kiekvieno vaiko emocinėms reikmėms.
- Vaikų nenoras dalyvauti terapijoje: Dėl patirtų traumų, nepasitikėjimo suaugusiaisiais ar stigmų, susijusių su psichologine pagalba, vaikai gali nenoriai dalyvauti terapijoje.
- Specializuotų metodų trūkumas: Psichologinė pagalba globojamiems vaikams dažnai teikiama nesistemingai, taikant metodus, kurių efektyvumas patvirtintas kitose amžiaus, socialinio statuso ar problemų grupėse. Trūksta specifinių psichologinės pagalbos metodų, efektyviai veikiančių būtent globojamų vaikų grupėje.
- Darbuotojų kompetencijos trūkumas: Ne visi globos namų darbuotojai turi pakankamai žinių apie vaikų traumas, prisirišimo teoriją ar emocijų reguliavimo strategijas.
Galimi Sprendimai
Siekiant užtikrinti kokybišką psichologinę pagalbą vaikų globos namuose, būtina:
- Didinti finansavimą: Valstybė ir savivaldybės turėtų skirti daugiau lėšų psichologinėms paslaugoms globos namuose.
- Užtikrinti kvalifikuotą personalą: Globos namuose turėtų dirbti pakankamas skaičius psichologų, psichoterapeutų, socialinių darbuotojų, turinčių patirties dirbant su traumuotais vaikais. Reikėtų investuoti į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokant juos apie vaikų traumas, prisirišimo teoriją, emocijų reguliavimo strategijas ir efektyvius terapinius metodus. Panevėžio socialinių paslaugų centras, pavyzdžiui, kelia psichologams specialius reikalavimus, įskaitant psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį teikiant psichologinę pagalbą.
- Diegti efektyvius terapinius metodus: Reikėtų taikyti įrodymais pagrįstus terapinius metodus, pritaikytus globojamų vaikų poreikiams. Į sprendimus orientuotas trumpalaikis konsultavimas (SSTK) yra vienas iš efektyvių metodų, padedančių spręsti vaikų globos namuose gyvenančių paauglių problemas bei gerinti jų psichologinį-socialinį funkcionavimą.
- Sukurti palankią aplinką: Globos namuose turėtų būti kuriama saugi, rūpestinga ir stabili aplinka, kurioje vaikai jaustųsi priimti ir suprasti.
- Skatinti vaikų dalyvavimą terapijoje: Reikėtų informuoti vaikus apie psichologinės pagalbos naudą, užtikrinti konfidencialumą ir gerbti jų pasirinkimą.
- Bendradarbiauti su šeimomis: Jei įmanoma, reikėtų siekti bendradarbiavimo su vaikų biologinėmis šeimomis, įtraukiant jas į terapinį procesą.
- Plėtoti prevencines programas: Vaikų dienos centrai, mobiliosios komandos, pagalba besilaukiančioms moterims ir kompleksinė pagalba šeimai yra svarbios prevencinės priemonės, padedančios išvengti vaikų patekimo į globos namus.
Panevėžio Socialinių Paslaugų Centro pavyzdys
Panevėžio socialinių paslaugų centras skiria didelį dėmesį psichologinei pagalbai vaikų globos ir rūpybos skyriuje.