Paveldėtos Žemės Parduoti: Kaip Tai Padaryti Efektyviai ir Teisingai Lietuvoje

Paveldėtos žemės ar miško pardavimas gali atrodyti kaip sudėtingas procesas, tačiau tinkamai pasiruošus, jis gali būti sklandus ir naudingas. Teisė į paveldėtą turtą dažnai kelia klausimus: kada galima parduoti, kokie mokesčiai taikomi, kokių dokumentų reikia? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos klausimus ir sužinosite, kaip efektyviai parduoti paveldėtą žemę Lietuvoje.

Kada Galima Parduoti Paveldėtą Žemę ar Mišką?

Jokio termino apribojimo paveldėtos žemės ar miško pardavimui nėra. Parduoti iš tėvų paveldėtą žemę ar kito artimo giminaičio galite iš karto po to, kai turtas bus įregistruotas Jūsų nuosavybe. Jei esate turtą paveldėję iš pirmos eilės giminaičių, tuomet ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tikriausiai išvengsite.

Mokesčiai Pardavus Paveldėtą Žemę

Paveldėtos žemės pardavimas turi tam tikrą specifiką, todėl gali atsirasti prievolė sumokėti papildomus sandorio mokesčius. Nors procesas ir eiliškumas bus tas pats ir prireiks tokių pačių dokumentų kaip ir įprastai parduodant žemę. Verta žinoti, kad net iš tėvų paveldėta žemė ar miškas gali būti apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), jei turtas parduodamas jo neišlaikius 10 metų ir nebuvo pasinaudota įstatymų numatyta išimtimi.

Paveldimo Turto Mokestis - Kada Taikomas?

Jei nesate pirmos eilės giminaitis žmogui, iš kurio paveldėjote žemę, turėsite sumokėti paveldimo turto mokestį:

• 5 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė ne didesnė už 150 000 eurų;
• 10 proc. GPM, jei apmokestinamoji vertė didesnė už 150 000 eurų.

Pirmos eilės giminaičiais laikomi: sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, broliai, seserys, vaikaičiai bei įvaikiai.

Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM) Po Turto Pardavimo

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) nustatomas pagal skirtumą, kuris gaunamas iš gautų žemės ar miško pardavimo pajamų atėmus turto įsigijimo kainą (ji nurodoma paveldėjimo teisės liudijime, dovanojimo sutartyje arba pirkimo - pardavimo sutartyje). Jei tai paveldėtas turtas, iš jo pardavimo kainos atimti reikia paveldėjimo teisės liudijime nurodytą žemės sklypo kainą, arba turto vertintojų nurodytą sumą (paveldėjimo atveju).

Pajamos už parduotą žemės sklypą deklaruojamos iki kitų metų gegužės 2 dienos. Šis mokestis taikomas, jei turtas neišlaikytas nuosavybės teise 10 metų ir nėra taikomos mokesčių išimtys. Jei norite parduoti 10 ar daugiau metų išlaikymą paveldėtą turtą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) išvengsite.

Taigi, po to, kai susitvarkote nekilnojamo turto paveldėjimo dokumentus, galite:

• palaukti 10 metų ir parduoti žemę bei nemokėti gyventojų pajamų mokesčio;
• parduoti žemę ir nelaukti 10 metų termino.

Jei gausite didesnę sumą, nei nurodyta paveldėtos žemės vertė paveldėjimo metu (su retrospektyviniu nekilnojamojo turto vertinimu), tuomet teks susimokėti pelno mokestį.

Kada Gyventojų Pajamų Mokestis Netaikomas?

Tam tikrais atvejais mokesčių mokėti nereikės, net ir nesulaukus 10 ar daugiau metų. Gyventojų pajamų mokestis netaikomas:

• mirus vienam sutuoktiniui, o kitam paveldėjus jo turto (įgyto santuokos metu) dalį;
• turtą paveldėjus vaikams, tėvams, globėjams, globotiniams, seneliams, broliams, seserims, įvaikiams;
• norint pasinaudoti šia įstatymų išimtimi - reikalingas retrospektyvinis turto vertinimas parduodant, jei paveldėjimo priėmimo metu nebuvo atliktas turto vertinimas paveldėjimui.

Iš Tėvų Paveldėta Žemė: Ar Bus Taikomas Gyventojų Pajamų Mokestis Po Pardavimo?

Iš tėvų paveldėta žemė ar kitas nekilnojamas turtas yra turtas paveldėtas iš pirmos eilės giminaičių. Jums bus taikoma išimtis pagal įstatymą. Tuo atveju, kai norite pasinaudoti šia išimtimi, paveldėjimo priėmimo metu reikia atlikti turto vertinimą ir jį pateikti notarui, pas kurį kreipėtės dėl paveldėjimo priėmimo.

Jei praleidote šį etapą, tuomet paveldėtos žemės, miško ar kito turto pardavimo metu reikia atlikti retrospektyvinį turto vertinimą. Šis vertinimas yra atliekamas atgalinei, paveldėjimo datai. Taigi, jei žemę paveldėjote prieš 7 - 9 metus, tikėtina, kad turto vertintojas negalės Jums žemės įvertinti šių dienų pardavimo kainai. Tokiu atveju 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu bus apmokestinamas kainų skirtumas tarp pardavimo kainos ir retrospektyvinio vertinimo kainos.

Kam Gali Būti Parduodamas Žemės Sklypas?

Pirmumo teisę pagal įstatymą į Jūsų žemės sklypo pirkimą turintys asmenys:

• bendraturčiai;
• nuomininkai, turinys VĮ Registrų centre įregistruotą nuomos sutartį ilgiau nei metus;
• šalia esančių žemės ūkio paskirties sklypų savininkai;
• ūkininkai, turintys įregistruotą ūkį toje pačioje ar gretimoje savivaldybėje.

Jei šie paminėti asmenys nėra suinteresuoti įsigyti jūsų parduodamą sklypą, tuomet galite parduoti jį kitiems pirkėjams, neturintiems pirmumo teisės į pirkimą.

Kokie Dokumentai Reikalingi Sklypo Pardavimui?

Norint parduoti paveldėtą žemę ar mišką Jums reikės:

• Galiojančio asmens tapatybės dokumento
• Žemės sklypo plano. Gali būti atlikti ir preliminarūs matavimai, svarbu, kad sklypo planas atitiktų keliamus reikalavimus.
• Nacionalinės žemės ūkio tarnybos sutikimo parduoti žemę ar mišką

Tai tik pagrindiniai dokumentai, kurių reikia visais atvejais parduodant žemės ūkio / miškų ūkio paskirties sklypus. Atsižvelgiant į Jūsų invidualią situaciją, sandoriui gali reikėti ne vieno papildomo dokumento / sutikimo / atsisakymo ar pažymos.

NŽT Struktūros Pokyčiai Nuo 2024 M.

Nuo 2024 m. keičiasi ir NŽT struktūra. 50 teritorinių skyrių sujungiami į 5 žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Nuo 2024 m. sausio 1 d. keičiama ir asmenų aptarnavimo tvarka NŽT.

NT Brokerio Nauda Paveldėtos Žemės Pardavimo Procese

NT brokeris gali jums sutaupyti ne tik laiko, kurį skirsite procesų aiškinimuisi, dokumentų pateikimui, sklypo reklamai ir bendravimui su pirkėjais, bet ir garantuos aukščiausią žemės pardavimo kainą. Patirtis derybose ir interesų atstovavimas užsitikrins aukštesnę sandorio vertę.

Paveldėtos žemės pardavimas Jums veikiausiai atrodo sudėtingas procesas ir tai suprantama. Būtent todėl NT brokeris gali pasirūpinti šio reikalo eiga nuo pradžios iki pabaigos:

• kainos nustatymas;
• dokumentų analizė bei rengimas sandoriui;
• žemės / miško fotografavimas bei filmavimas su dronu;
• video reportažų kūrimas;
• reklamos kūrimas ir talpinimas į mokamus skelbimų portalus;
• derybos su potencialiais pirkėjais;
• preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties parengimas;
• retrospektyvinis turto vertinimas (esant poreikiui);
• turto vertinimas bankui ir kitoms kredito įstaigoms (Pirkėjo pageidavimu);
• NŽT leidimų užsakymas Pardavėjui ir Pirkėjui;
• notarinės sutarties detalių suderinimas;
• pilno atsiskaitymo užtikrinimas.

Patikėkite paveldėtos žemės pardavimo klausimus NT brokeriui, kurio patirtis leis nusimesti rūpesčius nuo pečių ir džiaugtis Jums naudingai parduotu turtu. Šiomis skubančiomis dienomis nėra didesnės vertės nei sutaupytas laikas ir vidinė ramybė.

Parduodami Žemės Sklypai

Štai keletas pavyzdžių parduodamų žemės sklypų:

Informacija apie sklypų pardavimą nuolat atnaujinama, todėl rekomenduojama kreiptis į NT brokerį dėl naujausių pasiūlymų.

Asmeninio Ūkio Žemės Privatizavimas

Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė Žemės reformos įstatymo pakeitimą, kuriuo naudojamų asmenio ūkio žemės sklypų privatizavimą numatyta užbaigti 2023 m. Nuo 2023 m. spalio 1 d. neprivatizuoti asmeninio ūkio žemės sklypai bus priskiriami laisvos žemės fondo žemei, kurią valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybė, išskyrus atvejus, kai jau yra pradėtos, bet dar neužbaigtos sklypo pardavimo procedūros, tai yra asmuo iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

NŽT iki šių metų kovo pabaigos raštu (registruotąja pašto siunta) informuos asmenis apie esančią galimybę iki rugsėjo 30 d. Jeigu raštu (registruotąja pašto siunta) informuoti asmenų nėra galimybių dėl to, kad jie mirę ir nėra žinomi jų įpėdiniai arba piliečiai (jų įpėdiniai) yra išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų gyvenamosios vietos adresai, NŽT teritorinis skyrius informuos asmenis (jų įpėdinius) visuomenės informavimo priemonėmis - ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 1 d. vietiniame laikraštyje (jeigu toks atitinkamos savivaldybės teritorijoje nėra leidžiamas, - regioniniame laikraštyje) ir NŽT interneto svetainėje, paskelbdamas: asmenų (jų įpėdinių) vardus ir pavardes (jeigu mirusių asmenų įpėdiniai nėra žinomi, paskelbiami mirusių asmenų vardai ir pavardės); informaciją apie galimybę įsigyti asmeninio ūkio žemę, apie tai, kad asmuo, pageidaujantis pasinaudoti šia galimybe, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 30 d.

Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Pagal Žemės įstatymą, žemės naudotojas - tai žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Žemės reformos įstatymo taikymą, nurodo, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme kyla ne tik iš valstybinės žemės nuomos sutarties, bet ir iš įstatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktinis žemės naudotojas negali įgyti daugiau privilegijų negu asmuo, su kuriuo yra sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis.

Todėl akivaizdu, kad nekilnojamasis turtas, esantis ant valstybinės žemės, dėl kurios nėra sudaryta nuomos sutartis, nepanaikina nekilnojamojo turto savininkui pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio ir nesudaro jokios išimties, kad būtų galima nemokėti minėto valstybinės žemės nuomos mokesčio.

Ar Mokamas Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis Už Slėptuvę Po Žeme?

Civiliniame kodekse ir Žemės įstatyme vartojamas terminas „užstatyta“ aiškintinas kaip apimantis valstybinės žemės naudojimą joje esant pastatytiems tiek antžeminiams, tiek požeminiams statiniams (pastatams ar įrenginiams). Todėl, Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog tai, kad valstybinėje žemėje esantys statiniai (pastatai) yra požeminiai, nepaneigia valstybinės žemės, reikalingos šiems statiniams eksploatuoti pagal jų tikslinę paskirtį, naudojimo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti tokių statinių savininką nuo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Taigi, nepaisant to, ar Jums priklausantis nekilnojamasis turtas yra ant valstybinės žemės ar po ja, ir nepriklausomai nuo to, ar esate sudarę valstybinės žemės nuomos sutartį ar ne, įstatyminė pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nėra eliminuojama ir tokią įstatyme numatytą pareigą visais atvejais turite įgyvendinti.

tags: #kooperatinio #garazo #zemes #privatizavimas