Šiandien Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, siekiama užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti saugioje ir mylinčioje aplinkoje. Vis dėlto, nemažai vaikų patenka į globos namus dėl įvairių priežasčių, tokių kaip tėvų nepriežiūra, priklausomybės, smurtas ar socialinės problemos. Šiame straipsnyje aptarsime strategijas, kurios padėtų sumažinti globos namuose gyvenančių vaikų skaičių, skatinant šeimos stiprinimą, prevenciją ir alternatyvios globos formas.
Institucinės globos pertvarka: nuo didelių įstaigų prie šeimyninių namų
Vaikų globos namai Lietuvoje išgyvena esminius pokyčius, siekiant užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką ir geresnes galimybes augti bei tobulėti. Ši pertvarka yra dalis platesnės deinstitucionalizacijos strategijos, kurios tikslas - atsisakyti didelių, institucinio tipo globos įstaigų ir pereiti prie šeimos modeliu paremtų globos formų. Ši pertvarka apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą.
Nuo 2015 metų Lietuvoje pradėta institucinės globos pertvarka, kurios tikslas - atsisakyti vaikų globos namų. Šis procesas apima didelių globos įstaigų uždarymą ir vaikų perkėlimą į šeimyninius namus, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Pertvarkos tikslas - sukurti vaikams jaukesnę, šeimyninę aplinką, kurioje jie galėtų gauti daugiau individualaus dėmesio, ugdyti socialinius įgūdžius ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Pertvarkos priežastys ir tikslai
Pagrindinė priežastis, kodėl buvo nuspręsta pertvarkyti vaikų globos sistemą, yra suvokimas, kad didelės, institucinio tipo įstaigos netinkamos ilgalaikiam vaikų apgyvendinimui. Tokiose įstaigose vaikai dažnai jaučiasi atskirti nuo visuomenės, jiems trūksta individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti savarankiškumą.
Pagrindiniai pertvarkos tikslai:
- Sumažinti vaikų, gyvenančių globos institucijose, skaičių.
- Užtikrinti vaikams šeimai artimą aplinką.
- Suteikti vaikams daugiau individualaus dėmesio ir galimybių ugdyti socialinius įgūdžius.
- Padėti vaikams pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
- Integruoti vaikus į visuomenę.
Pertvarkos eiga ir rezultatai
Nuo 2014 metų, kai buvo pradėta pertvarka, Lietuvoje uždaryta didžioji dalis vaikų globos namų. Vaikai perkelti į šeimyninius namus, kuriuose gyvena iki aštuonių vaikų, globėjų šeimas ar budinčių globotojų priežiūrą. Šeimyniniai namai įkuriami individualiuose namuose arba butuose, kuriuose vaikai gyvena šeimos modeliu artimoje aplinkoje. Statistika rodo, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, o 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu kiek daugiau nei 1 tūkst.
Šeimyniniai namai: naujas modelis
Šeimyniniai namai yra viena iš pagrindinių alternatyvų dideliems vaikų globos namams. Juose vaikai gyvena šeimos modeliui artimoje aplinkoje, jiems sudarytos palankesnės sąlygos ugdyti socialinius įgūdžius ir savarankiškumą. Kiekvienuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose dirba po 6 darbuotojus, gyventi gali 6-8 vaikai. Prižiūrėdami mažiau globotinių nei masiniuose vaikų namuose darbuotojai gali jiems skirti daugiau dėmesio, pastebėti individualius vaiko poreikius, artimiau bendrauti.
Iššūkiai ir problemos
Vaikų globos namų pertvarka yra sudėtingas procesas, susijęs su įvairiais iššūkiais ir problemomis. Vienas iš pagrindinių iššūkių - visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus. Vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja.
Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą ir paramą šeimyniniams namams, globėjams ir budintiems globotojams.
Visuomenės požiūris ir stigma
Visuomenės požiūris į globos namuose augančius vaikus yra svarbus veiksnys, lemiantis jų integraciją į visuomenę. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai visuomenė neigiamai žiūri į vaikus, augančius be tėvų globos, ir juos stigmatizuoja. Tai gali apsunkinti vaikų socializaciją, mokymąsi ir įsidarbinimą.
Finansavimas ir parama
Tinkamas finansavimas ir parama yra būtini sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai. Būtina užtikrinti, kad šeimyniniai namai, globėjai ir budintys globotojai gautų pakankamai lėšų ir išteklių, kad galėtų tinkamai pasirūpinti vaikais.
Specialistų trūkumas
Vaikų globos sistemoje trūksta kvalifikuotų specialistų, tokių kaip socialiniai darbuotojai, psichologai ir pedagogai. Tai gali apsunkinti vaikų priežiūrą ir ugdymą.
Sprendimai ir perspektyvos
Nepaisant iššūkių, vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti vaikams geresnę ateitį. Norint sėkmingai įgyvendinti pertvarką, būtina spręsti esamas problemas ir ieškoti naujų sprendimų.
„Apie vaikų globą atvirai“: su kokiais iššūkiais susiduria būsimi globėjai ir įtėviai?
Strategijos, skirtos sumažinti vaikų skaičių globos namuose
Šeimos stiprinimas ir parama
Viena iš svarbiausių strategijų yra šeimos stiprinimas ir parama. Tai apima ankstyvą pagalbą šeimoms, patiriančioms sunkumų, konsultavimą, finansinę paramą ir tėvystės įgūdžių ugdymą. Stiprios ir funkcionalios šeimos gali geriau pasirūpinti savo vaikais ir išvengti jų patekimo į globos namus.
Pastebima, kad vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai, kurių didžiąją dalį per konkursus finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Galima ir kitokio pobūdžio pagalba šeimoms auginant vaikus. Ypač tai aktualu, jei šeima patiria iššūkių. Mobilioje komandoje dirba 3 specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose. Sėkmė tampa dar labiau pasiekiama, kai savivaldybės tinkamai užtikrina tęstinę pagalbą pasibaigus mobiliosios komandos darbui.
Dar viena svarbi sritis - pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims. Tikrai egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai moteris pastoja neturėdama ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ir palaikymo iš partnerio ar sutuoktinio. Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijusti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį. Šis procesas gana ilgas, nes dažnai bėdos persekioja nedirbančias, išsilavinimo neturinčias moteris, kurioms labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą.
Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas. Lankant išvardintus užsiėmimus galima prašyti pavėžėti arba iki 4 val. priežiūros paslaugas.
Prevencija
Prevencinės priemonės yra labai svarbios siekiant sumažinti vaikų skaičių globos namuose. Tai apima socialinių darbuotojų darbą su rizikos šeimomis, švietimą apie tėvystę ir vaikų teises, bei smurto prevencijos programas. Ankstyva intervencija gali padėti išvengti krizinių situacijų ir apsaugoti vaikus nuo žalos.
Alternatyvios globos formos
Jei vaikas negali augti savo biologinėje šeimoje, svarbu užtikrinti alternatyvias globos formas, kurios atitiktų jo poreikius. Tai apima globą šeimose, įvaikinimą ir globos namus, kurie yra kuo labiau panašūs į šeimos aplinką. Svarbu, kad vaikas gautų individualizuotą priežiūrą ir paramą, kuri padėtų jam augti ir vystytis.
Globėjų ir įtėvių paieška ir parama
Svarbu skatinti žmones tapti globėjais ir įtėviais. Būtina teikti jiems informaciją, mokymus ir paramą, kad jie galėtų sėkmingai pasirūpinti vaikais. Dėl šios priežasties Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę ir psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams. Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios turėtų motyvacijos ir gebėjimų padėti vaikams be tėvų - jų indėlis apsaugo mažuosius nuo globos namų patirties. Taip pat svarbu gerinti globėjų ir įtėvių finansinę padėtį.
Visuomenės švietimas ir informavimas
Būtina šviesti ir informuoti visuomenę apie vaikų globos namų pertvarką ir globos namuose augančius vaikus.
Socialinio darbo svarba
Socialinis darbas atlieka svarbų vaidmenį mažinant vaikų skaičių globos namuose. Socialiniai darbuotojai dirba su šeimomis, vaikais ir bendruomenėmis, siekdami užtikrinti vaikų gerovę ir apsaugą. Jie teikia pagalbą, konsultacijas ir paramą, padeda šeimoms įveikti sunkumus ir kurti saugią aplinką vaikams.
Bendradarbiavimas ir partnerystė
Sėkmingai vaikų globos namų pertvarkai būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp valstybės institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės. Sėkmingiau - ten, kur visi pertvarkos dalyviai - savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės globos įstaigos ir bendruomenės, glaudžiai bendradarbiauja, o žmonių su negalia politiką suvokia kaip žmogaus teisių, o ne medicininės priežiūros modelį.
Sėkmės istorijos
Tomas ir Laura iš Dotnuvos grupinio gyvenimo namų džiaugiasi savo sėkme. Šiuose namuose jie dabar gyvena aštuoniese kaip tikruose savo namuose: į parduotuvę eina, valgį gamina, namus tvarkosi patys. Socialinė darbuotoja Erika Klimienė sako, kad Dotnuvos grupinio gyvenimo namuose negalią turintys žmonės gyvena kaip šeima.
Pertvarkos finansavimas ir projektai
Siekdama įgyvendinti perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių socialinių paslaugų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų steigimas Klaipėdos mieste“. Įgyvendinta 2020 m. liepos 7 d. tarp VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos pasirašyta projekto Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-11-0001 „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Raseinių rajono savivaldybėje“. Plungės rajono savivaldybės administracija 2020-07-14 pasirašė finansavimo sutartį iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamam projektui Nr. Nijolės Genytės socialinės globos namai įgyvendino projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo paslaugų asmenims su proto ar psichikos negalia plėtra Švenčionių mieste“, finansuojamą ES lėšomis ir Švenčionyse pastatė grupinio gyvenimo namus. Per vizitą Švenčionių rajone ministrė M. Navickienė taip pat aplankė savivaldybės Švenčionėliuose įkurtus bendruomeninius vaikų globos namus, veiklą pradėjusius rugsėjo mėnesį.
Situacija šalyje ir statistika
Statistikos duomenimis 2015 m. šalyje veikė 93 vaikų globos namai, kuriuose gyveno per 3,2 tūkst. vaikų. Iš jų specialiųjų poreikių turėjo 35 proc., elgesio ir emocijų sutrikimų - 20 proc., vidutinę ir sunkią negalią - 10 proc.
Alternatyvios bendruomeninės paslaugos
Žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos procesas apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą. Negalią turintiems žmonėms atsiveria galimybė gyventi bendruomenėje, gauti joje pagalbą, atliepiančią jų asmeninius poreikius, taip pat įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą. Viena iš šio proceso krypčių - su apgyvendinimu susijusių paslaugų plėtra, kuri apima individualių paslaugų teikimą apsaugotame būste, savarankiško ir grupinio gyvenimo namuose.
Pagalba šeimoms, auginančioms neįgaliuosius
Norint, kad mažiau negalią turinčių žmonių patektų į globos namus, turime savivaldybėse užtikrinti tinkamą pagalbą šeimoms, kurios rūpinasi neįgaliaisiais. Dėl tokios paslaugos gavimo galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, kur paslauga galima pasinaudoti įvairiai, tai yra paliekant artimąjį su negalia specialisto priežiūrai porai valandų, dienai ar dviem savaitėms, priklausomai nuo to, kokie yra šeimos poreikiai.
Asmeninio asistento pagalba
Tokia paslauga ypatingai prisideda prie neįgaliųjų savarankiškumo. Iš viso Lietuvoje apmokyti 253 asistentai, kurie vienam klientui gali pagelbėti iki 4 valandų per dieną: į pareigas įeina savarankiškumą skatinanti pagalba namuose ir viešoje erdvėje, asistentai gali suteikti pagalbą asmeniui prausiantis ar rengiantis, lydėti neįgalųjį, kur jam reikia nuvykti, padėti pavalgyti ar suteikti kitą pagalbą bendraujant.
Atvejo vadyba
Šeimoms, kuriose gimsta ir auga vaikai su negalia, atvejo vadybininkas gali padėti daug greičiau gauti pagalbą. Negalios faktas šeimoms dažnai būna netikėtas ir stiprus išgyvenimas, kai yra patiriami nepripažinimo, kaltės, atmetimo, susitaikymo jausmai. Šalia patiriamų jausmų, šeimos turi pereiti per daugybę institucijų, kol sulaukia reikiamos pagalbos, todėl tokio koordinuojančio specialisto - atvejo vadybininko - pagalba padeda įveikti visas procedūras greičiau ir patiriant mažiau streso.
Pagalba įsidarbinant ir dirbant
Ši paslauga labai praverčia proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie nori ir gali dirbti atviroje darbo rinkoje.
Pagalba priimant sprendimus
Šios paslaugos tikslas - suteikti specialistų paramą stiprinant asmens gebėjimus pasirūpinti savimi, priimti kasdienius sprendimus, siekti savarankiško gyvenimo ir dalyvauti visose gyvenimo srityse.
Socialinės dirbtuvės
Socialinėse dirbtuvėse žmonės su negalia gali kurti tam tikras paklausias prekes ar teikti bendruomenėje reikalingas paslaugas. Iki šiol globos namuose gyvenantys neįgalieji dažniau buvo įtraukiami į įvairias menines veiklas, kurių pobūdis labiau pramoginis nei ugdomasis. Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti.
Grupinio gyvenimo namai
Vienas iš būdų užtikrinti žmonėms jaukesnius namus ir ugdyti savarankiškumą yra steigti grupinio gyvenimo namus, kuriuose visą parą padedant darbuotojams gyvena iki 10 neįgalių žmonių. Tokiuose namuose žmonės gyvena mums visiems įprastą gyvenimą, gamina maistą, tvarkosi buitį, lanko dienos užimtumo veiklas, socialinėse dirbtuvėse stengiasi įgyti arba atkurti darbinius įgūdžius, kai kurie dirba savarankiškai.
Apgyvendinimas apsaugotame būste
Apsaugotas būstas skirtas iš dalies savarankiškiems neįgaliesiems, kuriems reikalinga minimali ar prevencinė pagalba. Tokiame būste gali gyventi iki 4 dalinai savarankiškų žmonių, kuriems socialinio darbuotojo pagalbos reikia tik tam tikrose srityse, kur jiems trūksta įgūdžių. Pavyzdžiui paūmėjus asmens ligai ar padedant asmeniui susiplanuoti ir tinkamai vykdyti mėnesio biudžetą.
Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose
Savarankiško gyvenimo namuose dažniausiai įsikuria vieniši senyvo amžiaus žmonės arba žmonės su negalia, kurie gali gyventi ganėtinai savarankiškai, tačiau neturi savo būsto, bet jiems reikia tam tikrų paslaugų, kurios teikiamos iki 8 val.