Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Todėl svarbu žinoti pagrindines nuomininko pareigas ir teises.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti.
Sutarties dalykas
Specifiniu nuomos sutarties dalyku esanti gyvenamoji patalpa ir nuomininko gyvybiškai svarbūs interesai naudotis gyvenamąja patalpa lemia griežtesnes gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Tinkamas gyventi ir teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkantis namas ar butas, kita izoliuota gyvenamoji patalpa jų dalis. Savarankišku nuomos objektu negali būti kambario dalis, pereinamasis kambarys ar pagalbinės patalpos.
Šalys
Sutarties šalys yra nuomotojas (suteikiantis gyvenamąją patalpą) ir nuomininkas (priimantis valdyti ir naudotis gyvenamąja patalpa). Gyvenamosios patalpos nuomotoju gali būti tik jo savininkas ar kitu teisiniu pagrindu patalpą valdantis asmuo (fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstybė, savivaldybė), o nuomininku - fizinis asmuo, kuris savo vardu ir savo bei šeimos interesais sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Juridinis asmuo gyvenamosios patalpos nuomininku turi teisę būti tik tuo atveju, jei patalpą naudos fiziniam asmeniui apgyvendinti (pavyzdžiui, juridinis asmuo, kuris yra darbdavys, sudaro nuomos sutartį juridinio asmens darbuotojams apgyvendinti).
Forma ir terminas
Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis turi būti rašytinė, jei ji yra terminuota arba nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar kitas juridinis asmuo. Prieš trečiuosius asmenis sutartis gali būti panaudota tik, jei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Praktikoje dažnai pasitaiko, kad nuomos sutartys sudaromos žodžiu, tačiau rekomenduotina sutartį tarp fizinių asmenų ar bet kurią kitą nuomos sutartį sudaryti raštu. Tinkamai sudaryta rašytinė sutartis padės apsisaugoti nuo bereikalingų klaidų ir ginčų su kita sutarties šalimi. Buto (namo) nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Terminas nustatomas šalių susitarimu.
Sutarties turinys
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje turi būti nurodyta: sutarties dalyko apibūdinimas (išnuomojamų patalpų adresas, kambarių, kitų patalpų skaičius, plotas, patalpose esanti įranga, priklausiniai, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos); nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai; atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka. Praktikoje dažniausiai sutarties tekstą pasiūlo viena iš šalių (dažnai nuomotojas), todėl ji sudaroma palankesnėmis sąlygomis ją pasiūliusiai šaliai, dėl šios priežasties rekomenduotina kiekvienu atveju atidžiai skaityti sutarties tekstą bei siūlyti abiems šalims priimtinus sutarties pakeitimus.
Pagrindinės šalių pareigos
Nuomotojo pareigos:
- perduoti nuomininkui nuomos sutarties objektą (perduodamas pasirašant patalpų perdavimo-priėmimo aktą);
- užtikrinti tinkamą gyventi ir visus teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančią objekto būklę perdavimo momentu ir visą nuomos sutarties laikotarpį.
Nuomininko pareigos:
- mokėti nuomos mokestį;
- tinkamai, pagal sutartį valdyti ir naudoti nuomos sutarties objektą;
- grąžinti nuomos objektą tokios būklės, kokia buvo perdavimo momentu atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą.
Nuomos mokestis nustatomas šalių sutarimu. Šalių susitarimu nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, bet ne daugiau kaip vieną kartą per metus. Nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį ar jį keisti daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Nuomos mokestis negali būti mokamas iš anksto, išskyrus už pirmąjį mėnesį.
Nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises pagal nuomos sutartį, kaip ir nuomininkas. Išnuomotoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei šie asmenys per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda.
Sutarties nutraukimas
Nuomininkas tiek terminuotą, tiek neterminuotą sutartį turi teisę nutraukti prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Nuomotojas terminuotą sutartį turi teisę nutraukti, jei nuomininkas ar jo šeimos nariai nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį. Neterminuota sutartis nuomotojo iniciatyva gali būti nutraukiama ir nesant nuomininko kaltės, įspėjus jį prieš šešis mėnesius.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenumatė jokios procedūros nutraukiant terminuotą nuomos sutartį, jeigu nėra esminio sutarties pažeidimo arba sutartyje nurodytų sutarties nutraukimo aplinkybių. Nuomotojas apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai. Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Įstatyme nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas.
Laiko terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas ir teisinės padėties apibrėžtumas. Būsto nuomos sutartį nutraukus prieš terminą, nuomininkui gali kilti nuostoliai, pavyzdžiui, brangesnė kito panašaus būsto nuomos kaina, gyvenimo sąlygos ir panašiai.
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jei yra sandorių negaliojimo pagrindai.
Iškeldinimas
Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka. Nuomotojas, gavęs vykdomąjį raštą, kreipiasi į antstolį, o pastarasis turi numatytas taisykles, kaip privalo būti iškeldinami asmenys.
Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną. Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai - policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, - jeigu tuo atveju jis reikalingas.
Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą. Iškeldinamo asmens turtą saugo turto saugotojas. Juo gali būti ir pats antstolis.
Iškeldinimo proceso trukmė priklauso nuo nuomininko aktyvumo byloje.
Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.
Nuomininko teisės ir pareigos (anglų k.)
Nelaimingi atsitikimai nuomojamame būste
Nelaimingi atsitikimai nuomojame būste paprastai perauga į nemalonias, sudėtingai sprendžiamas situacijas. Patirtą žalą seka diskusijos ir ginčai - kas turėtų atsakyti už nuostolį ir kam reikėtų atlyginti žalą? Draudikų skaičiavimai parodo, jog daugiausiai nuostolių namuose sukuria gaisras ar kitos gamtos jėgos, taip pat - užliejimas vandeniu. Užliejimai įvyksta prakiurus vamzdžiams, trūkus skalbimo mašinos žarnelei ar dėl kitokių santechnikos gedimų. Užliejimas vandeniu - tai viena dažniausiai pasitaikančių, be to, viena nuostolingiausių nelaimių, galinčių padaryti žalą būstui.
Draudimo bendrovės ERGO atstovė, turto draudimo vyriausioji ekspertė Inga Žvirblytė pateikia pavyzdį - nuomininkas užliejo butą ir kaimynus apačioje. Jeigu nelaimė įvyko ne dėl nuomininko veiksmų, draudikai, dėl kaimyno patirtos žalos kompensavimo kreipsis į buto savininką. Kitu atveju, jeigu dėl nelaimės kaltas nuomininkas - bus kreipiamasi tiesiogiai į jį.
Specialistė norintiems išnuomoti būstą rekomenduoja įsivertinti esamą objekto būklę. Taip pat, pravartu būtų susitarti, jog nuomininkai, pastebėję galimą gedimą, apie tai kuo greičiau informuotų savininką. Reikėtų įsidėmėti, jog jeigu dėl savininko nepastabumo apgadinamas nuomininko turtas - remiantis teisės normomis, nuomotojas privalo kompensuoti nuomininko patirtą žalą.
Ginčų dėl padarytos žalos galima išvengti išsamiai pasirašyta nuomos sutartis, apibrėžianti abiejų pusių atsakomybes. Specialistė pataria sudarant sutartį dokumentuoti būste esančius objektus, įvardyti baldų ir buitinės technikos būklę ir vertę, apibrėžti defektus ir trūkumus. Geriausia tai pateikti kartu su nuotraukomis, kurios nurodo kaip objektas atrodė sutarties pasirašymo dieną.
I. Pelėdaitė priduria, jog nuomotojai užsitikrina galimos žalos kompensaciją imdami iš nuomininkų užstatą. Užstatas padeda nuomotojui išvengti galimų nuostolių. Specialistė atkreipia dėmesį, jog kai kurios sutartys užstato ir neprašo - tačiau tai reti atvejai, paprastai užtikrintumo norintys nuomotojai sutaria dėl vieno mėnesio nuomos kainos užstato.
Specialistė pateikia pavyzdį - šiek tiek užliejęs butą ir taip apgadinęs parketą nuomininkas nedrįsta apie nelaimingą atsitikimą informuoti savininko ir situaciją bando išspręsti savarankiškai arba palieka nesutvarkytą. Tik išsikraustydamas nuomininkas papasakoja apie nutikimą savininkui, tačiau dėl patirtos žalos kreiptis į draudiką būna jau per vėlu - išmokos nuostoliams padengti skiriama nebebus.
Draudikų atstovė I. Žvirblytė priduria, jog draudimo bendrovės būstą, kuriame gyvena nuomininkai laiko padidintos rizikos objektu. Specialistė paaiškina - svetimo turto žmonės paprastai nevertina taip, kaip nuosavo, todėl nuomininkams neretai tenka pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu.
Kitos nuomininko teisės ir pareigos
Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, taip pat pabrėžtinos kitos įvairios nuomininko teisės ir pareigos.
- Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis.
- Atsako už daikto praradimą, jeigu neįrodo, kad taip atsitiko ne dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės.
- Neatsako už nekilnojamojo daikto žuvimą dėl gaisro, jeigu neįrodoma, kad gaisras kilo dėl jo ar kitų asmenų, kuriems jis nuomotojo leidimu suteikė naudojimosi teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, kaltės.
Jeigu paaiškėja išnuomoto daikto trūkumų, nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu:
- reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas;
- išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui;
- reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.
Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja.
Patarimai nuomininkams
Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.
Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis. Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.
Svarbu:
- Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau mes visada rekomenduojame apibrėžti nuomos laikotarpį. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus.
- Nurodyti nuomos kainą. Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis). Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama.
- Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).
Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.
Kartais kyla klausimas dėl turto nudėvėjimo arba dėl galimos žalos (subraižytos grindys, išpurvintos sienos ar lubos, įskilusios plytelės ir t. t.). Tokiu atveju labai gelbsti būsto perdavimo metu daroma buto ar namo būklės fotofiksacija. Tada visoms šalims nekyla klausimų, kas ir kaip atrodė perdavimo metu ir kaip yra dabar - turtą grąžinant.
Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams.
Remontas
Kieno pareiga atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą? Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.
Sugedusi buitinė technika
Kaip sprendžiami nesutarimai tarp nuomininko ir nuomotojo, pvz., sugedus buitinei technikai? Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.
Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti.
Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti.
Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą.
Išvados
Turėti nuosavus namus - itin dažno lietuvio svajonė, tačiau dažnai būsto nuoma yra neišvengiama, o kartais ji turi ir savų privalumų. Vienas jų - lankstumas. Nusprendę pakeisti darbovietę ar išsikelti į kitą miestą, nesunkiai pakeisite būstą, spėsite „pasimatuoti“ keletą rajonų ir galėsite priimti labiau argumentuotus sprendimus, kai pirksite savo namus.
Pirmojo būsto nuoma ar persikraustymas į kitą nuomojamą būstą gali būti nemenkas finansinis iššūkis, tad turėtumėte aiškiai žinoti, kokį vaidmenį jis suvaidins jūsų asmeniniame ar šeimos biudžete.
Būsto savininkas, norėdamas būti tikras dėl naujų nuomininkų mokumo, gali pareikalauti avanso - sumokėti vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokestį į priekį. Paprastai taip pat prašoma palikti užstatą, kuris grąžinamas išsikraustant, jei būstui nebuvo padaryta žala. Depozito suma dažniausiai prilygsta vieno mėnesio nuomos užmokesčiui.
Išlaidų gali pareikalauti ir būsto tarpininkas. Deja, Lietuvoje kai kurie nekilnojamojo turto savininkai vis dar pasirenka tokius brokerius, kurie iš būsimo nuomininko reikalauja vienkartinio tarpininkavimo mokesčio.
Trumpalaikės nuomos sutartys gali būti sudarytos žodžiu, tačiau į nuomojamą būstą įsikeliant ilgesniam laikui, pasirašyti sutartį raštu - privaloma. Kai kurie nuomotojai jų nesiūlo siekdami išvengti mokesčių, o ir patys nuomininkai visada suinteresuoti mokėti kuo mažiau. Norint išvengti tokių situacijų, vertėtų pasirašyti nuomos sutartį, kurioje būtų nurodomos bent pagrindinės sąlygos: nuomos laikotarpis, mokesčio dydis ir kokiomis aplinkybėmis jis gali didėti, įspėjimo apie išsikeldinimą terminas, mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka ir kitos svarbiausios sąlygos.
Nepamirškite aiškiai apsibrėžti mokesčių mokėjimo tvarką ir užfiksuoti komunalinių paslaugų skaitiklių rodmenis prieš įsikeliant. Beje, norint sutaupyti laiko, paprašykite sutartį atsiųsti elektroniniu paštu prieš jos pasirašymą.
Niekas nenori būti apkaltintas būste esančių daiktų pažeidimu ar įrangos sugadinimu. Šalia nuomos sutarties galima pasirašyti papildomą priėmimo-perdavimo aktą. Jame turėtų būti išvardyti būste esantys daiktai, baldai, prietaisai. Taip pat užfiksuoti ir defektai, pavyzdžiui, įskilęs stiklas ar nutrupėjęs tinkas. Beje, daiktai, kurių bute nėra, reikš papildomas išlaidas įsikeliant.
Kai rinksitės būstą nuomai, apžiūrėkite, kokių būtinų daiktų (baldų ar prietaisų) jame nėra bei iš anksto tarkitės su savininkais, kokiu būdu jais bus pasirūpinta - turėsite nusipirkti patys ar jais pasirūpins būsto šeimininkas bei kaip dalysitės šias išlaidas.
Nuomotojas privalo suvokti, kad būstas natūraliai nusidėvi - gali pradėti byrėti tinkas, sugesti šaldytuvas ar išsireguliuoti langų mechanizmai. Abiem pusėms reikėtų pažiūrėti į šią situaciją lanksčiai bei prisiderinti. Beje, kai kurie gedimai namuose, pavyzdžiui, prakiuręs vamzdis, gali reikšti itin dideles išlaidas. Jei tai nėra jūsų kaltė, jos turėtų tekti būsto savininkui, tačiau kai kurie gali panorėti išlaidas dalytis. Todėl išsiaiškinkite, ar jūsų nuomojamas būstas yra draustas.
Besirinkdami būstą nepamirškite paprašyti savininko parodyti mokesčių už komunalines paslaugas atsiskaitymų knygelę ar sąskaitas. Aktualiausios, žinoma, yra sąskaitos už šildymą: kartais maža nuomos kaina gali slėpti dideles išlaidas už namų šilumą.
Beje, nereikėtų skubėti pratęsti baigiančių galioti sutarčių su esamais paslaugų tiekėjais. Pirmiausia pasidomėkite kitomis įmonėmis, kurios gali suteikti tas pačias paslaugas. Išsiaiškinkite ir paliktų naudoti prietaisų savybes. Galbūt tam tikri įrenginiai ar baldai reikalauja specialios priežiūros.
Būsto ir kitų patalpų nuomos rinka be perstojo auga. Santykiai dažniausiai įtvirtinami sudarant rašytines nuomos sutartis, kuriuose svarbi dalis tenka nuomininko mokamiems mokesčiams. Neretai pasitaiko, jog nuomininkai nesugeba vykdyti šių įsipareigojimų ir pradeda kauptis skolos. Kas jas turėtų atlyginti?
Šią vasarą AVOCAD Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gynė daugiabučio namo administratoriaus interesus ir aiškinosi - kuriam iš asmenų (nuomininkui ar nuomotojui) tenka pareiga atlyginti bendrąsias daugiabučio išlaidas, kai sudaryta būsto nuomos sutartis. Turto savininkas buvo sudaręs būsto nuomos sutartį, pagal kurią namui tenkančias išlaidas turėjo apmokėti nuomininkas. Sutartis išviešinta nebuvo, tačiau pats faktas apie nuomos sutartį administratoriui buvo žinomas. Visgi, administratorius nusprendė skolos reikalauti ne iš nuomininko, tačiau iš turto savininko, nes turto savininkui įstatymo nustatyta tvarka neišviešinus nuomos sutarties pareiga atlyginti išlaidas tenka pačiam turto savininkui.
Ginčas pasiekė kasacinį teismą, kuris išaiškino, kad kreiptis dėl bendro naudojimo objektų išlaikymo išlaidų tiesiogiai į gyvenamųjų patalpų nuomininką galima esant trims sąlygoms:
- Pirma, savininkai yra pasinaudoję teise nuomos sutartyje nustatyti, jog šias išlaidas apmoka nuomininkai.
- Antra, konkrečiu atveju sutartimi yra nustatyta išieškomų išlaidų apmokėjimo tvarka.
- Trečia, su tokios sutarties turiniu yra supažindinti tretieji asmenys, t. y.
Dėl šių priežasčių kasacinis teismas pakeitė žemesnių teismų išvadas apie nuomos sutarties turinį ir pateikimą trečiajai šaliai (neva administratorius buvo tinkamai informuotas, suprato apie šalių pasikeitimą ir kt.).
Pirma, nuomos sutartyje itin aiškiai ir konkrečiai nurodyti, jog nuomininkas turi pareigą atsiskaityti už gaunamas paslaugas, rekomenduojama jas netgi išvardinti. Antra, nuomos sutartis turi būti paskelbta viešajame registre (jeigu nuomos sutartis ilgesnė nei metai, tai būtina). Trečia, kontroliuoti nuomos sutarties vykdymą, jog mokamas ne tik nuomos mokestis, tačiau ir kiti mokesčiai.
Tinkamos nuomos sutarties parengimas ir nurodytų veiksmų atlikimas leis jaustis saugiau ir patikimiau. Kitu atveju gali tekti įsivelti į teisminius ginčus, kurie kainuoja ne tik daug laiko, bet ir pinigų.
tags: #buto #nuomininko #pareigos