Drėgmė - tai ore esantys vandens garai. Dažniausiai ji yra nematoma, bet kartais ją galima matyti, pvz., tirštą rūką. Drėgmės padariniai taip pat yra matomi, kai ore esantis garų perteklius kondensuodamasis ant šaltų paviršių suformuoja mažus vandens lašelius.
Netinkamas drėgmės lygis namuose kenkia Jūsų sveikatai bei namų tvarumui. Patalpų mikroklimato tinkamumą iš esmės lemia žmogaus pasitenkinimo jausmas gyvenant, dirbant ar ilsintis jose. Tai tinkama aplinkos temperatūra, kvapų ar kenksmingųjų medžiagų nebuvimas, geras apšvietimas ir žemas triukšmo lygis.
Komfortą lemia daug įvairių veiksnių. Gyvendamas idealiomis aplinkos sąlygomis žmogus apie jas negalvoja. Jis atkreipia dėmesį į aplinką tik tada, kai ji pasikeičia ir tampa nekomfortiška. Komfortą galima apibrėžti kaip būseną, kai nejaučiamas diskomfortas. Diskomfortišką būseną gali sukelti įvairūs veiksniai: fiziniai, fiziologiniai, psichologiniai, žmogaus elgsena ir pan.
Nepalankios patalpų mikroklimato sąlygos gali turėti įtakos žmonių sveikatai - sukelti lėtines, ūmines ligas ar net mirtį. Pavojingiausios sąlygos yra tos, kurių žmogus nejaučia ir negali išvengti ar prie jų prisitaikyti. Dėl aplinkos sąlygų gali paūmėti jau esamos chroniškos ligos, pvz., dėl šalto oro atsinaujinti sąnarių ligos. Dėl nepalankių sąlygų organizmo atsistatymas po ligos gali trukti ilgiau.
Santykinis drėgnumas ir jo reikšmė
Be to, ore gali išsilaikyti tik ribotas vandens garų kiekis, kuris priklauso nuo oro temperatūros. Faktinis drėgmės kiekis ore yra vadinamas santykiniu drėgnumu ir yra išreiškiamas procentais - 0 % reiškia, kad drėgmės visai nėra, o 100 % reiškia didžiausią garų kiekį, kuris gali išsilaikyti ore tam tikroje temperatūroje.
Tinkamu laikomas drėgmės lygis nuo 50 iki 60 procentų. Jei drėgmės lygis yra mažiau nei 40 %, aplinka tampa sausa. Iš kitos pusės, jei drėgnumo lygis yra daugiau nei 65 %, aplinka tampa drėgna.
Žemesnėje temperatūroje per mažas drėgmės kiekis sausina odą ir gali sukelti dirginimą bei diskomfortą. Drėgmė įstringa kampuose, o ant langų besikaupiantis kondensatas galiausiai nukrinta ant jautrių paviršių, kurie dėl to pūva, ant jų auga pelėsiai, veisiasi bakterijos ir sukeliamos kitos lengvai plintančios neigiamos pasekmės.
Pavyzdžiui, dulkių erkės yra mažos nematomos būtybės, gyvenančios minkštuose balduose, tokiuose kaip lovos, rėmuose, kilimuose ir drabužiuose. Jų dažniausiai atsiranda, kai drėgmės lygis viršija 70 %. Drėgmė yra ore esančių vandens garų kiekis, kuris mūsų namuose gali sukelti pelėsį, struktūrinius pastato skilimus, skatina dulkių erkučių atsiradimą.
Drėgmės įtaka sveikatai
Neseniai paskelbtoje Harvardo sveikatos tyrėjų apžvalgoje yra patvirtinta, jog žmonių sveikata priklauso nuo pastatų, kuriuose mes gyvename ir dirbame. Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) duomenimis, patalpų drėgmės lygis turėtų būti 30-50%. Jei patalpoje yra mažiau nei 30% - per sausa, o daugiau kaip 50% - per drėgna. Didelis drėgmės kiekis gali apsunkinti kvėpavimą, gali atsirasti įvairiausių komplikacijų tiems, kurie turi kvėpavimo problemų, serga astma ar kitomis su kvėpavimu susijusiomis ligomis.
Drėgmė pastatuose gali paskatinti astmos priepuolių atsiradimą. Harvardo apžvalgoje atrasta, kad 21% iš 21,8 mln. astmos atvejų kasmet priskiriama dėl gyvenamųjų namų drėgmės ir pelėsio. Kai kurios pelėsių rūšys į orą išskiria toksinus, kurie gali sukelti neurologinius pažeidimus bei įvairias alergijas.
Ypač žiemą mažėja drėgmės lygis namuose, nes šaltas oras sulaiko mažiau drėgmės nei šiltas oras. Taip oras yra paverčiamas sausu. Dėl šios priežasties džiūna akys ir nosis, o gerklę pradeda niežėti. Kūnas sunkiau pašalina mikrobus, kurie sukelia gripą bei kvėpavimo takų infekcijas.
Geriausias būdas įvertinti patalpų drėgmės lygį yra suprasti, kaip jaučiatės būdami namuose. Ar jus kankina sausa oda ir suskeldėjusios lūpos? Ar ant langų kaupiasi vandens lašai?
Vienas iš fizinių patalpų mikroklimato parametrų - oro kokybė. Sąvoka „patalpų oro kokybė“ (angl. indoor air quality) vartojama norint nusakyti oro švarumą. Ore teršalai gali būti įvairios agregatinės būsenos (fazės): kietosios (dulkės), dujinės (dujos, garai) ar skystosios (aerozoliai).
Santykinė patalpų oro drėgmė taip pat daro didelę įtaką mūsų sveikatai, darbingumui, gerai savijautai, virusų pernešimui oru ir jų gyvybingumui. Mažiausias pavojus užsikrėsti kyla tada, kai santykinė oro drėgmė siekia nuo 40 iki 60 proc. Užtikrinti ir išlaikyti tokį santykinės drėgmės diapazoną be drėkinimo sistemos sudėtinga.
Kaip oras išsausėja?
Oras išsausėja dėl sezoninių veiksnių, pastato savybių ir bazinės fizikos sąveikos. Oras pradeda sausėti, kai jis patalpose yra šildomas ir tuomet atidaromi langai arba gaivus oras patenka per mechaninę vėdinimo sistemą. Kuo vėsesnis lauko oras, tuo mažesnė jo galimybė absorbuoti vandenį - ir jis tampa sausesnis. Jei toks šaltas, sausas lauko oras patenka į pastatą ir yra šildomas - santykinė oro drėgmė greitai nukrenta.
Prieš įjungiant drėkinimo sistemą, svarbu patikrinti oro apykaitos greitį ir temperatūrą. Lauko oro dalis patalpose turėtų būti sumažinta iki minimumo, ypač žiemą. Reikėtų vengti pastoviai atidarytų langų ir pernelyg aukšto oro mainų greičio, kad oras neišsausėtų.
Drėkinimo sistemų dėka, pastatuose galima išlaikyti santykinę drėgmę saugiose 40 - 60 proc. ribose, tiek higienos, tiek energijos taupymo aspektu. Priklausomai nuo pastatų sąlygų ir reikalavimų, galima įdiegti centralizuotas sistemas į vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas arba galima naudoti vietines, tiesioginio patalpų drėkinimo sistemas.
Patalpose palaikydami teisingą drėgmės lygį, apsisaugome ir apsaugome kitus nuo išsausėjusios odos, nosies gleivinės, užkertame kelią infekcijų, virusų ir kvėpavimo ligų plitimui.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento specialistai ragina atkreipti dėmesį į patalpų mikroklimatą. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Esant per didelei drėgmei, susidaro palankios sąlygos atsirasti pelėsiui, gyvuoti įvairiems mikroorganizmams, erkutėms.
Pelėsių grybai sukelia ne tik nemalonų kvapą bet ir įvairias alergines reakcijas, kosulį, slogą, akių ar odos perštėjimą, galvos skausmus. Ypatingai reikėtų atkreipti dėmesį į vonios ir tualeto bei rūsio patalpų vėdinimą, dažniausiai šiose vietose drėgmės santykis yra didesnis nei turėtų būti.
Per mažas drėgmės lygis patalpose taip pat kenksmingas kaip ir per didelis, sausas oras išdžiovina kvėpavimo, takų, akių gleivinę. Akis ima perštėti, jos ašaroja, pavargsta. Išdžiūvus kvėpavimo takų gleivinei, sumažėja organizmo apsauga peršalimo ir kitoms infekcinėms ligoms, gali paūmėti astma, alergija. Esant mažai drėgmei tam tikri virusai gali išgyventi ilgiau. Oro drėgmės kiekis daro įtaką ir odai, sausas oras išsausina rankų ir veido odą, pažeidžiamas jos apsauginis sluoksnis, ji gali pradėti sausėti, šerpetoti, rausti, skilinėti.
Mikroklimato parametrų vertės, kurioms esant aplinkoje nėra neigiamo poveikio sveikatai, nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“. Šaltuoju metų laikotarpiu patalpų oro temperatūra turėtų būti tarp 18-22 °C. Patalpoje, kurioje miegama, rekomenduojama 2-3 °C žemesnė temperatūra - tai pagerina poilsio kokybę.
Vienas iš svarbiausių normalų mikroklimatą lemiančių veiksnių yra patalpų vėdinimas. Vėdindami patalpas galime reguliuoti temperatūros ir drėgmės lygį, pašalinti anglies dvideginį, vandens garų perteklių bei oro teršalus. Oro kaita patalpose būtina ir siekiant užtikrinti deguonies ore papildymą.
Vėdinti patalpas galima tiek natūraliomis, tiek mechaninėmis priemonėmis arba taikyti abu šiuos būdus kartu. Natūralus patalpų vėdinimas yra toks pat efektyvus kaip ir mechaninio tipo vėdinimas, tik svarbiausia, kad oras namuose keistųsi reguliariai. Efektyviausia, vėdinant natūraliai, gyvenamąsias patalpas vėdinti trumpai, tačiau intensyviai iki 10 minučių, sudarant skersvėjį, tačiau tokiu atveju patalpoje neturėtų būti žmonių. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.
Naudojant mechaninę ventiliaciją, svarbu užtikrinti, kad oras patalpose būtų pakeičiamas kas valandą, patenkantis oras būtų švarus, išvalytas nuo išorės teršalų. Tinkami patalpų mikroklimato parametrai yra vieni iš viršutinių kvėpavimo takų infekcinių susirgimų prevencijos veiksnių.
Mūsų sveikata, gyvenimo kokybė labai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Būstas yra ta fizinė aplinka, kurioje žmonės praleidžia daugiausia laiko. Neigiamą įtaką sveikatai daro bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir struktūra, per aukšta arba per žema patalpų temperatūra, drėgmė ir apšvietimas, pavojinga jonizuojančioji ar nejonizuojančioji spinduliuotė.
Labai svarbu patalpose sukurti tinkamą mikroklimatą - temperatūros, oro drėgmės, oro judėjimo greičio derinį, taip pat ore neturi būti kenksmingų medžiagų arba jų koncentracija neturi viršyti saugaus lygio. Temperatūra daro didelę įtaką žmogaus sveikatai: gali padėti palaikyti sveiką imuninę sistemą ir atvirkščiai, sudaryti sąlygas lėtinėms ligoms paūmėti ar susirgti naujomis ligomis.
- Miegamajame kambaryje optimali temperatūra yra 17-18 °С.
- Vonios kambaryje rekomenduojama 24-26 °C.
Skirtinguose kambariuose temperatūra neturėtų labai skirtis: 2-3 laipsnių skirtumas laikomas geru, nes žmogus, judėdamas tokio skirtumo nejaučia. Jeigu namuose žiemą per šalta, o vasarą per karšta, atsiranda pavojus susirgti, sumažėja darbingumas, prastėja emocinė savijauta.
Pažeidžiamumas šalčiu yra didesnis patalpose, kuriose praleidžiama daug laiko ir yra netinkama izoliacija, netinkamas namų šildymas. Šaltis ypač pavojingas kūdikiams, nes jų termoreguliacinė sistema nėra brandi, todėl jie daug jautresni temperatūros pokyčiams nei suaugusieji. Patalpose per žema temperatūra ir per didelė drėgmė - puiki terpė daugintis mikroorganizmams.
Prasidėjus šildymo sezonui, namuose dažnai būna per sausa. Sausas oras kenkia kvėpavimo takams: išdžiovina gleivinę ir sudaro palankias sąlygas virusams ir bakterijoms patekti į kvėpavimo takus, džiovina akių gleivinę. Akis pradeda perštėti, jos pavargsta, ašaroja, dažnai būna sudirgusios.
Namų mikroklimatas nuolat kinta. Dažniausiai tam įtakos turi orų permainos ir pagal juos besikeičiantys mūsų įpročiai. Karštomis vasaros dienomis daug laiko praleidžiame lauke, todėl ir drėgmė namuose įprastai yra optimali. Atėjus šaltajam sezonui šildymo sistemos veikia visu pajėgumu, dėl ko oras patalpose greitai išsausėja. Rudenį arba pavasarį dėl gausaus kritulių kiekio ir prasto vėdinimo namuose gali atsirasti drėgmės perteklius.
Sveikatai palankus santykinės oro drėgmės lygis turėtų būti 40-60 %. Miegamajame drėgmės lygis turėtų būti artimas 50 %. Vaikų kambaryje drėgmės parametrai turėtų būti šiek tiek aukštesni - apie 50-55 %. Svetainėje optimalu palaikyti 40-50 % drėgmę.
Drėgmės atsiradimo šaltiniai gali būti natūralūs ir sukurti žmogaus. Natūraliems gali būti priskirtas sezoniškumas, nepakankamas vėdinimas, pastatų nesandarumas. Vis dėl to, didžiausią drėgmės kiekį sukuria žmogaus veikla.
Per drėgnas oras namuose gali sukelti nemažai iššūkių, kuriuos įveikti kartais būna sudėtinga. Perteklinė drėgmė skatina pelėsio ir grybelio atsiradimą, gali sukelti kvėpavimo takų problemų, alergijų paūmėjimą, dažnesnius peršalimus ir bendrą diskomfortą patalpose. Taip pat ji pažeidžia sienų, lubų bei grindų paviršius, gali pakenkti elektronikos prietaisams, knygoms, tekstilės gaminiams ir baldams.
Vienas pirmųjų signalų, išduodančių, kad namuose yra perteklinė drėgmė - besikaupiantis kondensatas ant langų ir drėgnos arba šlapios sienos. Esant perteklinei drėgmei greičiausia pagalba tampa drėgmės surinkėjas, kuris padeda sumažinti drėgmės lygį ir užkirsti kelią tolimesnei žalai. Atsižvelgiant į drėgmės surinkėjo modelį, jis kartu su vandeniu iš oro gali pašalinti ir smulkius teršalus tokiu būdu gerindamas oro kokybę. Tyliai veikiantys drėgmės surinkėjai gali būti naudojami tiek miegamuosiuose, tiek ir vonios kambaryje, kur yra itin didelis drėgmės lygis. Įprastai oro drėgmės surinktuvas turi didelę vandens talpą arba žarnelę drenažui, todėl gali nepertraukiamai veikti be žmogaus įsikišimo.
Būtina šalinti ne tik drėgmės padarinius, bet ir šaltinius. Efektyviausia prevencija - reguliari patalpų ventiliacija. Taip pat patikrinkite pastato sandarumą ir pašalinkite statybos defektus. Esant galimybei įsigykite skalbinių džiovyklę arba oro sausintuvą, turintį skalbinių džiovinimo funkciją, o gaminant maistą visada įjunkite garų surinkėją. Be to, svarbu nepamiršti šildyti vėsias patalpas tol, kol bus pasiekta normali kambario temperatūra. Tokiu būdu sumažinsite kondensato kaupimosi riziką.
Per sausas oras, kaip ir perteklinė drėgmė, taip pat turi neigiamų pasekmių sveikatai ir turtui. Išsausėjęs oras sausina odą ir gleivines, dirgina kvėpavimo takus, todėl dažniau susergama peršalimo ligomis, padidėja alergijų paūmėjimo ir nosies bei gerklės diskomforto atsiradimo rizika.
Kalbant apie namus, sausa aplinka gali paskatinti medinių baldų trūkinėjimą, deformaciją, susitraukimą arba skilinėjimą. Tarp parketo lentų gali atsirasti tarpai, langai ir durys - sunkiau užsidaryti, elektriniai prietaisai - greičiau gesti, audiniai - prarasti elastingumą ir spalvą.
Nukritusią oro drėgmę namuose galima atpažinti ne tik iš aplinkos, bet ir iš to, kaip patys jaučiatės. Pavyzdžiui, išsausėjusi oda, sudirgusi gleivinė, gerklės perštėjimas ir sausas kosulys ar bendras nuovargis gali išduoti apie drėgmės trūkumą.
Sauso oro namuose problemą yra žymiai paprasčiau išspręsti nei sumažinti perteklinę drėgmę. Tam pakanka oro drėkintuvo. Vis tik svarbu nepamiršti, kad galingas drėkintuvas gali ne tik padidinti, bet ir nepastebimai viršyti oro drėgmės lygį. Tokiu atveju drėkinant patalpas rekomenduojama aktyvuoti ir oro sausintuvo automatinį veikimą. Kai patalpų drėgmės lygis nukris žemiau nustatytų normų įrenginys įsijungs automatiškai.
Viskas priklauso nuo jūsų norų - kokiuose kambariuose naudosite įrenginį ir kokios reikalingos funkcijos. Miegamajam geriausia rinktis miego režimą arba tylų veikimą turintį drėgmės surinkėją, o virtuvei arba vonios kambariui - galingesnius ir vandeniui atsparius oro sausintuvus.
| Patalpa | Optimali temperatūra (°C) | Optimali drėgmė (%) |
|---|---|---|
| Miegamasis | 17-18 | 50 |
| Vonios kambarys | 24-26 | Nėra duomenų |
| Vaikų kambarys | Priklauso nuo amžiaus | 50-55 |
| Svetainė | Nėra duomenų | 40-50 |