Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams.
Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių. Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį.
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei 18oC temperatūra. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Šilumą bute lemia ir Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas.
Klientai už jų būstams tiekiamą šilumą, karštą vandenį bei kitas suteiktas paslaugas atsiskaito kiekvieną mėnesį pagal pateiktą paštu sąskaitą. Už praėjusio mėnesio suteiktas paslaugas reikia sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Jei sąskaitą apmokėjote pavėluotai, tai šis mokėjimas bus įvertintas kitoje sąskaitoje.
Karšto vandens skaitiklio rodmenis deklaruokite nuosekliai, t.y. nekartokite apmokėtoje sąskaitoje įrašytų rodmenų.
Šilumos priskyrimas bendrojo naudojimo patalpoms
Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme - kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) - turi būti apmokėta kaip namo savininkų.
Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines.
Informuojame, kad hidraulinių bandymų metu (ar esant termofikacinio vandens nutekėjimui) UAB „Palangos šilumos tinklai“ šildymo sistemose cirkuliuojantį termofikacinį vandenį dažo fluorasceinu. Tai yra žalios spalvos dažai, kurie padeda nustatyti vamzdynų, pastatų vidaus šildymo sistemų ir karšto vandens ruošimo įrenginių nesandarumus. Esant nesandariam karšto vandens šildytuvui, termofikacinis vanduo gali patekti ir į buitinius karšto vartojimo prietaisus, geriamąjį vandenį.
Šilumos paskirstymo metodai
Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra patvirtinusi šešis šilumos paskirstymo metodus, iš kurių reikėtų pasirinkti vieną visam pastatui. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus.
Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.
Šildymo išlaidų normos
Apskaičiuotos metinės šildymo išlaidos vienam kv. m gyvenamųjų patalpų, kuriose dirba ir ilsisi darbuotojai (palaikant patalpose 20 laipsnių temperatūrą), neturi viršyti 17,38 eurų, o negyvenamųjų patalpų (palaikant 8 laipsnių temperatūrą) - 6,95 euro už vieną kv. m.
Kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį
Kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį nepasiturintiems gyventojams teikiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr.
Šildymo sezono metu - kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, kai naudingasis būsto plotas ne didesnis už nustatytus normatyvus, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims, dydžio.
Pažyma apie šeimos pajamas, kompensacijai gauti, išrašoma 3 mėnesiams, tačiau ne daugiau kaip už du praėjusius mėnesius iki kreipimosi mėnesio.
Asmenų prašymai kompensuoti būsto šildymo išlaidas, išlaidas karštam vandeniui priimami Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje.
Šeima, kuri skolinga už buto šildymą ir karštą vandenį daugiau kaip už 2 mėnesius ir turi teisę gauti kompensaciją, privalo sudaryti skolos grąžinimo sutartį ( dėl kompensacijos) t. y. padengti skolą dalimis ir mokėti einamuosius priskaitymus.
Kompensacija, jeigu vykdomos skolos grąžinimo sutarties sąlygos, pradedamos skaičiuoti nuo to mėnesio, nuo kurio sudaroma skolos grąžinimo sutartis. Nevykdant skolos grąžinimo sutarties sąlygų kompensacijos skaičiavimas nutraukiamas.
Kompensacijai už buto šildymą normatyvinis kompensuojamas plotas:
- 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
- 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
- 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
- 10 kvadratinių metrų trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims.
122,00 € - tai, valstybės remiamų, pajamų vienam asmeniui dydis, kuris nustatytas 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu Nr.
Vartotojas už normatyvinį karštą vandens kiekį ir normatyvinę karšto vandens cirkuliacinę šilumą gali mokėti 5 procentus mėnesio šeimos pajamų t. y. 0,80* €/m²- tai kintamas dydis, kuris kinta kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo sunaudoto šilumos kiekio name.
Didžiausia kompensuojama riba nustatoma, vadovaujantis 2003 m. gruodžio 22 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniu pašildyti“.
Dokumentai reikalingi kompensacijai gauti:
- Pažyma iš gyvenamuosius pastatus administruojančių bendrovių arba daugiabučių namų savininkų bendrijų, kad šeima neturi įsiskolinimo už komunalines paslaugas. Jei šeima turi skolą, pažymoje turi būti nurodytas jos dydis. Skola nelaikomos gyventojų skolos už būsto (stogo, langų, durų, šilumos centrų) renovaciją.
Šilumos tiekėjo sutartis
Kada reikia sudaryti sutartį su šilumos tiekėju? Pažymėjimą iš V.Į. Sutartys sudaromos adresu Klaipėdos pl. 63, Palanga, 203 kab.
Šilumos suvartojimo apskaičiavimas
Nešildymo sezono metu visa name sunaudota šiluma yra skirta vandeniui pašildyti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti. Šildymo sezono metu mokestis už šildymą nustatoma taip: iš bendro šilumos kiekio atėmus temperatūros palaikymo ir vandens pašildymo šilumos kiekį nustatomas šilumos kiekis, sunaudotas patalpoms šildyti. Jį padalinus iš gyvenamojo namo bendro naudingojo ploto ir padauginus iš šilumos kainos 1kWh nustatoma 1m2 šildymo kaina per ataskaitinį mėnesį.
KAIP SUMAŽINTI KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ SĄSKAITAS IR SUTAUPYTI PINIGŲ !!!
tags: #negyvenamuju #patalpu #sildymo #normos