Nors kalbama, kad kaimas jau miręs, nenorėčiau sutikti, nes šiame kaime yra išlikę gyventojai, o dabar tebepulsuoja žmogaus gyvybės, veiklos dvasia. Čia susipina nuo tremtinių kelių istorijos.
Etninės Lietuvos žemės.
Žemaičių Kaimo Žmonės XX a.
XX a. žemaičių kaime socialinių grupių skirtumas buvo akivaizdus. Gaspadoriais tebuvo vadinami tie ūkininkai, kurių ūkis (žem. gyvenimas) buvo maždaug 20-80 ha. Tas, kuris turėjo apie 10 ha žemės, buvo menkas gaspadorius, bet dar nebuvo trobelninkas ar darbininko. Žemaičiai dėvėjo prie darbo skirtus drabužius. Mažažemiu ar bežemiu tėvų santuokos buvo draudžiamos, nes žmogus buvo tapatinamas su jo turtu. Šnekėdavo žmonės plačiai apylinkėje.
Tas, kuris turėjo apie 10 ha žemės, buvo menkas gaspadorius. Jis turėjo keletą smulkių naminių gyvulių bei paukščių, bet Nė nebūtų turėjęs ką į turgų vežti, nes vaisiaus užtekdavo tik prasimaitinti. Arklį išlaikyti toks jau nebepajėgdavo, todėl samdydavo pusvaikį ar pusmergę, o vėliau - už vaikį ar mergą šienapjūtę ir kitus didesnius darbymečius. Smulkesnieji, neužtekdavo darbo mažame savo ūkelyje, todėl mažiau jam būdavo nei gaspadoriui plačiuose jo laukuose, nors amatu (arba namų statytojai).
Ūkininkas ir laiko belikdavo jį apdirbti. Naują trobą pasivadindavo meistrą. Jokie nurodymai nei brėžiniai jam nebuvo duodami, nes meistras nebūtų sugebėjęs nukrypti nuo įprasto šablono. Troba turi atrodyti taip, kaip pat buvo statomos metai iš metų. Todėl ginčų dėl to, kaip turi atrodyti originalesnio pageidauti, ir nebūtų drįsęs iš visų išsiskirti, nerasta.
Tradicijų ir kultūrų supratimas vaikams
Pravardės: Kaimo Žmonių Identifikavimas
Kaimo žmonės dažnai turėjo pravardes, kurios atspindėjo jų gyvenimo būdą ar išskirtinius bruožus. Pavyzdžiui, Stasys Grigalauskas iš Pakutuvėnų pats pasirinko pravardę, kad jį pramintų Voveriniu. Sodyba buvo ant kalvelės, apsodintos eglėmis, tad jis tapo Grigalausku Voveriniu. Pravardės yra tos, kurios nurodo gyvenamą vietą. Šeimyna gaudavo pravardę „ant kalno“. Šią galūnę pridėdavo prie tėvo vardo, o vaikas iki tam tikrų metų amžiaus irgi dar nesivadindavo pilna tėvo pavarde. Įdomu, kad Narvaišiuose po maro neliko jokio gyventojo.
Sodybos Istorijos Puslapiai
Pakutuvėnų kaime 1940 m. prieš didiesiems 1948-49 metų trėmimams, kaime liko mažai gyventojų. Prieš 1940 m. kaime buvo daug šeimų, kuriose augo 5-10 vaikų, tačiau tokių šeimų skaičius sumažėjo. Rožė, klebonas J. Pakutuvėnų parapijoje 1940 m. gyveno darbininkais. Į Sibirą buvo ištremta 16 šeimų, o melioracijos vajų iš kaimo išsikėlė 20 šeimų, išmirė 4. Dalis gyventojų slėpėsi nuo ragintojų, turėjo prašyti, kad būtume priimti į SSSR. Gyventojai vaikščiojo pasais, kuriuose buvo įrašas apie dalyvavimą rinkimuose.
1941 metų birželio 22 d. rytą nušvietė gaisro pašvaistė vakaruose. Kaimo keliuku padrikai bėgo rusų kariuomenės likučiai, o vėliau Kretingą okupavo vokiečiai. Viršaitis buvo Pertas Gagilas. Sunkūs buvo ir pirmieji pokario metai, ir tarybiniai ūkiai, į kuriuos žmonės buvo varu varomi. Kaimą užplūdo įvairiausi perėjūnai, o 1997 m. kovo mėn. kaime gyveno 16 šeimų. Intensyvus žmonių judėjimas apima ne vieną kaimą.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis 1795 m.
Žymūs Gyventojai ir Šeimos
- Vere (g. 1869 m.) - Jos namelis buvo pats mažiausias kaime. Kaimynai labai šiltai prisimena šią moterį, kuri kalbėjo. Ją visi vadindavo sutrumpintu vardu - Vere. Ji ūkininkams verpdavo linus ir vilnas tokiu būdu prasimaitindama. Eidavo uždarbiauti pas ūkininkus.
- Pranas Žilinskas (g.1896 m.) - 1932 metais ištekėjo už Prano Žilinsko (g.1896 m.).
- Grigalauskas Petras - vedė Marijoną Kasparavičiūtę ir susilaukė sūnų: Juozo, Jurgio ir Petro (g. 1925 m.).
- Dobilai - Stanislava Varnelytė (g. 1920 m.) iš Karklėnų, vedė Juozą Dobilą ir pagimdė du sūnus: Juzuką (g. m.) ir Justinėlį, bet pastarasis kelių savaičių mirė. šeima patyrė tremtį Sibire.
Šakiniai - 4, Burbienė - 5. Grigalauskio trobos, kurioje gyveno ir vargonininkas. 1940 metai turėjo prašyti, kad būtume priimti į SSSR. 1941 metų birželio 22 d. rytą nušvietė gaisro pašvaistė vakaruose. viršaitis Pertas Gagilas. kurios metu žuvo daugybė žmonių. Narmontienė mirė 1996 metų pavasarį. Bonifacas žmona Konstancija Šlimaitė (g. Vyriausia duktė Morta (g. žydus, pramoko siūti, dirbo siuvėja. Drungilas, grįždamas iš Plungės, nuskendo. Knietų į vakarus, pamiškėje gyveno du broliai Dobilai. Juozas Dobilas (g. dukterį Liudą (g.1863 m.). 1900 m.), Zuzaną ir sūnų Juozapą (g. 1906 m.). valsčiuje (viena už Petručio, kita už Tamošausko). ištremtos į Sibirą. Dobilai pabėgo nuo pirmojo vežimo (tik mėsą stribai išsinešė). čia“. kapinėse. jaunesnius, sveikesnius žmones. Dobilai pateko į aukso kasyklas. žiemoti vaikai ją veždavosi į Kauną.
Sodybos Dabartis
Šiandien Mažoji Karklėnų sodyba tebestovi, tik parduota M. Troba tebestovi, tik parduota M. labai panašioje vietoje, kaip stovėjo senoji troba Pakutuvėnuose. galėjo, padėjo puoselėti vieną gražiausių sodybų Kretingoje. rado 28 pavadinimų 1581 egz. lietuviškų leidinių: <...>.
Šiuolaikinės sodybos siūlo visapusiškai apgalvotą komfortą - tiek privatiems susibūrimams, tiek oficialiems renginiams. Įvykio sėkmę dažnai lemia nematomos smulkmenos - šiltas apšvietimas, puikiai laiku patiekiamas maistas, kokybiška garso technika. Daug dėmesio tam skiria tokie kompleksai kaip Karklėnai Resort, kurių komanda išmano ne tik logistiką, bet ir emocijas. Šventėms, kurioms svarbus tiek privatumas, tiek patogus privažiavimas, sodybos nuoma Vilnius tampa idealiu sprendimu.
| Metai | Įvykis | Gyventojų Skaičius |
|---|---|---|
| Prieš 1940 m. | Daug šeimų su 5-10 vaikų | Daug |
| 1940 m. | Prieš trėmimus | Sumažėjo |
| 1948-49 m. | Trėmimai | Mažai |
| 1997 m. | - | 16 šeimų |