Bendrasavininko teisės ir pareigos mažojoje bendrijoje

Mažoji bendrija (MB) yra populiari verslo forma Lietuvoje, kurios veikla grindžiama Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra bendrasavininko teisės ir pareigos tokioje bendrijoje, atsižvelgiant į darbo saugos aspektus ir kitus svarbius veiksnius.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme nurodyta, kad šios bendrijos veikia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pagrindu, t.y. mažosios bendrijos narius sieja civiliniai santykiai. Įnašu į šią bendriją gali būti pinigai ar kitoks turtas, bet ne darbas ir paslaugos. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija.

Vykdant veiklą tik mažosios bendrijos nariams, yra netaikomi privalomi reikalavimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, tame tarpe ir dėl šios bendrijos vadovo privalomo mokymo ir atestavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities.

Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta, jog kiekvieno darbdavio žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame kodekse darbdavys suprantamas kaip įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės ir teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, taip pat fizinis asmuo, jei jis turi samdomų darbuotojų.

Sudarius nors su vienu darbuotoju darbo sutartį, darbdaviui atsiranda pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, - kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, darbdavys (įmonės vadovas) pats asmeniškai turi būti atestuotas iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities.

Kai įmonėje yra samdomų darbuotojų, su kuriais sudaromos darbo sutartys, jų saugioms ir sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms užtikrinti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos. Tad kiekvieno darbdavio, turinčio samdomų darbuotojų, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka.

Reikalavimus įmonės vadovo mokymui ir atestavimui iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Šie teisės aktai ir juose įtvirtinti reikalavimai taikomi darbdaviams, turintiems samdomų darbuotojų, su kuriais sudarytos darbo sutartys (nepaisant jų rūšies), taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms.

Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad būtų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali teisės aktų nustatyta tvarka pirkti išorės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų paslaugas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas rengia darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo, kuris taip pat nustato darbuotojų instruktavimo ir mokymo tvarką.

Darbdavys (įmonės vadovas), įvertinęs profesinę riziką, gali pasirinkti būdus ir metodus, kaip spręsti klausimus, susijusius su darbuotojų instruktavimu. Darbdavys sprendžia, kaip įforminti, apskaityti, kokias formas naudoti, kad darbuotojas būtų instruktuotas, nustato darbuotojo instruktavimo periodiškumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, nuotolinio darbo sutartis - viena iš darbo sutarčių rūšių. Tačiau nepaisant to, tai nepaneigia darbdavio pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, jo nustatyta tvarka organizuoti arba pavesti darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti šių darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad jie būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus.

Lietuvos Respublikos teisės aktai asmenims, dirbantiems sau pagal individualios veiklos pažymą ar įsigijus verslo liudijimą, privalomo mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nenumato. Tačiau vykdydami atitinkamą veiklą, šie asmenys neturėtų kelti pavojaus savo ir aplinkinių asmenų saugai ir sveikatai.

Nuo atestavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities atleidžiami šių įstaigų, įmonių ar organizacijų vadovai:

1. valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų.
2. politinių partijų, profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, labdaros ir paramos fondų, asociacijų, tarptautinių organizacijų.
3. Lietuvos mokslų akademijos, aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, centrų, tarnybų, biurų, laboratorijų, stočių, projektavimo ir konstravimo organizacijų.
4. tradicinių ir valstybės pripažintų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų.
5. bankų, draudimo, kitų finansų ir kredito įstaigų.

Nepaisant to, darbdavys nėra atleidžiamas nuo įstatyminės prievolės užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

Su asmeniu visuomenei naudingai veiklai atlikti turi būti sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Vadovaujantis Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašu, visuomenei naudingos veiklos organizatorius prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis, atliekančius visuomenei naudingą veiklą, apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones. Taip pat, jei visuomenei naudingos veiklos atlikimo metu naudojami darbo įrankiai, darbo drabužiai, asmeninės apsaugos priemonės, asmenys, atliekantys visuomenei naudingą veiklą, turi būti mokomi juos dėvėti ar jais naudotis.

Minėtų nuostatų 1 priede, tai šias funkcijas jis gali pats vykdyti, jeigu darbuotojų skaičius neviršija 9, 2 priede - neviršija 19, o 3 priede - neviršija 49.

Krovinių kėlimą rankomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 patvirtinti Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis. Reikalavimai nustato būtiniausius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus tvarkant krovinius rankomis, siekiant išvengti traumų ir profesinių ligų.

tags: #mazosios #bendrijos #bendrasavininkas