Nors miestuose gyventojų skaičius auga, dažno lietuvio svajone lieka nedidelis, patogus namukas. Dvibučio gyvenamojo namo projekto autoriams buvo suteikta galimybė padėti įgyvendinti tokią svajonę. Tačiau, perkant ar statant dvibutį namą, svarbu žinoti teisinius ir praktinius aspektus, kad išvengtumėte nesklandumų ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra dvibutis namas, kokie jo ypatumai, su kokiais iššūkiais galite susidurti ir kaip juos įveikti.
Kas Yra Dvibutis Namas?
Dvibutis gyvenamasis namas - tai pastatas, skirtas dviem atskiroms šeimoms ar namų ūkiams gyventi. Tokie namai turi bendrą struktūrą, bet yra padalinti į dvi atskiras gyvenamąsias dalis.
Yra žemės sklypas, ant kurio stovi dvibutis namas - du namai, kurie turėtų būti sujungti tarpusavyje. Ant to žemės sklypo lyg ir negali stovėti du atskiri namai.
Apskritai net ekspertai plika akimi negalėtų atskirti dvibučio namo nuo blokuoto pastato. Tai - kaskart unikali architekto išmonė.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos apibrėžimus:
- Gyvenamasis namas - pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.
- Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
10 namų dizaino klaidų, kurių reikia vengti
Statybos Leidimas ir Projekto Svarba
Statant dvibutį namą, labai svarbu tinkamai оформлять dokumentus. Nuo to, kaip suprojektuotas ir įregistruotas pastatas, priklauso, ar galėsite atskirai įregistruoti savo dalį. Štai ką reikia žinoti:
- Jei statinio projekte nurodyta, kad tai dviejų butų gyvenamasis namas, pastato registravimas turi vykti abiejų butų vienu metu, nes dažniausiai išduodamas vienas bendras statybos leidimas visam pastatui.
- Jei statinio projekte nurodyta, kad tai du sublokuoti vieno buto gyvenamieji namai, tuomet galite pridavinėti namą atskirai, nes turite du atskirus statybos leidimus (jie gali būti ant vieno dokumento, tačiau ant to statybos leidimo dokumento turi būti parašyta: gyvenamasis namas nr.1 ir gyvenamasis namas nr. 2) ir visi brėžiniai yra atskiri.
Ar Jūsų Dvibutis Namas Jau Registruotas?
Pirmiausia, reikėtų patikrinti, ar jūsų bendras dvibutis namas yra registruotas kaip baigtas. Jeigu taip - jūs galite be kaimynų susiregistruoti savo butą. Jei namas neregistruotas - reikia pridavinėti ir registruoti visą namą.
Ką Daryti, Jei Kaimynai Nesutinka?
Situacija, kai kaimynai nesutinka dalyvauti statybos užbaigimo procedūrose, gali būti sudėtinga. Tokiu atveju, galimi šie veiksmai:
- Kreipimasis į Statybos Inspekciją (VTPSI.lt): Galite pranešti Statybos Inspekcijai apie situaciją. Inspekcija gali surašyti baudą protokolą ir įpareigoti kaimynus prisiduoti.
- Viso Pastato Pridavimas: Deja, dažniausiai tenka priduoti visą pastatą, reiškiasi, abu kotedžo butus, kad būtų galima įregistruoti atskirus butus.
Dvibutis gyvenamasis namas. Pilikonių g 22, Vilnius. Statybos projektas.
Statybos Užbaigimo Problemos
Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc. baigtumo. Praktikoje visą namo baigtumą paprastai tenka registruoti nebe vystytojui, o pirkėjui - tai nėra itin sudėtinga procedūra, tačiau jos per tam tikrą laiką reikalauja bankai, jeigu perkama su paskola.
Daugybė būsto dvibučiuose pastatuose pirkėjų šiuo metu yra įstrigę situacijoje, kai neįmanoma registruoti 100 proc. viso objekto baigtumo. Taip nutinka dėl to, kad net pasiekus 100 proc. Tai savaime nėra problema gyvenant, bet perkant su paskola bankai reikalauja viso namo įregistravimo per 6-12 mėnesių.
Negana to, nuo 2015 m. būsto paskolos sutartyse dažniausiai numatoma, kad per minėtą terminą nepasiekus 100 proc. viso objekto baigtumo, pradedamos taikyti bent 1 proc. palūkanos.
Ar galima dvibučiame name priduoti tik vieną butą?
Teisės aktuose nėra numatytas pastato dalių atskiras statybos užbaigimas, tad turite daryti viso pastato statybos užbaigimą. 100 proc. pastatą galima priduoti tik kai bus įrengti abu butai. O dalinį pridavimą galit pridavinėti kada norit.
Dvibutis namas yra vienas pastatas, jis parengtas vienu projektu bei jam išduotas vienas statybos leidimas, todėl jis turi būti priduodamas kaip vienas daiktas. Kai priduosite namą, bus galima atskirai registruoti ir užbaigtus butus.
Priduodamas turi būti NAMAS. Dvibutis. Po to butai (atskirai po vieną gali būti registruojami).
Ką Daryti, Jei Kaimynas Delia Statybas?
Net jei kito būsto dvibučiame name pirkėjas anksčiau ar vėliau atsiranda, iššūkiai ar papildomos išlaidos čia nesibaigia. Tai - priežastis ne tik bendradarbiauti su kaimynu, bet ir ieškoti tokio dvibučio, kurio antras butas irgi turi pirkėją ar gyventoją.
Jei susidūrėte su situacija, kai kaimynas nepradeda įrengimo darbų ir negalvoja apie pastato baigtumo reikalus, kreipkitės į banką ir paaiškinkite situaciją. Bankas gali paprašyti oficialaus paaiškinimo, kodėl negalite priduoti namo. Paaiškinimą gali parašyti statytojas arba vystytojas.
Preliminari Sutartis ir Registrų Centro Duomenys
Pasitaiko atvejų, kai perkant dvibutį namą, išlenda neatitikimų tarp preliminarios sutarties ir Registrų centro duomenų. Pavyzdžiui, preliminarioje sutartyje numatytas parduodamo namo plotas neatitinka registro centro duomenų. Taip gali nutikti, jei plane pavaizduotas sujungimas su kitu namu, kurio realybėje nėra.
Tokiu atveju bankas gali neduoti paskolos, nes preliminarioje sutartyje numatytas parduodamo namo plotas neatitinka registro centro duomenų.
Teisiškai tai pardavėjui pagal preliminarią sutartį - bauda už nesutvarkytus dokumentus. Žiūrint lanksčiau - keisti Preliminarią, numatant sąlygą.
Pavyzdys iš praktikos:
Yra žemės sklypas, ant kurio stovi dvibutis namas - du namai, kurie turėtų būti sujungti tarpusavyje. Vieną iš tų namų parduoda. Pirkėjas su pardavėju sudarė preliminarią sutartį ir pervedė pradinį įnašą. Vėliau, kai buvo prašoma banko duoti paskolą, išlindo tai, jog pagal registrų centro duomenis, šis namas turi dar pagalbinę patalpą - tai būtent tas sujungimas, tačiau realybėje jo nėra. Bankas neduoda paskolos, nes preliminarioje sutartyje numatytas parduodamo namo plotas neatitinka registro centro duomenų. Dvibutis namas, tai yra du namai, kurie yra sujungti. Ziurint i parduodamo namo plana matyti, kad tas sujungimas su kitu namu yra, plane pavaizduodas kaip mazo ploto kambariukas. Bet realybeje du namai stovi visiskai atskirai, jie atskirti tiesiog tvora. Preliminarioje sutartyje pirkejui pardavejas pateike namo plana be to sujungimo su kitu namu. Problema gaunasi, nes registru centre tas namas turi prijungima prie kito namo, o realybej jo nera, todel reigstru centre parduodamo namo plotas nurodytas su tuo sujungimu, o preliminarioj sutartyje plotas be sujungimo.
Dokumentai, Kurių Reikalaukite Iš Vystytojo
Tokių objektų pirkėjai taip pat turėtų labai gerai išsiaiškinti, ką perka. Tokių dokumentų budriam pirkėjui turėtų būti negana. Iš vystytojo būtina reikalauti visos techninės dokumentacijos: statybos leidimo, techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros apmokėtų draudimo polisų, statybos darbų vadovo sutarties, pranešimo apie statybos darbų pradžią, techninės priežiūros sutarties.
Su kolegomis juokaujame, kad žmonės paprastai perskaito instrukcijas nusipirkę virdulį, bet namą ar butą notariškai nusiperka iš paveikslėlio.
Statybos Reikalavimai ir Apribojimai
Svarbu išsiaiškinti, ar yra kokie atstumo, priesgaisriniai reikalavimai statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros. Bei nuo kaimynu pravaziuojamo kelio. Taip pat svarbu žinoti, kokios energetinės klasės pastatas gali būti statomas sklype ir ar galima statyti vasarnamį, pritaikomą gyventi ištisus metus.
Jei įvažiavimas yra nuo regioninio kelio, reikia užtikrinti, kad būtų palikta pakankamai vietos pravažiuoti kitiems kaimynams. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar galima įsirengti laikiną įvažiavimą nuo regioninio kelio tiesiai į savo sklypą kol vyks statybos.
Kiek Vienbučių Namų Galima Statyti Viename Sklype?
Pagal dabar galiojantį Teritorijų planavimo įstatymo reglamentą, viename sklype galima statyti tik VIENĄ vienbutį arba dvibutį namą. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo namų ploto, viename sklype negalima statyti kelių atskirų gyvenamųjų namų.
Vis dėlto, galima statyti vieną gyvenamąjį namą ir kelis pagalbinius ūkio pastatus. Svarbu atsižvelgti į sklypui galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, užstatymo tankį, intensyvumą ir kitus rodiklius.
Statybos Leidimai ir Nesudėtingi Statiniai
Norint sužinoti, ar numatomam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius duomenis), vietą.
Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv. Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.
Kada reikalingas leidimas statyti nesudėtingąjį statinį?
Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje; kultūros paveldo vietovėje; kurortuose. Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu jis statomas mieste; konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje; kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.
Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Statyba be galiojančio statybą leidžiantį dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Statybos Leidimas Reikalingas Šiais Atvejais:
- Statant ypatinguosius ir neypatinguosius pastatus.
- Statant nesudėtingus statinius saugomose teritorijose (kultūros paveldo, gamtos paveldo objektų teritorijose ir pan.).
- Statant gyvenamuosius namus nuo 2017 metų.
Sklypo Dydis ir Užstatymo Tankis
Planuojate statyti namą ir ieškote tinkamo sklypo? Prieš pirkdami pasidomėkite, koks mažiausias sklypo dydis, kuriame galimos individualaus namo statybos. Kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sklypo dydis gali skirtis. Apskritai vienbučiam ar dvibučiam gyvenamajam namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m2. Kai pasirenkamas vienbučio blokuoto užstatymo tipas, kiekvienam namui skirtas sklypas (arba jo dalis) turėtų būti ne mažesnis kaip 200 m2.
Planuojant gyvenamojo namo statybą reikėtų įvertinti ir maksimalų sklypo užstatymo tankį, pavyzdžiui, 400 m2 dydžio žemės sklypo užstatymo tankis negali viršyti 40 proc., o 600 m2 - 35 proc.
Jei sklypui galioja detalusis planas, tai privaloma laikytis detaliojo plano sprendinių (užstatymo tankis, užstatymo intensyvumas, aukštingumas, statybos zona, statybos linija, statybos riba ir t.t.). Jei sklypui negalioja detaliojo plano sprendiniai, tuomet būtina laikytis bendrojo plano nustatytų rodiklių arba jei rodikliai bendrajame plane nenustatyti, laikytis teisės aktų nustatytų maksimalių rodiklių (STR 2.02.09:2005 9 priedas).
Kai bendrasis planas nenustato užstatymo rodiklių, tai maksimalus užstatymo tankis 1600m² ploto sklypui 24,5%, t.y. 1600*0.245=392m² - toks maksimalus leistinas visų sklype statomų pastatų užstatymo plotas kartu sudėjus; maksimalus užstatymo intensyvumas 40%, t.y. 1600*0.4=640m² - tai maksimalus leistinas visų sklype statomų pastatų vidaus bendras plotas.
Minimi pastatai bus priskiriami II grupės nesudėtingiesiems statiniams, kai jų vidaus bendras plotas neviršija 80m², aukštis neviršija 8,5m, tarpatramis ne didesnis kaip 6m.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Maksimalus užstatymo tankis | 24,5% (392 m²) |
| Maksimalus užstatymo intensyvumas | 40% (640 m²) |
Žemės Sklypo Užstatymo Tipas
Įvertinus teritorijoje vyraujančią ir (arba) galimą pastatų ir erdvių išdėstymo struktūrą ir visumą teritorijų planavimo dokumentuose gali būti nustatomas žemės sklypo (-ų) užstatymo tipas (sodybinis užstatymas, vienbutis blokuotas užstatymas, perimetrinis užstatymas ir pan.).